Didžiausia Europoje. Lietuvai tik pavydėti. Kyla „Lenkijos monstras“ (Foto, Video) ()
Nuo kosminių šnipinėjimo palydovų, radarų balionų iki tolimojo nuotolio raketų sistemų ir specialiai suformuotų pelkių – visi šie komponentai turi sustabdyti agresorių prie rytinės Europos Sąjungos sienos.
© Ekrano kopija | https://x.com/AGolawski/status/1947256030666125562/photo/1
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Lenkija pradėjo ambicingą projektą pavadinimu „Rytų skydas“ (Tarcza Wschód) – gynybos liniją, kuri turėtų tapti technologiškai pažangiausia Europoje. Jos tikslas – apsaugoti ne tik šalies rytines sienas, bet ir visą Europos Sąjungą.
„Rytų skydo“ projekto detalės yra įslaptintos. Žinoma, kad per ketverius projekto įgyvendinimo metus infrastruktūros daliai planuojama išleisti apie 2,5 mlrd. dolerių. Kiek bus išleista ginklų pirkimui, nežinoma.
Narodowy Program Odstraszania i Obrony #TarczaWchód to kompleksowy rządowy program, którego celem jest wzmocnienie bezpieczeństwa Polski🇵🇱. Obejmuje przygotowanie terenu przygranicznego wschodniej części kraju, a tym samym wschodniej flanki #NATO i UE do obrony. #TarczaWschód… pic.twitter.com/vEICNc6MVi
— Ministerstwo Obrony Narodowej 🇵🇱 (@MON_GOV_PL) June 14, 2025
Ekspertai pažymi, kad „Rytų skydas“ nėra senųjų gynybos linijų, tokių kaip liūdnai pagarsėjusi Mažino linija, analogas. Vietoj betoninių bunkerių Lenkija kuria lanksčią, giluminę sistemą, pagrįstą momentine žvalgyba, mobilumu, gamtos sąlygų panaudojimu ir gebėjimu smogti greitai ir tiksliai, taip pat ir priešo teritorijoje.
Pagrindinė idėja – priversti pačią teritoriją „kovoti“ gynėjų pusėje.
Budowa Tarczy Wschód ruszyła! Pierwsze roboty przy granicy z Rosją. pic.twitter.com/2B6glKESx7
— Donald Tusk (@donaldtusk) October 31, 2024
|
Štai kaip tai atrodo „Rytų skydas“.
Pirmas lygis: kosmosas – palydovai
Aukščiausias gynybos lygis – žvalgyba iš kosmoso. 2022 m. gruodį Lenkija pasirašė 575 mln. eurų vertės sutartį su „Airbus“ dėl dviejų karinių šnipinėjimo palydovų „Pleiades Neo“ įsigijimo. Jie pasižymi neįtikėtinu vaizdo tikslumu – iki 30 cm skiriamąja geba. Tai leis matyti ne tik įrangą, bet ir atskirus žmones bei įrangos dalis giliai Baltarusijos ir Rusijos teritorijoje.
Pagal pradinį grafiką Lenkijos kariniai palydovai turėjo būti paleisti į orbitą iš kosmodromo Prancūzijos Gvianoje iki 2027 m. – metais anksčiau nei planuota „Rytų skydo“ projekto pabaiga.
Tačiau jau 2025 m. Lenkija planuoja paleisti tris mažesnius žvalgybinius nanopalydovus (sveriančius nuo 1 iki 10 kilogramų) pagal PIAST programą. Tai leis jai gauti pirmuosius nuosavus žvalgybinius duomenis.
Antras lygis: dangus – oro balionai ir AWACS orlaiviai
Kitas gynybos lygis, kuris leis anksti aptikti priešiškos veiklos požymius, bus keturi amerikietiški balionai, įsigyti už 960 mln. dolerių.
Tai didžiuliai balionai su galingais radarais, kurie bus išdėstyti palei rytinę sieną. Jų privalumas yra tas, kad jie gali „matyti“ daugiau nei 300 km atstumu, ignoruodami Žemės linkį, kuris riboja antžeminių radarų galimybes. Jie aptiks žemai skraidančius orlaivius, dronus ir net sparnuotąsias raketas.
Be oro balionų, Lenkija jau gavo du švediškus ankstyvojo perspėjimo (AWACS) orlaivius „Saab 340 AEW&C“ už 52 mln. eurų. Jie yra mobilesni, bet ir daug brangesni eksploatuoti. Įdomu tai, kad jų pirkimas buvo paspartintas po 2023 m. incidento, kai Lenkijos kariuomenė „pametė“ į šalį įskridusią raketą.
