„Veidmainiški grasinantys Vakarai.“ Putino Baltijos strategija (II dalis) ()
Kokie motyvai lemia Rusijos prezidento Vladimiro Putino elgesį, kai jis sprendžia, kaip elgtis Baltijos šalių atžvilgiu? Kas erzina Putiną Estijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Vakarų šalyse, ir ar jis elgiasi racionaliai?
© Liilia Moroz, CC BY-SA 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:2024_May_11_Bronze_Soldier_Tallinn.jpg
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Norėdami suprasti šiandieninį Putino elgesį, turime pradėti nuo praeities. Putino pasaulėžiūros ištakos siekia Šaltąjį karą. Formavimosi metais septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose jam didelę įtaką darė marksistinės-lenininės politinės doktrinos mąstymas, kuris pasaulio politiką laikė socializmo ir kapitalizmo, dorybės ir ydų, sovietinio bloko ir Vakarų susidūrimu. Todėl Putinas Vakarus laiko dekadentiškais, veidmainiškais ir griaunančiais Rusijos socialinę sanglaudą. Jo pasaulėžiūroje chaosas reikalauja kontrolės, o pliuralizmas turi būti atremtas jėga.
Skelbiame antrąją straipsnio „Vladimiro Putino Baltijos strategijos dekodavimas“ dalį, kurią „National Interest“ portale paskelbė mokslininkai ir saugumo ekspertai Holgeris Mölderis ir Erikas Shiraevas. Pirmąją dalį galima perskaityti ČIA.
Vladimiro Putino strateginis mąstymas
Vakarų triumfalizmas sutapo su Rusijos vidiniu žlugimu 1990-aisiais. Sparčią Baltijos šalių perėjimą prie liberalios demokratijos ir visišką integraciją į NATO ir ES daugelis rusų suvokė ne tik kaip politinį nukrypimą, bet ir kaip išdavystę bei pažeminimą. Baltijos šalių visuomenių įsipareigojimas liberaliai demokratijai – atvirai, pliuralistinei, veiksmingai – sugėdino Kremliaus ideologiją ir sutrikdė jos tvarkos sampratą. Tai ne tik sukėlė nusivylimą, bet ir paskatino ideologinę doktriną, kurioje liberalizmas buvo vertinamas kaip grėsmė Rusijos saugumui.
|
Šaltojo karo instinktai – nepasitikėjimas, slaptumas, ideologinė konfrontacija – vis dar formuoja Putino pasaulio suvokimą. Nors iš pradžių daugelis Putiną laikė pragmatišku modernizatoriumi, jo veiksmus labiau lėmė apmaudas nei strateginė vizija – ši tendencija buvo akivaizdi jo liūdnai pagarsėjusioje kalboje Miunchene 2007 m. 2025 m. interviu Putinas prisipažino, kad kalbą parašė pats, skrisdamas lėktuvu, apimtas emocijų. Tuo metu daugelis stebėtojų jo pastabas atmetė kaip bravūrą, manydami, kad jis tiesiog norėjo atrodyti griežtas. Žvelgiant atgal, kalba labiau vertinama kaip ketinimų pareiškimas, o ne retorinės bravūros akimirka.
Laikydami Putiną racionaliu politiku, darome prielaidą, kad jis supranta milžiniškas karinės operacijos prieš Baltijos šalis išlaidas. Hipotetiškai, jei jis svarstytų tokią agresiją, jai reikėtų didelių finansinių išteklių, didelės karinės mobilizacijos ir politinės tiesioginės konfrontacijos su NATO rizikos, dėl kurios būtų taikomas NATO Chartijos 5 straipsnis.
Be to, strateginė Baltijos šalių padėtis prie Suomijos įlankos, tiesiai priešais Sankt Peterburgą, daro jas rizikingais taikiniais, turinčiais rimtų pasekmių, ir Putinas turės gerai pagalvoti, prieš imdamasis karinių veiksmų. Racionaliai žiūrint, įprastinis išpuolis prieš Baltijos valstybę galėtų išprovokuoti greitą ir griežtą NATO atsaką, potencialiai keliantį grėsmę pačios Rusijos saugumui ir stabilumui.
Kas erzina Vladimirą Putiną
Iš lyderių dažnai tikimasi tvirtumo, kuris laikomas pagrindine jų dorybe. Tačiau griežtumas gali būti ir trūkumas. Putino ideologinį griežtumą sustiprina psichologiniai bruožai, kurie įsišaknijo bėgant laikui. Būdamas patyręs šnipas, jis išmoko politiką vertinti ne kaip dialogą, o kaip mūšio lauką. Apgaulė, manipuliavimas ir dezorganizacija jam nebuvo pagalbiniai įrankiai, o strategijos esmė. Jo vadovavimo įgūdžiai buvo ištobulinti kai jis dirbo Sankt Peterburgo mero padėjėju neramiais 1990-aisiais, dešimtmečiu, paženklintu siaučiančiu nusikalstamumu, korupcija ir žmogžudystėmis. Būtent tada jis ėmėsi krikštatėvio vaidmens, tarpininkaudamas taikos derybose tarp konkuruojančių klanų.
