Putino planas Baltijos šalims. „Maištingos provincijos!“ ()
Ką Vakarų analitikai mano apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino planus Baltijos šalių atžvilgiu? Ar įmanoma apskaičiuoti Kremliaus vadovo sprendimą ir kokia tikimybė, kad Rusijos Federacija įsiverš į Estiją, Lietuvą ir Latviją?
© Kremlin.ru (CC BY 4.0) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Vladimir_Putin_in_Zapad_2017_%28Proving_Ground_Luzhsky%29_07.jpg
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nuo 2000-ųjų pradžios Rusija pasaulinėje arenoje vis labiau veikė ir buvo suvokiama kaip agresyvi ir revizionistinė jėga. Kremliaus karinė intervencija Sakatvele 2008 m., Krymo aneksija 2014 m. ir invazija į Ukrainą sukėlė rimtą susirūpinimą dėl Maskvos ateities ambicijų.
Tarp dažniausiai minimų potencialių Rusijos Federacijos taikinių yra Baltijos valstybės – Estija, Latvija ir Lietuva. Šios šalys, kadaise prievarta aneksuotos Sovietų Sąjungos, atgavo nepriklausomybę ir greitai integravosi į Vakarų saugumo, ekonominę ir politinę sistemą, 2004 m. prisijungdamos prie NATO ir Europos Sąjungos.
Tačiau dėl geografinio artumo ir istorinių ryšių su Rusija jos yra ypač pažeidžiamos ne tik įprastinių karinių grėsmių, bet ir klastingesnių informacinio karo taktikų atžvilgiu. Kremlius nuolat ginčijo istorinius naratyvus apie Baltijos valstybių suverenitetą ir siekė išnaudoti jų vidinius prieštaravimus, faktiškai kvestionuodamas šių valstybių teisėtumą Rusijos diskurse.
Nors ši taktika nėra laikoma atvira karine agresija, ji atspindi platesnę strategiją, pagrįstą destabilizavimu ir prievarta, o ne diplomatija. Regiono ir už jo ribų politikos formuotojams pagrindinis klausimas yra ne tai, ar Rusija veiks, o kaip ji veiks. Kokias senas ir naujas priemones Putinas galėtų panaudoti ir kaip į jas reaguos Baltijos šalys ir jų Vakarų sąjungininkės?
|
Norėdami atsakyti į šiuos klausimus, ekspertai pasitelkė strateginę vaizduotę – prognozavimo metodą, kurį taiko savo analitiniame darbe ir mokyme, kuris peržengia tradicinį rizikos vertinimą, kūrybiškai įsivaizduodami galimus scenarijus, įskaitant ir tuos, kurie paprastam žmogui gali atrodyti mažai tikėtini. Remdamiesi politikos mokslų, istorijos ir politinės psichologijos žiniomis, derintos istorinės analogijos, elgesio modeliai ir psichologinis profiliavimas, kad būtų nušviesta precedento neturinčios rizikos, su kuriomis Estija ir jos Baltijos kaimynės susiduria Maskvos šešėlyje.
Trys strateginio Rusijos prognozavimo būdai
Norint numatyti tolesnius Putino ar kitų autoritarinių lyderių veiksmus, ekspertai dažniausiai naudoja tris pagrindinius metodus, priklausomai nuo jų išsilavinimo ir pažiūrų: istorinių pavyzdžių, siekiant nustatyti modelius, lyderių vertinimą kaip racionalius sprendimus priimančius asmenis arba jų psichologinių motyvų analizę. Kiekvienas iš šių metodų apima skirtingą požiūrį į valdovų mąstymo ir elgesio supratimą, atsižvelgiant į tai, kad jų režimai paprastai yra uždari ir griežtai kontroliuojami.
Istorinės analogijos metodas brėžia paraleles tarp lyderių, konfliktų ar strateginių pasirinkimų iš praeities ir dabarties. Jis gali atskleisti ilgalaikius modelius, tokius kaip nuolatinis Rusijos noras plėsti savo įtaką arba strateginė fiksacija į prarastą imperinį statusą, nepaisant kainos. Tačiau istorinės analogijos gali būti tiek pat klaidinančios, kiek ir šviesios: 2020-ųjų geopolitinė arena labai skiriasi nuo 1940-ųjų ir kitų laikotarpių.
Tęsinys kitame puslapyje:
![[ŽT] „Rimtas smūgis Rusijos elitinių povandeninių laivų bazei!“ Tai ne Ukraina (Video)](/photo/202507/30/11/thumb_000428__paveikslas(8796).png)
![[ŽT] „Ne viskas gali numušti.“ Rusija prieš Kyjivo gyventojus naudojo naujus žiaurius ginklus](/photo/202507/31/14/thumb_345964__svyi.png)
![[ŽT] Ir apšaudo Ukrainą, ir taupo sviedinius. Kaip Rusijai tai pavyksta](/photo/202507/29/19/thumb_304973__kult.jpg)
