Numušė pilną keleivių „Boeing“. Kas vyksta? (Foto, Video)  ()

Istorija apie „Korean Air Lines“ 902-ąjį skrydį.


Korean Air Lines lėktuvas Boeing 707
Korean Air Lines lėktuvas Boeing 707
© Ekrano kopija | https://x.com/KoreaEconInst/status/1516763657895567370/photo/1

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

1978 m. balandžio 20 d., aviacijos istorijoje įvyko vienas iš nedaugelio atvejų, kai naikintuvo pilotas tyčia numušė keleivinį reaktyvinį lainerį. Negana to, tai tikras „stebuklas ant ledo“, mat pilotams pavyko pamuštą lėktuvą nuleisti ant ežero ledo ir iš 109 keleivių bei įgulos narių 107 liko gyvi.

Ši istorija prasideda prieš 47 metus, 13:39 val., kai „Korean Air Lines“ lėktuvas „Boeing 707“ pakilo iš Paryžiaus į Seulą su numatytu degalų papildymo sustojimu Ankoridže, Aliaskoje. Tai buvo reguliarus skrydis ir maršrutas – į sovietų oro erdvę įskristi nereikėjo. Skrydžio ypatumas buvo tas, kad jis driekėsi netoli Žemės Šiaurės magnetinio poliaus, tačiau aviakompanija dažniausiai taip skraidindavo naujesniais „McDonnell Douglas DC-10“.

Specialus Aliexpress rinkinukas vairuotojams. Fantastiškų kainų ir galimybių adapteriai ir multimedijos sistemos automobiliams. Ribotas kiekis
4128

Specialus rinkinukas

Labai ribotas kiekis

Sutvarkyti visi mokesčiai

Greitas ir saugus pristatymas

1) Portabili automobilinė multimedijos sistema (modelis - B5303)

2) „TUERBB CA02 2-in-1 Wireless CarPlay“ adapteris

3) „TUERBB CA03 Wireless CarPlay“ adapteris

Išsamiau

Lėktuvo navigatoriui Lee Chun Šik tai buvo 120-asis toks skrydis, tačiau pirmasis lėktuvo vadui Kim Čang Kyu. Tačiau jis buvo patyręs pilotas, Korėjos karo veteranas ir nuo 1967 m. išėjęs į atsargą oro pajėgų pulkininkas. Tuo metu jis 9 metus dirbo „Korean Air Lines“ ir turėjo daugiau nei 13 000 skrydžio valandų lėktuvais.

Praskridęs šalia magnetinio poliaus, lėktuvas autopilotu pradėjo lėtą posūkį į pietus ir vietoj JAV skrido į SSRS. Gedimo priežastis oficialiai niekada nebuvo išaiškinta. „Korean Air Lines“ padarė išvadą, kad tai įvyko dėl įgulos klaidos arba pagal kitą versiją – įvyko orlaivio navigacinės įrangos gedimas, nes „Boeing 707“ nebuvo įrengta inercinė navigacijos sistema.

20:54 val., maždaug už 400 km nuo SSRS teritorinių vandenų buvęs lėktuvas buvo aptiktas sovietų radarų ir po 25 minučių jis įskrido į SSRS oro erdvę. Maskva oficialiai tvirtino, kad kariškiai ne kartą bandė susisiekti su lėktuvu, tačiau buvo ignoruojami.

 

Lėktuvo įgulos nariai tvirtino nieko negirdėję. Be to, jie pastebėjo, kad skrido ne ta kryptimi, dar prieš artėdami prie SSRS ir veltui bandė susisiekti su žeme. Ir įgula suprato, kad tai tikrai ne Aliaska, kai praskrido pro Murmanską, kurio identifikuoti nepavyko, tačiau suprato, kad tai negali būti Amerikos ar Kanados miestas ant Arkties vandenyno krantų.

