RF KP veržimosi į Charkivo sritį prasmė ir ko laukti iš gynybos ministro Belousovo ()
Naujoje karo apžvalgoje: RF KP įsiveržė į Charkivо srities teritoriją; RF neturi jėgų šturmuoti Charkivą, koks gi tuomet planas? UGP pasiekė naują smūgių atstumo dronais rekordą; Uralas atsiduria potencialioje UGO atakos zonoje; Andrejaus Belousovo atėjimas į Gynybos ministeriją — didelė problema Ukrainai ir Vakarų šalims; atsakydama į Belousovo paskyrimą UGP gali sustiprinti atakas prieš RF energijos objektus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
RF įsiveržimas į Charkivо srities teritoriją
Gegužės 10 dieną, iš karto po Vladimiro Putino* inauguracijos, Rusija atverė naują frontą prieš Ukrainą — atakavo Ukrainos kaimus Charkivо srities pasienio juostoje. Rusų grupuotės „Sever“ (propagandiniais tikslas ją vadina ir „Šiauriniu vėju“) puolimas prasidėjo srities šiaurės rytuose ir šiaurėje, Volčansko miesto ir stambaus kaimo Lipcy rajone.
Per pirmą parą RF KP užėmė penkis pasienio kaimus trimis kryptimis. Šie kaimai iš esmės yra rusų artilerijos ugnimi sunaikintų namų griuvėsiai. Tačiau paskui rusai susidūrė su ukrainiečių gynybos linija už 2–3 kilometrų nuo sienos. Antrą puolimo parą jie, rusų duomenimis, pasiekė Lipcų (užimdami tuo pačiu svarbų Glubokoe kaimą, pridengiantį tiesioginę trasą į srities centrą) ir Volčansko apylinkes. Ketvirtą parą (pirmadienio, gegužės 13 vakare), jie įžengė į Volčansko,, esančio už 4 kilometrų nuo sienos, šiaurinę dalį. Ir plėtė proveržį, eidami link ~5 km vakariau miesto esančio kaimo Starica.
Mūšiai prie Glubokoe ir Lipcy tęsiasi. UGP spėjo permesti rezervus iš kitų Ukrainos šiaurės rytinių dalių ir Charkivo srities gilumos, tačiau rusų puolimo mastai ir santykinis jo sėkmingumas pasirodė didesni, nei tikėtasi, o pasienio gynybos parengtis — mažesnė. Veikiausiai RF KP sugebėjo pralaužti pagrindinę ukrainiečių gynybos liniją prie Volčansko, ir dabar jų puolimą šiame rajone sulaiko miesto statiniai. Tačiau, sprendžiant pagal rusų karkorų toną, puolimo tempas pasirodė daug lėtesnis, nei planavo rusų pusė, o pasipriešinimo ir nuostolių lygis aukštesnis.
Per keturias puolimo dienas, sprendžiant iš video ir foto ataskaitų, RF KP prarado iki dviejų dešimčių technikos vienetų, tarp kurių keli tankai, o taip pat mažiausiai kelias dešimtis kareivių. RF KP pademonstravo video su mažiausiai dviem sunaikintais ukrainiečių tankais, džipais, vienu mobiliu artilerijos įtaisu, o taip pat į nelaisvę paimtais UGP kariais (ne mažiau, nei 50), buvusiais „atramose“, beveik iš karto atkirstose nuo pagrindinių dalių. Tai daugiausiai teritorinės gynybos brigados kariai iš Konotopo, tačiau pirmadienį pasirodė iš GUR padalinių, tarp kurių ir „Kraken“, paimtų kariškių fotografijos ir parodymai.
|
Dar iki šio puolimo RF KP aktyviai apšaudė ne tik ukrainiečių pozicijas, bet ir miestus (Volčanske buvo iki 3 tūkstančių civilių, iki pirmadienio vakaro jų liko daugių daugiausiai 500), o taip pat Ukrainos armijos užnugaryje esančias perkėlas, taip pat ir per Severskij Donecą. Dalis jų buvo sunaikintos.
Kaip pagrindinis įsiveržimo tikslas pusiau oficialiuose „karkorų“ kanaluose deklaruojamas „buferinės zonos sukūrimas“, visgi tuo pat metu naudojama „rusų žemių išlaisvinimo“ retorika — tipiška rusų okupacinei „ideologijai“.
Kariniu požiūriu puolimo tikslas – šiauriausios Ukrainos gynybos dalies išilgai Ukrainos–Rusijos fronto spaudimas, kitaip tariant, UGP Kupjansko grupuotės, į kurios užnugarį ir stengiamasi patekti. Kupjansko rajone frontas sustingo dar gruodį, po kelių nesėkmingų RF KP atakų, pasibaigusių ištisų rusų šarvuotos technikos kolonų sunaikinimu šiaurrytinėje užmiesčio dalyje. Ir tik praėjusią savaitę šiame rajone kovos veiksmai aktyviai atsinaujino, ir rusų kariuomenė užgrobė dviejų kaimyninių kaimų pietryčiau Kupjansko griuvėsius.
Visgi strateginis puolimo tikslas yra ne pats Kupjanskas, o Donecko srities šiaurė, kur Rusijos armija ketina patekti, nuo Volčansko eidama į pietus per tankius miškų masyvus, paliktus per sėkmingą Ukrainos puolimą 2022 metų rugsėjį-spalį.
Charkivo šturmui, apie kurį daug kalbėta ir rašyta paskutinius du mėnesius, RF aiškiai neturi būtinų pajėgų ir priemonių, nes reikėtų 300–500 tūkstančių karių ir atitinkamos kiekio technikos.
O štai išėjimui miškais link Limano ir Iziumo, Kupjansko užėmimui ir siaurai juostai Lugansko srities vakaruose, kurią kontroliuoja UGP, 35-tūkstančių (Vakarų skaičiavimais) grupuotei „Sever“ gali ir pakakti. Jeigu UGP neturėtų ką priešpastatyti.
Visgi kol kas RF KP puolimo mastas ir tempai, o taip pat rimtų atakų nebuvimas Donecko fronte veikiau byloja, kad rusai operuoja santykinai nedideliais rezervais ir sukauptais, tačiau ne tokiais dideliais technikos ir amunicijos resursais. Dalis Ukrainos aukštų kariškių tvirtina kad šis smūgis — RF KP bandymas atitraukti ukrainiečių rezervus nuo pagalbos šturmuojamam Časovui Jarui ir iš Pokrovsko krypties, kur RF KP vykdo pagrindinį šio pavasario puolimą. Kol kas išlieka tikimybė, kad UGP pavyks stabilizuoti frontą Charkivо srityje, apsiribojant pasienio teritorijos praradimu, galbūt, įskaitant miestus.
Rusų puolimas Donbase
Pokrovsko kryptimi RF KP judėjimo tempai gerokai sulėtėjo, tačiau tam tikrų pasiekimų yra. UGP nepajėgė vakariau Archangelskoe esančių tvenkinių panaudoti gynybai, ir rusų kariuomenė įžengė į rytines Novooleksandrivkos apylinkes. Jeigu jai pavyks gyvenvietę užimti, jie užtikrintai ugnimi kontroliuos trasą Pokrovskas — Kramatorskas. Išilgai Volčja upės jie užėmė vakariniame krante stovintį Umanskoe kaimą, kas žymi judėjimą įtvirtintu rajonu, sukurti po Avdijevkos kritimo. Tarp Očeretino ir Umanskoe susidaro naujas katilas šią atkarpą ginančioms UGP dalims.
Ukrainos vadovybė supranta, kad situacija Donecko ir Zaporižės frontų sankirtoje, klostosi nepalankiai. Kovo 11 d. už regioną atsakingoje operatyvinėje-strateginėje kariuomenės grupuotėje „Chortica“ įvyko pakeitimas. Vadu vietoje Jurijaus Galuškino paskirtas Michailas Drapatyj — Generalinio štabo karių rengimo vado pavaduotojas. Dabar jis turi dvi pareigas.
UGP dabar pasiekia 1400 km
Į sėkmingas gegužės 6 d. Ukrainos atakas jūriniais dronais į FSB laivus Krymo įlankoje, RF KP nusoėjamai atsakė masiniu smūgiu. Naktį į gegužės 8 dieną į Ukrainą paleistos iš karto 55 raketos (iš jų buvo perimtos 39) ir 21 atakos dronas (perimta 20). 16 raketų prasiveržė ir pridarė bėdų. Smūgiuotos trys termofikacinės elektrinės trijose srityse (Dobrotvorskoje, Ladyžinskaja ir Burštynskaja) ir dvi hidroelektrinės (Zaporižės HE-1 ir Kremenčugo). Be to, buvo pažeistas stambus „Poltava 330“ pastotės transformatorius.
Atsakydamos į tai, UGP, kas irgi nuspėjama, surengė stambią ataką dronais į Rusijos naftos perdirbimo gamyklas (NPG) ir naftos bazes. Sensacija tapo NPG pažeidimas Salavate (Baškirija), kuris yra maždaug už 1400 km nuo Ukrainos teritorijos. Tai iš karto praplėtė numanomą potencialių UGP atakų teritoriją, prilygstančią dviejų Ukrainų plotui. Faktiškai tai reiškia, kad UGP dronai jau gali atakuoti objektus Urale, kuris drauge su Pavolgiu sudaro Rusijos pramonės „Stano kalnagūbrį“. Per kelias vėlesnes dienas atakomis buvo sudegintos dar kelios naftos bazės — tiek okupuotose teritorijose (visų pirma, Luhansko srityje), tiek ir pasienio regionuose (Krasnodaro krašte ir Kursko srityje), o taip pat Kalugoje.
Atakos ėmė vykti kasdien. Taip gegužės 12 dieną atakuota Volgogrado NPG, „Kaluganefteprodukt“ ir Novolipecko metalurgijos kombinatas. Smūgiams okupuotuose Ukrainos regionuose panaudotos ATACMS raketos.