Today, the 🇵🇱 Armament Agency signed a contract for the delivery of 🇸🇪 Saab 340 AEW early warning aircraft.
— Polska Ambassaden i Sverige (@PLinSweden) July 25, 2023
This is an important step for increasing the security of Polish airspace and thus of the entire #NATO eastern flank. pic.twitter.com/cDl9bXMkPK
Trečias lygis: raketos ir smūgio sistemos
„Rytų skydas“ – tai ne tik gynyba, bet ir galimybė atsikirsti. Lenkija aktyviai plėtoja savo smūgio potencialą, kad galėtų sunaikinti taikinius toli už fronto linijos.
Galimybė sekti priešą toli už šalies sienų, kurią suteikia palydovai ir oro balionai, leidžia Lenkijai įgyvendinti prevencinio smūgio koncepciją.
Šiuo tikslu naudojamos HIMARS raketų sistemos ir jų Pietų Korėjos atitikmuo „Chunmoo“, kurios gali pataikyti į taikinius iki 300 km atstumu.
Dar didesnius pajėgumus suteikia iš F-16 naikintuvų (o ateityje ir iš F-35) paleidžiamos sparnuotosios raketos JASSM: jų veikimo nuotolis svyruoja nuo 370 km (tų, kurias Lenkija jau turi), iki beveik 1000 km (tų, kurias užsako).
Šios sistemos leidžia įgyvendinti „prevencinio smūgio“ koncepciją – sunaikinti priešo karius tuo metu, kai jie sutelkti puolimui. Tačiau čia kyla politinė rizika: toks smūgis galėtų būti laikomas agresijos aktu, o tai keltų abejonių dėl NATO 5 straipsnio aktyvavimo. Todėl sprendimas dėl tokio žingsnio bus priimamas tik derinant veiksmus su sąjungininkais.
Ketvirtas lygis: sargybos bokštai ir dronai
Kitas „Rytų skydo“ elementas bus stebėjimo bokštų tinklas palei sienas su Baltarusija ir Rusija. Tai bus 70 metrų aukščio statiniai, bet ne skirti snaiperiams. Jie bus aprūpinti modernia optoelektronine įranga, kuri leis „žvilgtelėti“ kelis kilometrus į kaimynines šalis. Panašių bokštų jau yra, tačiau jų skaičius projekto metu gerokai padidės.
Musimy pochwalić rząd za wykonanie umocnień w ramach "tarczy wschód" z uwzględnieniem zaleceń i poprawek zasugerowanych przez europejskie organizacje ekologiczne. Dzięki temu zapora nie tylko skutecznie chroni nas przed rosyjską agresją (jeszcze żaden czołg Putina nie zdołał jej… pic.twitter.com/xuJmFL9U4P
— Polscy Ekolodzy 🟢☮️ (@PolscyEkolodzy) March 22, 2025
Dronai vaidina svarbų vaidmenį žvalgybos ir kontratakos sandūroje. Lenkija planuoja gerokai sustiprinti savo bepiločių orlaivių parką.
Artimiausiais metais kariuomenė gaus 1600 Lenkijoje pagamintų žvalgybinių dronų „FlyEye“. Lenkija taip pat gali įsigyti amerikietiškų atakos ir žvalgybos dronų MQ-9 „Reaper“. Jie gali ne tik vykdyti atakas, bet ir veikti kaip artilerijos, aviacijos ar raketų sistemų pabūklai (Lenkija jau išsinuomojo vieną tokį droną).
Be to, Lenkija jau turi keturis turkiškų dronų „Bayraktar“ komplektus (24 vienetus), kurie ankstyvosiose Ukrainos karo stadijose efektyviai sunaikino Rusijos tankus.
Tęsinys kitame puslapyje:
Penktas lygis: žemė – išmanūs įtvirtinimai ir sąjunga su gamta
„Rytų skydo“ žemės lygis bus pagrįstas įtvirtinimais ir galinga oro gynyba, tačiau tai nebus statiška bunkerių linija.
Vietoj to, dėmesys sutelkiamas į mobilius, surenkamus elementus, kuriuos galima greitai dislokuoti reikiamoje vietoje iš anksto neatskleidžiant jų pozicijos. Šią antžeminę gynybą papildys ešelonuota oro gynybos sistema, apimanti tiek „Piorun“ artimojo nuotolio sistemas (iki maždaug 7 km), tiek „Patriot“ tolimojo nuotolio sistemas (iki 160 km).
Lenkijos pramonė jau siūlo konkrečius tokios lanksčios apsaugos sprendimus. Tarp jų – mobilus gynybos konteineris LOOK, aprūpintas nuotoliniu būdu valdomu kulkosvaidžiu, ir novatoriška kovos su dronais sistema „SKYctrl“. Ši sistema fiziškai nesunaikina dronų, bet perima jų valdymą, blokuodama jų ryšį ir GPS signalus, priversdama juos nusileisti.