Perimti 9 km aukštyje skridusį Korėjos lėktuvą į dangų buvo pakeltas 431-ojo aviacijos pulko perėmėjas (interceptor) Su-15TM, ​​kurį valdė kapitonas Aleksandras Bosovas. Jis priartėjo prie „Boeing 707“, identifikavo jį kaip keleivinį lėktuvą ir pranešė apie hieroglifinius užrašus ant fiuzeliažo.

 

Radijo ryšys tarp lėktuvų nebuvo užmegztas ir, anot sovietinių šaltinių, Bosovas ne kartą 20 minučių plakė naikintuvo sparnais, nurodydamas sekti jį. Pagal sovietinę versiją, „Boeing 707“ pasisuko 90 laipsnių kampu ir pajudėjo link sienos su Suomija, kuri buvo už 80 km, arba maždaug 6 minutes skrydžio.

Lėktuvo vadas Kim Čang Kyu patvirtino, kad matė ir suprato Bosovo komandas, tačiau visa tai truko kelias minutes. Jis taip pat pažymėjo, kad Su-15 pagal ICAO taisykles priartėjo prie „Boeing 707“ ne iš kairės pusės, nes vadas sėdi kairėje, o iš dešinės pusės. Įgula bandė susisiekti su sovietų naikintuvu tarptautiniu avariniu 121,5 MHz dažniu, tačiau nesėkmingai. Bet kokiu atveju Kim Čang Kyu sulėtino greitį ir signalizavo navigacijos šviesomis.

 

Tuo tarpu 10-osios oro gynybos armijos vadas generolas leitenantas Vladimiras Dmitrijevas sutiko su 21-ojo oro gynybos korpuso vado generolo majoro Vladimiro Carkovo sprendimu sunaikinti Korėjos lėktuvą „Boeing 707“. Gavęs įsakymą Bosovas, kai kurių šaltinių teigimu, ne kartą uždavė klausimus, pabrėždamas, kad lėktuvas yra keleivinis.

 

O, pasak liudininkų, ant žemės sovietai ilgai negalėjo apsispręsti, ką daryti. Be to, tuo pačiu metu buvo transliuojami oro gynybos vadovybės ir korpuso vadovybės įsakymai. Ir jie prieštaravo vienas kitam, kol po viešo kivirčo Bosovui pagrasinta karo tribunolu.

21:42 val. jis atakavo keleivinį lainerį dviem R-60 raketomis. Viena jų nepataikė į taikinį, kita pataikė į „Boeing“ kairiąjį sparną prie pirmojo variklio, o nuo sparno galo nuplėšė 4 metrus.

Raketos smogiamieji elementai užmušė vieną keleivį, o dar du sunkiai sužeidė, o salone sumažėjo slėgis. „Boeing“ sparno nuolaužos buvo aptiktos radaru, neteisingai identifikuotos kaip grėsmė, o jų perimti buvo išsiųsti papildomi Su-15.

 

Dėl slėgio sumažėjimo Kim Čang Kyu per 3 minutes nuleido „Boeing“ iš 9000 metrų į 700–1000 metrų aukštį ir pateko į debesis. Bosovas pametė lainerį iš akių ir dėl degalų trūkumo grįžo į aerodromą. O jį pakeisti buvo pkelti papildomi lėktuvai.

Manoma, kad sovietų kariškiai lainerio savo radaruose nebematė. Be to, jie neturėjo jokio supratimo apie lėktuvo likimą. Tačiau kai kuriose sovietinėse versijose yra epizodas, kuriame kitam Su-15 pilotui pavyko rasti „Boeing 707“ ir netgi nukreipti jį į artimiausią aerodromą, tačiau jis „atsiliko nuo reaktyvinio naikintuvo“.

 

„Boeing“ žemame aukštyje skriejo dar 1 valandą ir 40 minučių. Ekipažas ieškojo vietos nusileisti. Lėktuve, kuriam trūko dalies sparno ir trijų iš keturių jo variklių. Visiškoje tamsoje.

