Mūsų „Gazprom“ – viskas. Ar gali būti „nacionaliniu turtu“ valstybinė kompanija su 629 mlrd. rublių nuostoliu?  ()

Iš vietinių produktų geriausiai pavyksta sankcijos prieš pačius save


„Gazprom“ logotipas
„Gazprom“ logotipas
© Siegra Asmoel/imagebroker.com/ Global Look Press

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Štai, kalbama, Vakarų sankcijos neveikia. Šiaip tai jos veikia, bet, tiesa, — toli gražu ne taip efektyviai, toli gražu ne taip greitai, kaip tikėjosi. Tačiau šiandien „rusofobiškos jėgos“ ir „antirusiški piktavaliai“ šiandien gali švęsti. O kaip gi: visa, ko, įvesdami sankcijas, jie nesugalvojo, nepadarė ir nesužiūrėjo, puikiausiai ištaisė pati Rusijos vadovybė, nusprendusi nutraukti dujų tiekimą į Europą. Kaip sakoma, pažink mūsiškius!

Sovietmečiu buvo toks anekdotas. Gegužės 9 paradas Raudonojoje aikštėje. Į aikštę išrieda tankai. Diktorius: „O štai mūsų šlovingos tankų pajėgos, ryžtingu puolimu galinčio sunaikinti priešininko pajėgas!“. Už tankų aikštėn žengia tvirti vaikinai žydromis beretėmis. Diktorius: „O štai žygiuoja mūsų šlovingi oro desantininkai, galintys prasiskverbti į giliausią priešo užnugarį!“. Po šaunių vaikinų rikiuotės į aikštę nedarniomis eilėmis išeina tamsiais švarkais vilkintys nuobodūs nejauni dėdulės. Žiūrovų eilėmis nuvilnija nesupratimo šurmulys. Diktorius: „O štai eina mūsų šlovingi Gosplano, gebantys sugriauti bet kokios šalies ekonomiką!“.

Gosplano seniai nėra, bet, kaip paaiškėjo, jis visai nebūtinas, jei kas užsinorėjo iššauti į koją nuosavai ekonomikai. Toji „koja“ pasirodė esanti dujų pramonė.

[Vokietija] Tik 21,59€! Portabili dujinė viryklė mėgstantiems ilsėtis gamtoje. Ribotas kiekis
2475 2

Labai gera kaina

Iš Vokietijos greitas ir saugus pristatymas

Sutvarkyti visi mokesčiai

Puikios savybės

Išsamiau

Ketvirtadienį „Gazprom“ pateikė pernai metų ataskaitą pagal RSBU standartus ir MSFO (tarptautinį standartą, apimantį ne tik grynai buhalterinius, bet ir kitus kompanijos veiklos parametrus). Kompanijos grynasis nuostolis buvo 629 mlrd. rublių, lyginant su ankstesnių metų 1,226 trln. rublių pelnu. Epochinis įvykis: paskutinį kartą „Gazprom“ buvo nuostolingas tolimais 1999-ais metais. Tada nuostolis buvo 79,279 mlrd. rublių. Mums tiek pasakojo apie „prakeiktus 90-us“ — ir še tau…

Gerokai blogiau, nei rinkos konsensusas, kuris pranašavo kuklesnį, nei 2023 metais, bet 447 mlrd. rublių pelną. Įplaukos buvo 8,54 trln. rublių — mažėjimas 26,7%. Nuvylė ir EBITDA (pelnas, neatskaičius kreditų procentų, mokesčių ir amortizacijos) — laukta 1,972 mlrd., o gauta 1.76 mlrd. rublių. CAPEX (kapitalinės išlaidos) 2023 metais buvo 3,056 trln., tačiau jau šiemet jos gali susitraukti iki 2,573 trln. rublių. Nieko keisto: anksčiau didelė šių išlaidų dalis buvo tokie megaprojektai kaip „Šiaurės srautas-2“, o dabar nebeliko kur ir ką statyti. „Sibiro jėga-2“ toliau projektinių darbų nepasistūmėjo, o išlaidos jiems nedidelės.

 

 

Su SGD projektais irgi nepavyko: kol kas naujos JAV sankcijos nukreiptos prieš „Novatek“ kompanijos „Arktik SPG“, iš esmės — šį projektą aptarnaujančius dujovežius laivus, tačiau neabejotina, kad lygiai tokiais pat metodais gali būti užgniaužtas ir „Gazprom“ suskystintų dujų verslas. O, ir, tiesą sakant, paties „Gazprom“ požiūris į SGD visad buvo atsainus: kažkokie smulkūs projektėliai, lyginant su gigantiškais dujotiekiais.

Investuotojai gedi: tokie rodikliai reiškia, kad dosnių dividendų, o veikiausiai ir iš viso jokių, nebus. Tokios nuotaikos „Gazprom“ akcijas Maskvos biržoje nusmukdė 4%. Valdininkai emocijų nerodo, tačiau, manytina, Finansų ministerijai irgi nepatinka, kad žinyba, kadaise duodavusi 1,8 trln. rublių (antra vieta po „Rosneft“), dabar traukiasi iš didžiausių mokesčių mokėtojų sąrašo, o jeigu reikalai tokia kryptimi eis ir toliau, tai ir iš viso gali pareikalauti kapitalo papildymo.

 

 

Bet nors tikslas tai gi pasiektas ir Europa ant kelių parklupdyta? Mums ir šiaip kaina nesvarbi, o jau vardan to… Ir čia bėda. Europoje lig šiol dujų saugyklos užpildytos 62,3%. Ir nors dabar dėl vėsaus oro Nyderlanduose ir Londone einamoji (spotinė) dujų kaina kyla, ji tėra 70 eurų už toną. O JAV, dėl dujų pertekliaus, kainos gremžia istorinį minimumą ir prekeiviai viltingai skaito orų prognozes: gal vasara bus karšta ir amerikiečiai daugiau išleis kondicionavimui?

Bendrai, šiame epiniame mūšyje už Europos kelius nugalėjo JAV.

Dabar jie stambiausias suskystintųjų dujų eksportuotojas pasaulyje, dujų gavybos lyderis ir antrasis po Rusijos dujų eksportuotojas. Beje, dėl duomenų vėlavimo (yra tik 2021 metų), šis titulas gali būti ir peržiūrėtas: ypač, jeigu ES atsisakys rusiškų dujų tranzito per Ukrainą. Ir jeigu ne Joe Bidenas, „žaliųjų“ naudai sustabdęs naujų suskystintų dujų eksporto licencijų išdavimą, gali būti, kad JAV pergalė būtų dar labiau kurtinanti.

 

 

Svarbiausia — patys amerikiečiai, šiaip jau, ne itin ir stengėsi. Viską padarė už juos ir vardan jų. Kaip sakoma, mylim, mokam, praktikuojam. Niekas mūsų nepranoks savišaudos tikslumu. Net ir be šlovingųjų Gosplano karių.

Tatjana Rybakova
republic.ru




(11)
(1)
(10)

Komentarai ()

Susijusios žymos: