Rusija priversta bombarduoti nuosavą teritoriją. „Sanitarinė zona“ formuojasi ne ten, kur tikėjosi Putinas ()
Naujoje Nikolajaus Mitrochino karinėje suvestinėje: ukrainiečių puolimas Belgorodo srityje baigėsi kartu su „rinkimais“; „sanitarinė zona“ formuojasi savaime, ir ne tik Ukrainos teritorijoje; Rusijos galingiausias raketinis smūgis stipriai pažeidė Dniepro HE; Ukrainai savo ruožtu pavyko „rekordinis“ smūgis į Sevastopolį; Ukraina patiria sunkumus dėl mobilizacijos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Padėtis fronte
Pagrindiniai mūšiai fronte (tapę menkiau pastebimi informacinėje erdvėje dėl kitų audringų įvykių šią savaitę) vyko trijose pagrindinėse lokacijose.
Vakariau Avdijivkos rusų pajėgos išstūmė UGP iš Tonenkoje ir Orlovka kaimų link pagrindinės ukrainiečių gynybos linijos, sukurtos, atsitraukus iš miesto. Rusų ataskaitose poslinkis yra, bet, veikiausiai nelabai ženklus.
Piečiau, Krasnogorovkos miesto rajone, UGP savaitės pradžioje sėkmingai kontratakavo ir sugebėjo išstumti rusų kariuomenę iš pietinės miesto dalies, taip didžia dalimi atkurdami savo pozicijas, ką buvo priversti pripažinti ir rusiški šaltiniai.
Bachmuto rajone tęsiasi rusų kariuomenės puolimas į Časov Jarą, einantis per stambų Ivanovkos (Krasnoe) kaimą. Čia rusų pajėgos užima maždaug pusę gyvenvietės ir pajudėjo į abi puses nuo jo. Nedidelis UGP kontrpuolimas prieš šią grupę iš šiaurės — Orechovo-Vasiljevkos rajone — nepavyko.
Ukrainiečių puolimo Belgorodo srityje finalas
RF-Ukrainos pasienyje UGP VŽV svetimšalių legiono kariai iš dalies buvo išstumti, iš dalies pasitraukė patys iš dviejų pasienio kaimų, į kuriuos jiems pavyko užeiti. Ypač smarkūs mūšiai vyko Belgorodo srities Gaivorono rajono Kozinkos kaime. RF KOP turėjo bombarduoti tarptautiniu pripažintoje Rusijos teritorijoje esančią gyvenvietę sunkiosiomis bombomis ir tankais galutinai sunaikinti namus, kur slėpėsi RSK kariai (bent jau taip deklaravo Korpuso atstovai). (Rusijos Savanorių Korpusas Rusijoje uždraustas).
Ir rusų ir RSK pareiškė apie beveik vienodą priešininko kariuomenės dalies sunaikinimą — daugiau, nei 600 žmonių, o taip pat technikos. Tačiau tokius teiginius paremiančių vaizdų įrašų itin mažai, nors RSK įkėlė apie dešimtį kovų Kozinkoje įrašų. Tačiau didžiąją dalimi tai yra operatorių išvykimas šarvuočiais į nesuprantamą dykynę ir šaudymas į miško juostą (pavyzdžiai: 1,2).
Tikriausiai iš abiejų pusių yra po kelias dešimtis nukautų, ir iki dešimties sudegusių ar sugadintų technikos vienetų. Iš karto po RF prezidento rinkimų, stimulas tęsti RSK, LRL ir „Sibiro bataliono“ (o tiksliau, UGM VŽV ) kovinius veiksmus dingo, ir padaliniai buvo atitraukti į Ukrainos teritoriją.
RSK kovotojas mūšių Kozinkoje metu©TG RSK
Kur kas svarbesnis yra kasdienis Belgorodo apšaudymas raketine sistema „Vampir“. Rusiška PRG sistema nesusitvarko su jų perėmimu, mieste kasdien dega ne tik automobiliai, bet ir pastatai, todėl Rusijos regiono sostinė iš normalaus režimo pereina į karinį, tapdama visaverčiu pafrontės miestu. Paskelbęs „rinkimų“ rezultatus, srities gubernatorius paskelbė apie 9 tūkst. vaikų evakuaciją iš regiono (Belgorodo miesto, Belgorodo rajono ir gretimų rajonų) ir pareiškė apie jau 16 regiono gyventojų žūtį dėl apšaudymų.
