Trumpo nusivylimas ir karo veiksmų sustiprėjimas ()

2025-07-10

Nauja Nikolajaus Mitrochino Rusijos ir Ukrainos konflikto įvykių apžvalga

Ukrainos ugniagesiai gesina gaisrą po Rusijos atakos Kijevo srityje, 2025 m. liepos 9 d.
© Ukrainian Emergency Service via AP / Scanpix

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Nuo liepos 1 iki 7 d. karas Ukrainoje pasiekė naują eskalavimo lygį: abi pusės surengė didelio masto puolamąsias ir diversijos operacijas, o diplomatinėje arenoje įvyko netikėtas posūkis – Donaldas Trumpas viešai parėmė Ukrainą, atsisakydamas ankstesnės idėjos derėtis su Putinu. Vakarai stiprina ginklų tiekimą, o Maskva – spaudimą priešo fronte ir užnugaryje. Savaitės rezultatai – nauji abiejų pusių laimėjimai ir pralaimėjimai, aukšto rango karininkų žūtys, transporto kolapsas Rusijos miestuose ir naujas tarptautinės Irano krizės etapas.

Praėjusią savaitę įvykių netrūko tiek fronto linijose, tiek užnugaryje, tiek derybų erdvėje. Vien tik liepos 1–3 d. karinių naujienų buvo tiek, kad jų pakaktų savaitės apžvalgai. Pagrindiniai savaitės įvykiai buvo Trumpo atsisakymas derėtis su Putinu ir aiškus Ukrainos palaikymas, jai tiekiant naujus priešlėktuvinės gynybos priemones, serija sėkmingų Ukrainos atakų prieš Rusijos karinę ir pramoninę infrastruktūrą, per kurias žuvo du aukšti karo vadai ir kilo rimtų problemų Rusijos ekonomikai ir kasdieniam gyvenimui, atsakomosios masinės Rusijos oro atakos, taip pat esminiai pokyčiai centrinėje fronto dalyje, keliančios rimtą grėsmę Pokrovsko aglomeracijos gynybai.

Derybos

Politinė Ukrainos ir JAV santykių dinamika praėjusią savaitę svyravo nuo oro gynybos priemonių tiekimo sustabdymo (naktį iš liepos 1 d.), įskaitant paruoštas perduoti Lenkijos teritorijoje, iki Donaldo Trumpo pareiškimų apie nusivylimą Putino pozicija po liepos 3 d. pokalbio telefonu ir pasirengimą perduoti Ukrainai papildomas gynybos priemones.

Veiksmą lengva suprasti, tariant, kad JAV administracijos prioritetas yra ne Rusijos ir Ukrainos karas, o Irano branduolinės programos problema. Po Izraelio ir JAV bombardavimo Iranas atsisakė Tarptautinės atominės energijos agentūros (IAEA) vykdomos tarptautinės kontrolės ir paskelbė apie santykių su šia organizacija nutraukimą. Akivaizdu, kad Vakarai yra suinteresuoti likusių radioaktyviųjų medžiagų likimu ir Irano branduolinės programos būkle, ir ne neaiškioje ateityje, o dabar, kol Iranas neišslapstė išlikusios įrangos ir medžiagų. Todėl visiškai akivaizdu, kad jei šią savaitę numatytos JAV ir Irano derybos dėl Irano grąžinimo į IAEA kontrolę nebus sėkmingos, Irano laukia nauja bombardavimo serija, į kurią jis tikrai atsakys naujomis balistinių raketų salvėmis į JAV bazes regione ir JAV arabų sąjungininkus. Tai reiškia, kad JAV ir sąjungininkų armijoms pirmiausia reikės pakankamų oro gynybos priemonių atsargų, antra, kad Rusija, be kita ko, stebinti oro erdvę virš Irano ir Persijos įlankos ir, įspėdama apie priešo lėktuvų pakilimą (kurio oro gynybos sistema, įskaitant tolimosios veikimo radarus, yra beveik sunaikinta) galinti padėti Iranui, liktų neutrali, o geriausia – prisidėtų. Remiantis liepos 8 d. „The Guardian“ duomenimis, Pentagone liko tik 25％ jam reikalingų „Patriot“ raketų.

