Lapkričio 11 dieną mūsų kaimynė – Lenkija, švenčia Nepriklausomybės dieną. Ta proga papasakosime, kokių imperinių ambicijų turėjo naujai atkurta valstybė.

Po nepriklausomybės atgavimo euforijos 1918 m. lapkritį lenkai susidūrė su iššūkiu perkelti savo svajonę į pasaulio žemėlapį. Tikrąsias naujosios Lenkijos valstybės ribas nulėmė dviejų nepriklausomybės tėvų – Józefo Piłsudskio ir Romano Dmowskio – idėjos. Jų galvose gimė Lenkijos valstybės, besidriekiančios už Antrosios Lenkijos Respublikos (1918-1939), kokią mes ją žinome, ribų, vizija. Bet kodėl šios idėjos žlugo?

1918 m. lenkų tauta pasinaudojo unikalia proga atkurti savo valstybę. Vokietijos, Austrijos-Vengrijos ir Rusijos imperijos, išsekusios Didžiojo karo metu (vėliau pavadintame Pirmuoju pasauliniu karu), tapo puikiu taikiniu jėgai, trokštančiai po 123 metų vėl gyventi laisvoje šalyje.

Klausimas buvo, kokio dydžio ji bus. Buvo galima nubrėžti įvairias sienų formas, lemiančias tokius veiksnius kaip pagrindinės pramonės šakos ir gyventojų skaičius. Kitaip tariant, atgimusios Lenkijos galia. Todėl nenuostabu, kad atgavus laisvę, lenkai pradėjo permąstyti įvairias valstybės sienų sampratas.

Net ir nepriklausomybės atgavimo išvakarėse daugelis lenkų laikė 1772 m. sienas priimtinomis. Jos buvo ypač populiarios aristokratų sluoksniuose. Šios fantazijos priminė didžios Lenkijos ir Lietuvos valstybės (ATR), besidriekiančios nuo vienos jūros iki kitos, galią. Jų populiarumui netrukdė ir 1918 m. geopolitinė padėtis. Pergalingos Vakarų valstybės priešinosi tokių sienų grįžimui, o joms sutrukdė ne tik Vokietija ir Rusija, bet ir kitos naujai susikūrusios valstybės.

[EU+Kuponai] Būtinas kiekvienam vairuotojui! Beprotiškos kainos ir fantastiškų galimybių rinkiniai. El. automobilinis kėliklis, smūginis veržliasūkis, pompa ir kt. 7950 4 Labai geros kainos Specialūs kuponai Iš Vokietijos greitas ir saugus pristatymas Aukščiausia kokybė Puikių galimybių rinkiniai Labai ribotas kiekis 12 mėn. garantija 30 d. pinigų grąžinimo garantija Išsamiau

Lenkijos nepriklausomybės architektai suprato, kad neįmanoma grįžti prie visų iki ATR padalijimo buvusių sienų, bent jau vienoda forma. Tačiau jie neketino atsisakyti svarbių teritorinių laimėjimų tiek rytuose, tiek vakaruose. Todėl pagrindinės politinės partijos, kovojančios už Lenkijos nepriklausomybę, nors ir skirtingais būdais, stengėsi kuo daugiau išgauti iš nugalėtų imperijų. Lenkijos valdžios formą nulėmė du Lenkijos nepriklausomybės tėvai – Józefas Piłsudskis ir Romanas Dmowskis.

Józefo Piłsudskio Lenkija. Antirusiška federacija

Valstybės vadovas ir jo šalininkai daugiausia dėmesio skyrė rytinei sienai. Jos pavidalą jie įžvelgė federalinėje koncepcijoje, pagal kurią Lenkija turėjo atgimti kaip federacija su nepriklausomomis valstybėmis: Lietuva, Baltarusija, o vėliau ir Ukraina.

Prioritetas buvo kuo labiau susilpninti Rusiją, atplėšiant įvairias tautas nuo jos sienų ir sukuriant „buferį“ prieš ją. Federalinė koncepcija atsižvelgė į tai, kad negalima ignoruoti buvusios ATR tautų nepriklausomybės idėjų. Atgimusių valstybių, susietų Rusijos pavergimo ryšiais, stiprybė turėjo tapti nenugalima jėga Europoje. Galingos federacijos idėja kartais buvo derinama su visiškai kita Tarpjūrio idėja – visų po Pirmojo pasaulinio karo įkurtų nepriklausomų valstybių sąjunga, besitęsiančia nuo Suomijos iki Jugoslavijos.