Kaip tiksliai tai pavyko padaryti Kim Čang Kyu, nežinoma, o įgulos nariai skirtingu metu pasakojo skirtingas versijas. Įskaitant tai, kad jie vos nesudaužė lėktuvo, supainiodami geležinkelį su tiesiu greitkeliu. Kiti sako, kad Korėjos lakūnai nedelsdami pradėjo ieškoti ežero, kuris balandį vis dar buvo padengtas ledu. Ir buvo pastebėtos trys galimos nusileidimo vietos, tačiau virš vieno ežero ėjo elektros linija, o kito viduryje buvo sala. Ir tik trečiasis atitiko reikalavimus.

Tęsinys kitame puslapyje:




23:05 val. lėktuvas nusileido ant mažo Korpijärvi ežero ledo, nuo kurio 2,5 km yra Louhi kaimas su to paties pavadinimo geležinkelio stotimi. Lėktuvą išgelbėjo piloto įgūdžiai, mat ledas išlaikė lėktuvą, kuris lanku slydo link kranto.

 

 

Nepaisant to, kad gyvenvietė buvo arti, sovietų kariškiams prireikė dar dviejų valandų, kol galiausiai rado keleivinį lainerį. Evakuacija sraigtasparniais prasidėjo tik ryte. Per tą laiką mirė dar vienas raketos sužalotas keleivis.

Iš pradžių keleiviai ir įgula buvo nugabenti į Kemo miestą, esantį už 140 km nuo nusileidimo vietos. Ten įgulos nariai buvo atskirti ir apklausti. Vėliau visi lėktuvu Tu-134 buvo nugabenti į Murmanską. SSRS kitą dieną pranešė, kad Korėjos lėktuvas „Boeing 707“ pažeidė oro erdvę ir neteisėtai nusileido ant ežero. Apie tai, kad keleivinis lėktuvas buvo numuštas naikintuvo raketa, Maskva užsiminė. Tačiau tai gana greitai tapo žinoma JAV.

Po kelių dienų, kaip buvo susitarta, amerikiečiai išsiuntė „evakuacinį“ skrydį, kad paimtų visus keleivius ir įgulos narius. Tačiau SSRS neperdavė piloto Kim Čang Kyu ir navigatoriaus Lee Chun Šik ir per tardymus bandė priversti prisipažinti kaltais.

 

Po savaitės Kremlius gavo tai, ko norėjo: lėktuvo pilotas ir navigatorius prisipažino padarę sienos pažeidimą ir sąmoningą sovietinio naikintuvo piloto komandų nevykdymą bei civilinio lėktuvo pilotų korėjiečių malonės prašymą. Vadui ir navigatoriui išvykus iš SSRS, jie pareiškė, kad savo kaltės nepripažįsta ir nieko neprašė.

 

Tuo pat metu Kremlius ėmė skleisti istorijas, kad lėktuvo įgula buvo girta, o vėliau – kad tai šnipinėjimo lėktuvas. Dėl to SSRS atsisakė atlikti bendrą tyrimą ir neperdavė skrydžio registratorių, vadinamųjų „juodųjų dėžių“. Radijo ryšio tarp Su-15 piloto Bosovo ir „žemės“ įrašas buvo sunaikintas. Tačiau galiausiai sprendimas numušti civilinį lėktuvą buvo pripažintas teisingu, tačiau apdovanojimų niekas negavo.

SSRS išrašė Korėjai 100 000 dolerių sąskaitą už 902-ojo skrydžio keleivių ir įgulos išlaikymą. O „Korean Air Lines“ pasiūlė pasiimti lėktuvą, jei sumokės už jo evakuaciją. Korėjiečiai nesutiko. Dėl to „Boeing 707“ buvo išardytas ir nugabentas tyrimams į vieną iš netoli Maskvos esančių aerodromų.

Kim Čang Kyu toliau skraidė ir, prieš išeidamas į pensiją, pasiekė 30 000 skrydžio valandų ir dirbo „Korean Air Lines“ instruktoriumi. Jis mirė 2009 m., sulaukęs 76 metų.

Aleksandro Bosovo likimas nežinomas; jis gana greitai buvo perkeltas iš 431-ojo pulko į Tolimuosius Rytus.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(1)
(4)
(-3)
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()