Kovo 24 dienos ataskaita apie paros įvykius skambėjo taip: „Apie 80 privačių namų, daugiau, nei 200 butų ir 53 automobiliai pažeisti Belgorodo srityje dėl apšaudymo ir dronų atakomis. Dėl UGP veiksmų vienas žmogus žuvo, devyni nukentėjo“.
Įdomu, kad svarstant UGP karių patekimo į pasienio kaimus (konkrečiai, Gorjkovskoe) priežastis, rusų karkorai turėjo pripažinti, kad šių gyvenviečių gyventojai jau seniai evakuoti. Neaišku, kokio pločio evakuacijos iš pasienio zona, tačiau manytina, tai iki penkių kilometrų (Gorjkovskoe yra maždaug už pusantro-dviejų nuo sienos).
Čia atmintyje iškyla vieno ukrainiečių komentatoriaus frazė apie „sanitarinį kordoną“ pasienyje, apie kurį svajoja abi pusės: „O kas sako, kad šis kordonas turi būti išskirtinai Ukrainos teritorijos sąskaita?“. Iš tiesų, kaip skelbta anksčiau, Ukrainos valdžia, pradėjo perkelti gyventojus penkių kilometrų atstumu miškinguose Sumų ir Černigovo sričių teritorijose. Charkivo srityje tai įvyko dar anksčiau, tačiau Kupiansko rajone tai buvo paskelbta neseniai. Akivaizdu, kad po dabartinių ir būsimų mūšių abiejose sienos pusėse gali atsirasti 10-20 km pločio „sanitarinis kordonas“, ir į pasienio kaimus civiliai sugrįš dar negreitai.
Galingi oro smūgiai Ukrainai
Pagrindiniu karo savaitės įvykiu tapo masiniai rusų oro smūgiai į Ukrainą, akivaizdžiai tapę atsaku į sėkmingas UGP/VŽV/UST atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas ir reguliarius Belgorodo apšaudymus.
Ankstų kovo 21 rytą po 44 dienų pertraukos Kijevui buvo rimtai suduota: iš strateginių bombonešių Tu-95MS buvo paleistos 29 raketos Ch-55/Ch-555/Ch-101 ir „Kinžal“. Jas papildė dvi balistinės raketos, paleistos iš Rusijos teritorijos. Sprendžiant iš Ukrainos ataskaitų, jos buvo nukreiptos į Vyriausios žvalgybos valdybos objektus ir visos buvo perimtos. Kaip buvo iš tiesų, pasakyti sunku, tačiau pranešimų apie civilių objektų pažeidimus Ukrainos sostinėje buvo mažiau, nei įprastai. Galbūt sėkmingą gynybą lėmė tai, kad per pusantro mėnesio UGP visiškai atkūrė oro ir priešraketinės gynybos sistemų raketų atsargas.
Kitą dieną smogtas dar rimtesnis smūgis — turbūt didžiausias nuo karo pradžios. RFKP panaudojo 151 oro atakos priemonę. Vien jų vardinimas atrodo grėsmingai: 63 atakos dronai, 12 balistinių raketų „Iskander-M“, 40 sparnuotųjų raketų Ch-101/Ch-555, penkios sparnuotosios raketos Ch-22, septynios aerobalistinės raketos Ch-47М2 „Kinžal“, dvi valdomos aviacinės raketos Ch-59, 22 zenitinės valdomos raketos S-300/S-400. Iš jų Ukrainos oro ir priešraketinė gynyba bei radioelektroninė gynyba, oficialiais duomenimis, sugebėjo sunaikinti 92 oro taikinius: 55 „šachedus“ ir 37 raketas (35 sparnuotąsias raketas Ch-101/Ch-555 ir dvi valdomas aviacines raketas Ch-59). Darytina išvada , kad galingi „Kinžalai“ ir visos balistinės raketos pasiekė numatytus tikslus, visų pirma, elektros energetikos objektus.
Smūgio rezultatai — labai rimti Ukrainos energetikos sistemos pažeidimai. Faktiškai sugriautos visos Charkivo elektrinės, transformatorinės ir šiluminės elektrinės (sekmadienio vakare elektra buvo tiekiama tik 40% vartotojų, šiluma — 60%), o todėl elektros tiekimas nutrauktas Charkivo ir Sumų srityse. Taip pat masinis elektros atjungimas įvyko Poltavos ir Dnipro srutyse. Aštuonios raketos pataikė į legendinio Dnipro HE užtvanką Zaporižėje, dėl ko visiškai nunaikintas HE-2 mašinų salė ir pažeista HE-1 įranga. Vienas elektros energijos objektas pažeistas Lvivo srityje.