Akivaizdu, kad nei Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kuris liepos 1 d. (pirmą kartą per trejus metus) skambino Putinui dėl Irano (kaip paaiškėjo vėliau, jis bijojo, kad Irano raketos gali pasiekti jo šalį), nei prezidentas Trumpas, kuris liepos 3 d. kalbėjosi su juo tuo pačiu klausimu, negavo jiems priimtino atsakymo. Trumpas beveik iš karto pareiškė:

„Mes kalbėjomės. Kalbėjomės apie daug dalykų, įskaitant Iraną. Taip pat kalbėjomės apie karą su Ukraina. Ir aš esu nepatenkintas. Šiandien nepasiekėme jokios pažangos. Mes tiekiame ginklus Ukrainai. Mes dirbame su jais, kad jiems padėtume. Turime būti tikri, kad patys turėsime pakankamai [ginklų]“.

Negalima atmesti, kad, sustabdydamos ginklų tiekimą Ukrainai likus parai iki Trumpo skambučio Putinui, JAV valdžia ne tik rezervavo šias priešlėktuvinės gynybos priemones Iranui, bet ir parodė pasirengimą tam tikram „sandoriui su Putinu“, kuris per prezidentų pokalbį tokiu formatu nepavyko, ir tada, laikantis Trumpo politikos stiliaus, buvo priimtas sprendimas ne tik atnaujinti tiekimą, bet ir jį padidinti. Juo labiau, kad tiekimo sustabdymas sukėlė greitą ir audringą neigiamą JAV politikų ir žiniasklaidos, taip pat valstybių, priklausančių Ukrainos paramos koalicijai, lyderių reakciją. Atsakomybė už tiekimo nutraukimą galiausiai buvo oficialiai priskirta JAV gynybos ministrui. Remiantis pokalbių santraukomis, kalbama apie keleto papildomų „Patriot“ baterijų perdavimą JAV Ukrainai ir raketų, kurių kariaujanti šalis vis labiau trūksta, tiekimo apimties padidinimą. Taip pat deramasi dėl Vokietijos pažado apmokėti dviejų panašių sistemų iš JAV tiekimą „komercinėmis“ sąlygomis.

[Lenkija+Kuponai] Tik nuo 78€! Namams ir automobiliui. Mega daugiafunkciai siurbliai sutvarkys tokią betvarkę, kuri atrodė neįveikiama

4415 1

Specialus rinkinukas

Fantastiškos kainos

Kuponai

Ribotas kiekis

Iš Lenkijos sandėlių greitas ir saugus pristatymas

1) „CROSIKO W07“ - daugiafunkcis siurblys

2) „CROSIKO C988“ - daugiafunkcis siurblys

Išsamiau

Beje, Trumpo ir Zelensko pokalbis, kuriame visa tai buvo aptarta liepos 4 d., buvo ne tik „geriausias per visą laiką“ (kaip jį įvertino Ukrainos prezidentas liepos 6 d.), bet ir stebėtinai, tiesiog pagal laikrodį, sutapo su informacijos pasirodymu (pirmaujančiame Ukrainos leidinyje „Ukrainska pravda“), kad Ukrainos Nacionalinis antikorupcinis biuras (UNAB) atliko kratą buvusio šalies gynybos ministro Aleksejaus Reznikovo namuose, galbūt pernelyg didelių kainų už armijai skirtus produktus byloje. Pas jį buvo paimtas „neįregistruotas“ telefonas ir kai kurie dokumentai.

