Kas atsirado pirmiau – višta ar kiaušinis? Netikėtas DI atsakymas ()
Klausimas „kas buvo pirmiau – višta ar kiaušinis?“ yra klasikinė filosofinė, mokslinė ir kultūrinė dilema, kuri šimtmečius provokavo apmąstymus apie priežastingumą, evoliuciją ir gyvybės kilmę. Pasirodo, dirbtinis intelektas žino atsakymą į šį seną klausimą. Daugeliui tai gali būti staigmena.
© Pexels (atvira licencija) | https://www.pexels.com/photo/photograph-of-a-chicken-with-eggs-13690434/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kaip aiškina DI, norint atsakyti į šį klausimą, reikia jį analizuoti iš įvairių perspektyvų – nuo biologinių iki evoliucinių, filosofinių ir net istorinių.
Žvelgiant iš evoliucinės biologijos perspektyvos, atsakymas į klausimą „kas atsirado pirmas – višta ar kiaušinis?“ yra gana aiškus – kiaušinis turėjo atsirasti pirmas. Šiuolaikinės vištos (Gallus gallus domesticus) yra prijaukinta paukščių rūšis, išsivystiusi iš laukinių protėvių, tokių kaip bankivinė višta (Gallus gallus), kilusios iš Pietryčių Azijos.
Evoliucijos procesas yra laipsniškas, genetiniai pokyčiai vyksta per mutacijas, rekombinacijas ir natūraliąją atranką. Tam tikru evoliucijos istorijos momentu paukštis, dar ne visai „višta“, padėjo kiaušinį, kuriame – dėl susikaupusių tinkamų genetinių mutacijų – išsirito pirmoji genetiškai apibrėžta višta. Todėl, evoliucijos požiūriu, kiaušinis atsirado pirmiausia, nes iš jo atsirado organizmas, kurį galime atpažinti kaip vištą.
„Vištos“ ir „kiaušinio“ apibrėžimas
|
Svarbus šios analizės aspektas yra tiksliai apibrėžti, ką turime omenyje sakydami „višta“ ir „kiaušinis“. Jei klausimas susijęs konkrečiai su vištos kiaušiniu, turime nustatyti, ar kiaušinį būtinai padėjo višta, ar jame pakanka vištos embriono. Evoliucijos požiūriu, kiaušinį, kuriame buvo pirmosios vištos embrionas, padėjo paukštis, kuris nebuvo visavertė višta, o artimas protėvis.
Taigi, kiaušinis biologine prasme yra ankstesnis, nes jame sukuriamas naujas organizmas. Kita vertus, jei „vištos kiaušinį“ apibrėžiame kaip vištos padėtą kiaušinį, višta turėtų būti pirmiau, o tai veda prie priežastingumo paradokso. Šis apibrėžimo dviprasmiškumas yra viena iš priežasčių, kodėl į šį klausimą taip sunku atsakyti vienareikšmiškai.
Filosofinė perspektyva
Filosofiniu požiūriu klausimas „kas atsirado pirmiau – višta ar kiaušinis?“ yra priežastingumo ir begalinės regresijos problemos, vadinamos priežastingumo paradoksu, pavyzdys. Senovės filosofai, tokie kaip Aristotelis, bandė išspręsti panašias dilemas, įvesdami „pirmosios priežasties“ sąvoką – tai kažkas, kas inicijuoja įvykių seką be išankstinės priežasties.
Vištos ir kiaušinio kontekste kai kurie filosofai gali teigti, kad višta turėjo būti pirmiau, nes ji yra organizmas, galintis padėti kiaušinį, todėl yra „veiksminga priežastis“. Tačiau kiti gali teigti, kad kiaušinis yra pirmiau, nes jame yra potencialas sukurti vištą. Šis filosofinis požiūris nepateikia galutinio atsakymo, tačiau parodo, kaip šis klausimas gali būti metafora platesniems svarstymams apie kilmę ir priežastingumą.
Paleontologinė perspektyva
Jei klausimą išplėstume ne tik dėl vištų, bet ir dėl paukščių evoliucijos kaip grupės, atsakymas taptų dar akivaizdesnis. Paukščiai išsivystė iš roplių, o ropliai dėjo kiaušinius gerokai anksčiau nei atsirado paukščiai – pirmieji amniotiniai kiaušiniai (su membranomis, apsaugančiomis embrioną) pasirodė maždaug prieš 312 milijonų metų, o paukščiai, įskaitant vištų protėvius, atsirado daug vėliau, maždaug prieš 150 milijonų metų.
Taigi, platesniame evoliucijos kontekste kiaušiniai egzistavo gerokai anksčiau nei atsirado paukščiai, įskaitant vištas. Net jei apsiribotume paukščių kiaušiniais, paukščių kiaušiniai egzistavo dar prieš atsirandant bet kokioms konkrečioms rūšims, pavyzdžiui, vištoms. Todėl paleontologija aiškiai nurodo, kad kiaušinis yra pirmesnis.
Kultūrinė ir šiuolaikinė perspektyva
Klausimas „kas atsirado pirmas – višta ar kiaušinis?“ taip pat turi kultūrinį ir simbolinį aspektą, dažnai vartojamas kaip neišsprendžiamų dilemų metafora. Sukūrimo mitų, bandančių atsakyti į panašius klausimus, galima rasti įvairiose kultūrose ir religijose – pavyzdžiui, hinduizme ir graikų mitologijoje kosminis kiaušinis pateikiamas kaip gyvybės šaltinis. Dabar dauguma mokslo ekspertų sutinka, kad biologiškai kalbant, kiaušinis atsirado pirmas, tačiau šis klausimas išlieka populiarus plačiojoje kultūroje, filosofijoje ir švietime kaip būdas skatinti kritinį mąstymą.
2010 m. britų mokslininkai iš Šefildo ir Voriko universitetų paskelbė tyrimą, kuriame padarė išvadą, kad višta turėjo atsirasti anksčiau, nes baltymą ovokleidiną-17, būtiną kiaušinio lukšto formavimuisi, gamina tik vištos, tačiau šis argumentas yra prieštaringas, nes neatsižvelgiama į šio baltymo evoliucinę kilmę vištų protėviuose.