Kovo 23 dieną įvykdyta masinė ataka 34 „Šachedais“ (iš kurių UGP pavyko numušti 31) ir keturiomis valdomomis raketomis S-300.
Naktį į kovo 24, 14 bombonešių paleido 29 sparnuotąsias raketas Ch-101/Ch-555 ir 28 dronus, iš kurių sunaikintos 18 raketų ir 25 „šachedai“. Didžioji raketų dalis nuskriejo į vakarinę šalies dalį, visų pirma, Lvivo sritį (20 raketų iš karto). Tačiau po kelių valandų taikinius vakarinėje Ukrainos dalyje raketomis apšaudė dar ir rusų „MiG“. Ir štai šių raketų Ukrainos OG nesulaikė. Smūgis teko Stryje dujų saugyklai Lvivo srityje ir muitinės komiteto sandėliams, dėl ko kilo didžiuliai gaisrai ir sugriovimai. Vietiniai gyventojai spėja, kad buvo pažeista pasirengimo F-16 priėmimui infrastruktūra aerodromuose Ivano-Frankovsko ir Chmelnickio.
Bendrai galima sakyti, kad rusų taktika kaupti raketų ir atakos dronų atsargas neša vaisius — masinsi jų naudojimas efektyvesnis, nei reguliarios atakos nedidelėmis partijomis. UGP neužtenka oro ir priešraketinės gynybos sistemų tokioms masinėms atakoms atremti, ypač – su RF regionais besiribojančiuose rajonuose esančiais taikiniais. Antra vertus, nežinome, ar tokiose atakose naudotos pagamintų raketų atsargos, ar kokių nors strateginių atsargų dalis. Tai yra, ar tai buvo kruopštaus planavimo rezultatas ar tiesiog aštri (ir netgi desperatiška) būtinybė atsakyti Ukrainai į išties sėkmingas ir reguliarias Ukrainos pramonės vis didesniais kiekiais gaminamų dronų atakas.
Rusų atakų fone UGP pavyko per savaitę atlikti dar vieną ataką prieš dvi Samaros srities NPG — Kuibiševo ir Novokuibiševo. Kuibiševo NPG, kaip ir daugumoje atakuotų, buvo pažeistas pirminio naftos perdirbimo įrenginys.
Ukrainos smūgis Sevastopoliui
Beje, sukauptų raketų atsargas turi ir Ukraina, ką UGP pademonstravo naktį į kovo 24-tą, maždaug 30–35 raketomis atakuodama taikinius Sevastopolyje. Tai buvo stambiausia nuo karo pradžios Ukrainos raketų ataka.
Remiantis video ir foto medžiaga patvirtintais duomenimis, UGP smogė kelis rimtus smūgius Juodosios jūros laivyno ryšių centrui, dėl ko bent vienas pastatas visiškai išdegė. Be to, nepatvirtintais duomenimis, buvo pažeistas slaptas komandinis punktas ir jūrų pėstininkų bazė, dėl ko žuvo kelios dešimtys karių.
Ukrainos valdžia pareiškė ir apie dviejų didelių desantinių laivų „Jamal“ ir „Azov“, turėjusių po remonto išplaukti į jūrą, sunaikinimą Sevastopolio uoste. Tačiau to patvirtinimų kol kas nedaug. Kai kuriais duomenimis, smūgiai tikslą pasiekė, bet rimto efekto nebuvo. Raketos pažeidė ir kitus taikinius, apie kuriuos informacija panašu prasiskverbia.
Smūgio, kurį didžia dalimi „praleido“ rusų priešraketinės sistemos, irgi byloja apie menkstančias rusų oro ir priešraketinės gynybos galimybes, bent jau Kryme.