Įdomu, kad dar balandžio mėnesį tas pats UNAB pareiškė, kad jis neturi liudytojo statuso šioje byloje, kurioje yra jo pavaduotojai. Reznikovas bent metus išsilaikė savo poste, nepaisant daugybės akivaizdžių didelio masto korupcijos gynybos ministerijoje faktų, kurio skaičius smarkiai sumažėjo jo įpėdinio Rustemo Umarovo, kurio šeima, kaip paaiškėjo praėjusią savaitę, nuo 2019 m. gyvena JAV, rezidencijoje Floridoje. JAV prezidentas ne kartą užsiminė, kad korupcija tiekimo srityje yra viena iš rimčiausių problemų, keliančių jam susirūpinimą dėl santykių su Ukraina. Kitas personalo klausimas, sprendžiant iš nutekintos informacijos, paskelbtos, be kita ko, „Financial Times“, buvo sprendžiamas pokalbio metu – tai Ukrainos ambasadorės JAV Oksanos Makarovos, kurią Trumpo administracija laiko pernelyg artima demokratams, pakeitimas.

Liepos 8 d. buvo paskelbta, kad ginklų tiekimas atnaujintas. Be to, atrodo, kad JAV yra pasirengusios perduoti Ukrainai naują „Patriot“ kompleksą. Apskritai, praėjusią savaitę Ukraina gavo dovaną – JAV politikos posūkį, kuris paskatino pagrindinius Vakarų politikus duoti naujus pažadus tiekti šaliai aukštųjų technologijų ginklus.

Tą pačią dieną Zelenskis, lankydamasis Danijoje, paskelbė, kad jo prioritetas yra plėtoti ir plėsti dronų-perėmėjų, reikalingų sparčiai augančiam Rusijos smogiamųjų dronų „Geran“ skaičiui sunaikinti, gamybos programą. Be to, buvo pasirašytas susitarimas su amerikiečių kompanija „Swift Beat“, kuriame kalbama apie šimtų tūkstančių tokių dronų gamybą jau šiais metais ir galimybę kitąmet gamybos apimtis žymiai padidinti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Danijos karalius Frederikas. Orhusas, Danija, 2025 m. liepos 3 d.

„Priešų dronų ir raketų naikintuvai, žvalgybos ir ugnies koregavimo kvadrakopteriai, smogiamieji tolimieji dronai – viso to bus žymiai daugiau“, – pareiškė Zelenskis.

Pažymėtina, kad per visą trišalį Vašingtono, Kijevo ir Maskvos pareiškimų mainų procesą nebuvo užsiminta apie derybų Stambule atnaujinimą. Formaliai ankstesni susitarimai dar nėra įgyvendinti. Liepos 6 d. Zelenskis paskelbė, kad po aštuonių karo belaisvių mainų, įvykusių po Stambulo derybų, buvo išlaisvinti šimtai ukrainiečių (t. y. net ne tūkstantis iš dviejų su puse tūkstančių, kurie buvo numatyti mainams). Esant dabartiniam tempui – vieni mainai per savaitę, keliasdešimt žmonių (paskutinėje kolektyvinėje mainų nuotraukoje – tik 25 žmonės) – tai de facto reiškia mainų rutinizavimą ir jų pašalinimą iš politiniu požiūriu svarbių veiksnių sąrašo galimų derybų atveju. Nors, be abejo, svarbu, kad mainų metu Ukraina susigrąžina savo piliečius (ne tik karius, bet ir civilius), net jau nuteistus Rusijos teismuose.

Svarbesni veiksniai, darantys įtaką potencialioms deryboms, tebėra padėtis fronte (kur šiuo metu Rusijos armija demonstruoja sėkmę), apsikeitimai oro smūgiais (kurie pastaruoju metu smarkiai sustiprėjo) ir Ukrainos sėkmė diversijų kare.