Optimistiškiausiu scenarijumi federalinė koncepcija galėjo numatyti sieną iki pat rytų Baltarusijos ar Ukrainos Dnipro srities. Tačiau sunku kalbėti apie visiškai Lenkijos sieną. Federalinė idėja bendrąja prasme buvo pagrįsta valdžios pasidalijimu. Idėja buvo ta, kad nepriklausomos Lietuvos, Baltarusijos arba Ukrainos valstybės galėtų užimti dalį istorinių Lenkijos žemių už prisijungimą prie federacijos.

Federalinei koncepcijai trūksta išties vieningo vaizdo, kaip ji atrodytų. Pavyzdžiui, nėra oficialių žemėlapių, kuriuose būtų pateikti tokios Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos federacijos planai. Atgavus nepriklausomybę, pati „federacijos“ sąvoka buvo neįtikėtinai plati, palikdama atviras duris įvairiems pasiūlymams. Tai apėmė stiprios valstybių sąjungos, paprastų aljansų ar net kantonų sistemos koncepcijas.

Problemos dėl Piłsudskio sienų

Nepriklausomos Lenkijos federacijos idėja sulaukė pasipriešinimo iš tautų, kurioms ji iš pradžių buvo skirta, būtent iš lietuvių ir baltarusių. Jų nacionalinės ambicijos buvo tokios didelės, kad jie nesvarstė ryšių su Lenkija, bijodami jos dominavimo. Vienintelė galimybė atsirado po bendradarbiavimo su ukrainiečiais, Józefui Piłsudskiui bendradarbiaujant su Atmanu Semenu Petliura, Ukrainos Liaudies Respublikos, vienos iš dviejų Ukrainos valstybių, susikūrusių po Pirmojo pasaulinio karo, vadovu.

Suvieniję jėgas Lenkijos ir Sovietų Rusijos karo metu, abu lyderiai 1920 m. balandžio mėn. pasirašė slaptą Varšuvos paktą, kuriame, be kita ko, buvo numatyta, kad nugalėję bolševikus, ukrainiečiai išlaikys savo valstybę, kurios siena su Lenkija eis palei Zburčios upę. Federacijos idėją visiškai sugriovė 1921 m. Rygos taika, kuri iššvaistė galimybę sukurti nepriklausomą Ukrainą. Delegacija, kuriai daugiausia atstovavo šiai koncepcijai prieštaraujantys politikai, be kita ko, darė prielaidą, kad baltarusiai ir ukrainiečiai nesugeba išlaikyti savo valstybingumo ir juos lengvai absorbuos Rusija.

Romano Dmowskio Lenkija: „lenkiškos dvasios“ užfiksavimas“

Federacijos koncepcija daugiausia dėmesio skirta rytinei Lenkijos sienai. Todėl galime sau užduoti ir esminį klausimą: o kaip dėl vakarinės sienos? Tai kelia įdomų klausimą, nes šiuo klausimu net šios koncepcijos šalininkai, įskaitant patį Józefą Piłsudskį, sutiko su savo politiniais oponentais, vadovaujamais Romano Dmowskio.

Jau XIX amžiuje žymūs nacionalistinio judėjimo atstovai plėtojo inkorporacijos idėją, t. y. suvienytos Lenkijos valstybės sukūrimą. Ji turėjo būti sukurta iš visų sričių, kuriose vyrauja stipri „lenkiška dvasia“ ir kur galima priverstinė nelenkiškų gyventojų asimiliacija. Nacionalinė demokratija skelbė Lenkijos sienų išplėtimą į vakarus, atsisakydama rytinių teritorijų, tokių kaip Kyjivo gubernija. Tačiau jie ir toliau siekė Lenkijos atgimimo, įskaitant Lvivą, Brestą ir Voluinę.

Nacionaldemokratų aktyvistams buvo suteikta galimybė įgyvendinti šią idėją 1918 m. Kol Piłsudskis kovojo už Lenkijos nepriklausomybę su šautuvu, Dmowskis tai darė žodžiais. Kartu su nacionaldemokratų aktyvistais jis aktyviai propagavo Lenkijos reikalą Antantės valstybėse karo metu. Jų įkurtas Lenkijos nacionalinis komitetas Prancūzijoje buvo pagrindinis Lenkijos nepriklausomybės gynėjas Vakaruose iki vyriausybės suformavimo Varšuvoje. Nuo 1917 m. būtent čia buvo rengiami tikslūs atgimusios Lenkijos sienų metmenys, kurie turėjo būti pristatyti didžiosioms valstybėms taikos konferencijose.