Choć zapora inżynieryjna jest najlepiej widoczna, Narodowy Program Odstraszania i Obrony #TarczaWschód obejmuje systemy:
— Sztab Generalny WP (@SztabGenWP) May 28, 2025
✔️ rozpoznania,
✔️ ostrzegania,
✔️ obrony przeciwchemicznej,
✔️ logistyczne,
✔️ ochrony wojsk,
✔️ mobilności i kontrmobilności,
✔️ dostosowania infrastruktury… pic.twitter.com/ygVX0173qY
Pagrindinė projekto idėja taip pat yra kraštovaizdžio panaudojimas. Planuojama tikslingai užpelkinti teritorijas, iškasti prieštankinius griovius ir sukurti kitas natūralias kliūtis.
Tikslas – priversti priešą judėti keliais, kur jų technika taps lengvu taikiniu artilerijai, dronams ir pasaloms. Įdomu tai, kad tokių pelkių sukūrimas taip pat išsprendžia ekologinę vandens sulaikymo šalyje problemą.
Šeštas lygis: minų laukai
Projektas apima minų laukų sukūrimą. Tačiau minos nebus išdėliotos iš anksto. Žvalgyba iš viršutinių „Rytų skydo“ lygių informuos operatorių apie būtinybę išdėlioti minas. Dėl greičio bus naudojami „Baobab-K“ minavmo įrenginiai.
Gamintojo teigimu, vienas toks įrenginys gali išsklaidyti minas 60–180 metrų spinduliu 5–20 km/val. greičiu (greitis priklauso nuo minų lauko tankio). Vienu užtaisu minų laukas gali pasiekti 1,8 km ilgį.
Wczoraj byłem na inspekcji Tarczy Wschód - to byłaby zapora idealna, gdyby nie melioracje i utrzymywanie przejezdności wszystkich możliwych dróg leśnych...#tarczawschód pic.twitter.com/YLBOddRGWr
— Michał Żmihorski (@MZmihorski) April 2, 2025
Be klasikinių minų, Lenkija turi ir tokių naujovių kaip nuotoliniu būdu valdomas prieštankinis užtaisas „Tulipan“, kurį galima pritvirtinti prie medžio ir aktyvuoti, kai netoliese pasirodo priešo technika.
Trys prieštaringai vertinami „Skydo“ klausimai
Tačiau projektas turi prieštaringų aspektų. Pirmasis iš jų susijęs su klausimu, kokias minas Lenkija ketina naudoti.
Daugelis karo ekspertų ir analitikų sutinka, kad priešpėstinės minos yra būtinos norint veiksmingai sustabdyti priešo ataką. Jas naudoja tiek Rusija, tiek Ukraina.
Tačiau jų naudojimą draudžia Otavos konvencija, kurią Lenkija yra pasirašiusi. Todėl norėdama jas naudoti, Lenkija turi iš jos pasitraukti.
Antra diskusijų tema – kasetiniai šaudmenys. Lenkija neratifikavo 2008 m. Dublino konvencijos, draudžiančios juos, tačiau sustabdė gamybą po to, kai Prancūzija nustojo tiekti komponentus. Atsižvelgiant į šių ginklų veiksmingumą Ukrainoje, Lenkijoje vėl pradėta kalbėti apie gamybos atnaujinimą.
Ir trečia „kliūtis“ – metalinė tvora, pastatyta pasienyje su Baltarusija. Ekspertai vieningi: ji gali sustabdyti nelegalius migrantus ar nedideles sabotažo grupuotes, tačiau plataus masto karinio konflikto atveju jos gynybinė vertė bus lygi nuliui.
Nepaisant akivaizdaus neefektyvumo kariniams tikslams, tvora ne tik išlieka, bet ir yra aktyviai modernizuojama.
Planuojama 172 km ilgio ruože įrengti naujausią elektroniką: įrengti apie 1800 stulpų su 4500 dieninių, naktinių ir terminio vaizdo kamerų, taip pat specialius jutiklius. Tai didžiulė investicija.
Pažymėtina, kad šių metų vasarį Lenkijos gynybos ministerija paskelbė apie pirmojo įtvirtinimų ruožo, statomo pasienyje su Baltarusija ir Rusija pagal šį projektą, darbų pabaigą.
![[ŽT] 10 000 jaunuolių atsisakė atostogų dėl 27 dienų pragaro kariuomenėje](/photo/202508/03/18/thumb_454054__1.png)