Padėtis fronte

Atsižvelgiant į JAV ginklų tiekimo Ukrainai nutraukimą, akivaizdų konfliktą su D. Trumpu ir veiksmingus Ukrainos oro smūgius (apie kuriuos žr. toliau), V. Putinas, atrodo, davė įsakymą įgyvendinti atidėtus planus ir panaudoti rezervus. Ryškiausias to pavyzdys – liepos 4 d., iškart po nesėkmingo pokalbio su Trumpu, naujos karo veiksmų zonos atidarymas prie kontakto linijos. RF ginkluotosios pajėgos perėjo Rusijos ir Ukrainos sieną anksčiau karo nepaliestame ruože tarp Belgorodo ir Charkovo sričių ir, pasinaudojusios ten esančių karių mažumu, be vargo užėmė Melovoe kaimą ir jo apylinkes palei vakarinį Oskolo upės krantą. Atrodo, juos sustabdė tik trečiosios linijos įtvirtinimai ir skubiai į šią vietovę perkelta „ugniagesių komanda“.

Sumų srities kovų zonoje Ukrainos ginkluotosios pajėgos sėkmingai kontratakavo Rusijos pajėgas dešiniame puolimo flange, įspaudusios Rusijos dalinius į žnyples Kondratovkos kaimo rajone, kur šiuo metu vyksta sunkūs mūšiai. Tuo pačiu metu Rusijos armija pradėjo naują puolimą per sieną nuo Gornaļo kaimo Kursko srityje. Tai sienos iškyšulys Ukrainos link, ir bent iki birželio vidurio Ukrainos pajėgos okupavo didelį miško masyvą Rusijos teritorijoje netoli kaimo. Tačiau, sprendžiant iš puolimo iš Gornaļo masto, čia atsidarė visiškai nauja karo veiksmų kryptis, kurios tikslas – atkirsti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas nuo didelio pasienio ruožo su Kursko ir Belgorodo sritimis.

Kur kas didesnės problemos Ukrainos ginkluotųjų pajėgų laukė Konstantinovkos rajone, kuris toliau grimzta į pusiau apsuptį, be kita ko, dėl to, kad Rusijos armija vis aktyviau veikia Časovo Jaro centre ir pietuose. Pasirodo, praėjusią savaitę pietvakariuose nuo Konstantinovkos gynybą laikanti elitinė Trečioji šturmo brigada buvo perkelta į Rusijos veržimosi zoną į šiaurę nuo Limano ir sugebėjo sustabdyti Rusijos puolimą prie Redkodub kaimo ir net sėkmingai kontratakuoti, iki birželio 28 d. sunaikino 283-iojo motorizuotojo pėstininkų pulko 144-osios divizijos 20-osios armijos motorizuotosios pėstininkų kuopos būrį. Tačiau tai niekaip nesutrukdė išplėsti Ukrainos gynybos linijos pagrindo, kur abiejuose kraštuose Rusijos ginkluotosios pajėgos užėmė po vieną kaimą, prolaužą, todėl kontratakomis uždaryti proveržį tapo neįmanoma. Tuo pačiu metu buvusioje dislokacijos vietoje palikti 3-iojo šturmo dalinio kariai galiausiai prarado gynybines pozicijas Matronos Maskvietės šachtos komplekse šiaurėje nuo Toretsko, atverdami kelią Rusijos daliniams į Konstantinovką.

Liepos 6 d. Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadimas Filashkinas savo „Telegram“ kanale kanale paragino evakuotis į saugias Ukrainos regionus ne tik Konstantinovkos, bet ir už jos į vakarus, prie kelio į Kramatorską, esančios Družkivkos (54 tūkst. gyventojų 2022 m. sausio 1 d.) gyventojus, nes, kaip jis rašė, Rusijos karinės pajėgos yra 10–15 km atstumu. Tą pačią dieną Ukrainos televizijos kanalai parodė vaizdo įrašus, kuriuose matyti, kaip važiuojama per Rusijos apšaudymų ir oro smūgių nuniokotą Konstantinovką, o tai paprastai reiškia, kad po vieno ar dviejų mėnesių ji bus palikta.

Tęsinys kitame puslapyje:

▶

Kitas puslapis

Pilnas straipsnis

Pasidalinkite su draugais

(0)

Komentarai ()