Mobilizacijos problemos Ukrainoje
Operatyvinės ir aštrios naujienos užstoja fundamentalius įvykius. Tačiau iš kai kurių naujienų galima suprasti, pavyzdžiui, kokios problemos Ukrainoje mobilizacijos sferoje. Tarkime, UNIAN perpasakoja išsamų UGP Sausumos kariuomenės vado Pavliuko pranešimą. Jis skundžiasi „spauda ir blogeriais“: jie užjaučia žmones, kuriuos muša ir į autobusus pakuoja Teritorinių komplektavimo centrų (TKC) darbuotojai. Dažniausiai šie darbuotojai — didžiuliai specnazoviškos išvaizdos vyrai, kurie, pasak vado, yra sužeidimų atsigaunantys „kovos veiksmų veteranai“.
Vado skundų pagrindas rimtas. Tai neabejotinas priešakinės linijos dalių kadrų deficitas, atsiradęs, visų pirma, dėl rusų kariuomenės atakų, tačiau ir dėl armijos vadovybės nesėkmingo planavimo ir veiksmų. Ji išeikvojo didelius rezervus aiškiai beprasmiškuose šturmuose 2023 metais Zaporižės fronte ir prie Bachmuto, nesėkmingose desantinėse operacijose Dnipre ir nesenoje „politinėje“, tačiau kariniu požiūriu beprasmiškoje operacijoje Rusijos pasienyje.
Iš kitos pusės, žmonių deficitas — tai ir užtęsto politinio sprendimo ir naujų įstatymų priėmimo Kyive rezultatas, kur jau pusmetį prezidentas, Rada ir suinteresuotos žinybos negali suderinti naujų mobilizacijos įstatymo kriterijų. Vieni nori pašaukti netgi invalidumą turinčius žmones, o kiti kovoja, kad šauktinių amžius jokiu būdu nebūtų mažesnis, nei 25 metai, nors netgi Vakarų partneriai, kurie ragina Kyivą, nelabai supranta, kodėl nustatyti būtent tokie amžiaus kriterijai, jei kitos pasaulio armijos gerokai jaunesnės, nei Ukrainos.
O „ant žemės“ TKC darbuotojai, iš vienos pusės, elgiasi kaip tikri plėšikai, nesiaiškinantys, kiek į jų rankas patekęs žmogus atitinka būtinus kriterijus. Pavyzdžiui, praeitą savaitę nuskambėjo istorija Lvive, kur buvo pagrobtas, sumuštas ir medicinos komisijos į dalinį išsiųstas savanoris iš Kyivo. Tai buvo atvejis, kai TKC pripažino prievartos faktą.
Panašu, kad kriminalinių pajamų mastu ši veikla pralenkė prekybą narkotikais — šią savaitę pas jau legendinį Samboro TKC viršininką Sergejus Babičių aptiktas naujas, giminaičiams užrašytas nekilnojamas turtas: „penki namai Lvive ir vienas Kyive, be to, keli žemės sklypai, du sandėliukai ir dvi parkavimosi vietos“. Valdininko deklaracijoje nurodoma, kad 2023 metais jis įsigijo Lexus RX 350 mažiausiai dvigubai pigiau, nei rinkos kaina, o pats darbas TKC vien per 9 mėnesius 2023 metais atnešė jam 1,8 mln. grn. [42 300€]
Iš kitos pusės, tokia veikla sulaukia atkirčio ir protestų (ne visada teisėtų ir racionalių) netgi patriotiškuose vakariniuose regionuose. Taip, pavyzdžiui, prieš tris savaites medijose išplito kadrai iš Černovicko srities, kur TKC darbuotojus užpuolė valstiečiai su būdingais regiono kirviais.
Akivaizdu, kad mobilizacijos problemos tęsis ir visai ne dėl spaudos ir blogerių veiklos, o todėl, kad politinė ir karinė šalies valdžia nesugeba gyventojams paaiškinti realistinių, o ne deklaratyvių („išėjimo iki 1991 metų sienų“) kariavimo planų. Ankstesnio formato patriotinė propaganda rimtai stringa.
Nors mobilizacijos amžiaus ribos sumažinimas neabejotinai suteiks armijai šimtą-kitą tūkstančių lojalių (ir neatsiliepiančių) šauktinių, problema bendrai niekur nedings, o, galbūt, ir paaštrės. Kadangi, kuo jaunesni bus šaukiami, tuo stipriau veiks motinų faktorius. O nepatenkintos beprasmėmis eilinio nesėkmingo puolimo aukomis Ukrainos motinos — grėsmingesnė jėga, nei F-16 ir rusų raketos.
Nikolaj Mitrochin