Jo iškilimas į valdžią buvo stebėtinai greitas: prieš tapdamas prezidentu, jis niekada nebuvo ėjęs renkamų pareigų. Per ateinantį ketvirtį amžiaus Putinas izoliavosi nuo kritikų ir apsupo save ištikimais rėmėjais. Šaltiniai teigia, kad jis tapo vis labiau egocentriškas, susitelkęs į savo istorinį vaidmenį ir nusivylęs kasdienėmis šalies valdymo pareigomis.
Svarbu pažymėti, kad Putino ideologinė koncepcija neapsiriboja grįžimu prie sovietinio komunizmo, o veikiau imperinės nostalgijos, socialinio konservatizmo ir nacionalinio pasididžiavimo mišiniu. Posovietinėje eroje išryškėjo tokios liūdnai pagarsėjusios tendencijos kaip homofobija, mizoginija, antisemitizmas ir sąmokslo teorijos. Užuot perėmęs Vakarų vertybes, Putino režimas šias tendencijas pervadino „tradicinėmis vertybėmis“ ir panaudojo jas kaip ginklus tiek vidaus, tiek užsienio politikoje.
Nors analizėje retai pabrėžiama, Putino amžius taip pat yra svarbus veiksnys vertinant riziką. Senstantys autokratai dažnai tampa griežtesni, mažiau atviri nesutikimui ir vis labiau remiasi senais įpročiais bei ideologiniais įsitikinimais. Asmeniui, kurį formavo sovietmečio dogmos, šis griežtumas gali padidinti atsparumą kompromisams ir norą konfrontuoti.
Ši mąstysena kartais pasireiškia viešuose pareiškimuose apie įvairius apokaliptinius scenarijus ir tokiuose pareiškimuose kaip „Mes tuoj pat pateksime į dangų, o Jungtinės Valstijos tiesiog mirs, nes net neturės laiko atgailauti“, išsakyti 2018 m. per tarptautinį susitikimą. Ši mąstysena, jei nekontroliuojama, nustelbia tradicinę sąnaudų ir naudos analizę ir veda prie pražūtingų sprendimų, pagrįstų emocijomis, o ne strategija. Klaidingų skaičiavimų rizika išlieka reali, ypač kai sprendimų priėmimo procesą lemia paranoja arba iškreiptas istorinio paveldo suvokimas.
Estijos vaidmuo Vladimiro Putino galvoje
Šie duomenys nušviečia Rusijos strateginę poziciją Baltijos šalių atžvilgiu, kurias ji laiko „pažeidžiama Vakarų dalimi“, lengvai manipuliuojama vykstant psichologinėms operacijoms – tai, ką mes vadiname „globaliu informaciniu karu“, tikslingu informacijos naudojimu ir valdymu siekiant įgyti pranašumą prieš priešininkus. Skaidrios Estijos institucijos, veiksminga elektroninė valdžia ir narystė NATO simbolizuoja viską, kuo Putino Rusija nėra (ir negali būti) jam valdant. Sunaikindamas sėkmingą pavyzdį, Putinas siekia sustiprinti savo autoritarinio valdymo teisėtumą.
Destabilizacija, o ne dominavimas, yra pagrindinis žodis norint suprasti Rusijos antivakarietišką strategiją. Neturėdama įtikinamos ideologijos, kuria galėtų konkuruoti su Vakarų liberalia demokratija, Maskva siekia pakenkti savo kaimynų teisėtumui ir stabilumui psichologinio karo, dezinformacijos ir provokacijų pagalba. Estija, nuo 2004 m. visiškai integruota į NATO ir ES, buvo šios kampanijos priešakyje.
Nuo kibernetinių atakų iki organizuotų skandalų, tokių kaip 2007 m. riaušės dėl Bronzinio kareivio paminklo, Rusija nuolat tikrino Estijos socialinę sanglaudą ir politinį ryžtą. Šios pastangos nėra pavieniai incidentai, o platesnės revizionistinės strategijos, kuria siekiama išlaikyti Rusijos įtaką posovietinėje erdvėje, dalis. Neišspręstas Estijos ir Rusijos sienos susitarimo klausimas išlieka ypač skausmingas – tai vienas pirmųjų Rusijos ketinimų gilinti konfliktą su Vakarais ženklų.
Nuo Šaltojo karo pabaigos Rusija kursto teritorinius ir etninius konfliktus buvusiuose Sovietų Sąjungos regionuose (įšaldytus konfliktus) – Kalnų Karabache, Abchazijoje ir Pietų Osetijoje, Padniestrėje, Kryme ir Donbase – trukdydama taikiam jų sprendimui, kurstydama įtampą ir sudarydama sąlygas nuolatinei intervencijai, siekiant išlaikyti savo įtaką. Trumpai tariant, ši politika prilygsta įtakos išlaikymui destabilizuojant. Jei Estija 2005 m. būtų pademonstravusi strateginę įžvalgą, ji būtų galėjusi numatyti tikruosius Rusijos tikslus ir užkirsti kelią Maskvai nukreipti Estijos visuomenės prieš sienų susitarimą.
![[ŽT] Taikėsi į karinį objektą. Neįtikėtina, kur rastas iš Baltarusijos atskridęs dronas](/photo/202508/01/12/thumb_323814__gaiziu.jpg)