Paskutiniąja ataka tapo smūgis gegužės 13 d. „Scalp“ raketomis į rusų karinę bazę ant Ay Petri kalno Kryme — 3-iąjį Oro gynybos radiotechnikos pulką (k/d 85683). Leidinio Astra, pateikiančio ir nuorodas į skubios pagalbos tarnybas regione, duomenimis, šeštą valandą ryto atlikto smūgio metu žuvo vadas Aleksandras Kulakovas ir dar vienas kariškis. Yra ir sužeistų.
Ko laukti iš Andrejaus Belousovo?
Gegužės 12 dieną paaiškėjo, kad naujojoje, po RF prezidento rinkimų suformuotoje, Rusijos vyriausybėje vietoje Sergejaus Šoigu gynybos ministro pareigas eis buvęs ekonomikos ministras ir pirmasis vicepremjeras Andrejus Belousovas. Šoigu perkeliamas į prestižinį, tačiau mažai ką lemiantį Saugumo Tarybos sekretoriaus postą ir gauna specialiai jam iš vyriausybės perimamos Karinio-techninio bendradarbiavimo tarnybos kontrolę. Jos sąskaita, jis veikiausiai finansuos savo dvarų išlaikymą ir palaikys tokius mylimus projektus, kaip parkas „Patriot“. Gegužės 13 d. sužinota apie dviejų Šoigu pavaduotojų — Ruslano Calikovo (pirmasis pavaduotojas, kontroliavęs armijos finansus ir žiniasklaidą ) ir Aleksejaus Krivoručko — atleidimą. Turint omenyje neseniai atliktą ministro pavaduotojo, atsakančio už armijos turtą, Timuro Ivanovo, arešta, galima kalbėti apie visišką Šoigu grupuotės pašalinimą nuo ministerijos valdymo.
Šį Putino sprendimą visos politinės interesų grupės ir Rusijos visuomenė, panašu, sutiko džiaugsmingai. TG kanalo „Brief“ apklausa pademonstravo sprendimo Šoigu pakeisti Belousovu 92％ palaikymą, kas susiję ne tik su siaubinga korupcionieriaus ir neefektyvaus valdytojo buvusio gynybos ministro reputacija, bet ir aukštu buvusio ekonomikos ministro autoritetu. Jis žinomas „valstybininkas“, turintis išmanaus ekonomisto reputaciją, investicijų į aukštąsias technologijas ir perspektyvią gamybą šalininkas, kas Rusijai dabar reiškia — į gynybos pramonę.
Vienas iš buvusių jo kolegų, su kuriuo autoriui pavyko neseniai pasikalbėti, apibūdino Belousovą kaip esminį Putino periodo ekonominių permainų ideologą, primygtinai rekomendavusiam protingai didinti valstybės įtaką ir kontrolę ekonomikoje. Netgi „karkoriniai“ kanalai, įprastai nekariškių kišimąsi į armijos reikalus vertinančių neigiamai, po Belousovo paskyrimo kone vienbalsiai pareiškė palaikantys tokį sprendimą.
Ukrainai Belousovo paskyrimas — nauja problema. Jeigu Rusijos armijos efektyvumas padidės, ji nustos švaistyti lėšas prašmatniam generaliteto gyvenimui, nukreips kariniam parengimui, apkarpys biurokratines procedūras, padidins naujos ginkluotės gamybą, tai UGP, be abejonės, kariauti bus sudėtingiau. O Ukraina, kaip valstybė, susidurs su naujais iššūkiais, tarp kurių ir ginklavimosi varžybos. Ukrainos partneriams Vakaruose jos palaikymas dar pabrangs.
O svarbiausia, kad spartaus rusiškos ginkluotės gamybos augimo ir naujos technikos įsisavinimo fone dar paaštrės klausimas, kas ką? Ir ar sugebės jungtinės Vakarų KPK pajėgos įsukti ginkluotės ir amunicijos gamybos bei tiekimo Ukrainai smagratį pakankamai greitai, kad šu nepralaimėtų karo? Kaip rodo ХХ ir ХХI amžių patirtis, trumpas distancijas, o dar ir palaikoma kokių nors stambių pasaulinio masto žaidėjų su didele ekonomika, Rusija kartais gali bėgioti labai greitai.
Tačiau gali paaiškėti, kad vien tik masinio ukrainietiškų atakos dronų (o dar ir vakarietiškų raketų) naudojimo prieš svarbius Rusijos energetikos ir KPK objektus gali užtekti sužlugdyti pagrindinius karinės Rusijos ekonomikos plėtros planus artimiausioje perspektyvoje. O rusiškos pramonės perkėlimas į Sibirą bus ne tik labai brangus, bet ir labai ilgai užtruks.
Nikolajus Mitrochinas
republic.ru
* Vladimiras Putinas Tarptautinio baudžiamojo teismo kaltinamas nusikaltimais žmonijai. Išduotas jo arešto orderis.
2023 metų spalio 13 d., Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) priėmė rezoliuciją, pripažįstančią Rusijos Federacijos vadovą Vladimirą Putiną diktatoriumi.