Dėl savo patirties Dmowskis kartu su Lenkų nacionalinio komiteto atstovais buvo išrinktas vadovauti Lenkijos delegacijai Paryžiaus taikos konferencijoje. Jo užduotis buvo pateikti pasiūlymus dėl atgimusios Lenkijos valstybės sienų, kuriuos galėtų priimti pergalingos valstybės. Dmowskis ir jo kolegos Lenkijos sienas nubrėžė remdamiesi inkorporacijos idėja, siekdami atplėšti kuo daugiau teritorijos iš okupacinių valstybių, ypač vokiečių.

Kaip pastebi istorikas Piotras Eberhardtas, buvo atlikta daugybė pakeitimų. Pavyzdžiui, iš pradžių buvo planuojama inkorporuoti etninės Lietuvos teritoriją, tačiau pokario geopolitinė situacija greitai privertė šio sprendimo atsisakyti. Galiausiai Paryžiaus taikos konferencijoje siūlomos Lenkijos valstybės sienos buvo pateiktos dviem variantais: viena 1919 m. sausio mėn., kita – kovo mėn.

Paryžiaus konferencijoje pateiktame Lenkijos sienos pasiūlyme atsispindėjo idėja įgyti kuo daugiau teritorijos vakaruose, įskaitant ilgesnės pakrantės su Baltijos jūra ir Gdansku įgijimą, Vokietijos teritorijos Rytų Prūsijoje mažinimą, visos Aukštutinės Silezijos ir Didžiosios Lenkijos bei Cešyno Silezijos etninių sričių, įskaitant Bohuminą ir Tršinecą, užėmimą.

Tačiau ypač įspūdinga rytinė siena, kuri buvo pasiūlyta Paryžiaus konferencijoje ir buvo gerokai didesnė nei ta, kurią galiausiai gavo Lenkija. Vadinama Dmowskio linija, ji driekėsi nuo Kuršo iki Karpatų, rytuose siekdama iki Mozyriaus miesto Polesėje. Piotras Eberhardtas, analizuodamas siūlomą Lenkijos sieną su Dmowskio linija, nustatė, kad ji aiški ir maksimali. Ši koncepcija jos pateikimo metu galėjo būti laikoma bent iš dalies realia ir atitinkančia lenkų lūkesčius, kai daugelis jų vis dar svajojo apie sienas, egzistavusias iki ATR žlugimo.

Tęsinys kitame puslapyje:

Komentarai ()

[ŽT] „Iki metų galo.“ Tragiškos žinos Kremliui. Prieš Rusiją stojo milijoninė armija (Video)

+1

SSRS prieš Kiniją – kaip didžiausių komunistinių valstybių pasienio konfliktas vos netapo branduoliniu karu (Foto, Video)

+5

(2)

„Tai siaubingas ginklas.“ Pasipylė kritika iš Vokietijos. „Neaišku, kam Lietuva nori jas panaudoti“

+2

(1)

Galės iš karto skristi į mūšį. „Tai baigiamasis etapas.“ Atvyksta galingiausios versijos naikintuvai (Video)

+8

Baltijos jūroje aptiko milžiniškus dujų telkinius! Vokiečiai jau protestuoja

+3

„Toks yra tikrasis Putinas“. Kremlius putoja. „Nerodykit to“ (Video)

+2

Atakuota Lenkija. Kas nutiko savaitgalį

+1

Dar viena Putino „istorijos pamoka“. Ar tiesa, kad Lenkija išprovokavo Hitlerį pradėti Antrąjį pasaulinį karą

+1

(5)

„Vision Zero“: Varšuvos sėkmės istorija – puiki pamoka Lietuvai

+1

(1)

Lietuvos ženklai už 11 tūkstančių kilometrų - ar dar yra lietuvių San Paule?

+1

(1)

Smūginė žinia. „Karas su Lenkija“

+4

„Ant sienos jo nepriklijuosi!“ Lietuvą aplankęs rusas prarado amą

+5

Britanijos ir Rusijos aljansas, sunaikinęs Ukrainą. Kaip ir kodėl atsirado Antantė

+2

Klajokliai, prisidėję prie Romos imperijos griuvimo: tyrimas parodė, kad jų kilmė visai kita, nei manyta iki šiol

+3

„Iki 320 km/val. Revoliucija ant bėgių“

+7