Trumpo drąsus naujas pasaulis. Europa spręs – būti ar nebūti? ()
© European Union, 2026, CC BY 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Meeting_between_Ursula_von_der_Leyen,_President_of_the_EC,_and_Donald_Trump,_President_of_the_United_States_-_2025_%281%29.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Antras argumentas – galinga pramonės bazė. Žinoma, šiuo metu ji iš esmės snaudžia ir neišnaudojama, tačiau jos atkūrimas iki buvusios šlovės yra kelių metų išmintingai įgyvendinamos politikos ir apgalvotų investicijų klausimas. Europos kapitalas, bendra rinka ir vystymosi potencialas, kurį remia gyvybinga pramonė, gali prilygti Europai su Amerika ir Kinija tiek ekonomiškai, tiek ilgainiui kariniu požiūriu.
„Trečia, intelektualinis ir vystymosi potencialas. „Europos mokslinių tyrimų institucijų, technikos universitetų ir kvalifikuoto personalo tinklas yra vienas galingiausių pasaulyje. Problema yra ne pajėgumų trūkumas, o drausmės ir vienybės veiksmuose stoka“, – rašo Maciej Filip Bukowski Europos politikos studijų centro (CEPA) analizėje.
Ketvirta: išmintingai naudokitės Kinija
Naujomis geopolitinėmis aplinkybėmis, kurios formuojasi mūsų akyse, Kinija bus labai svarbi Europos ateičiai. Kinija nori nuversti Jungtines Valstijas kaip svarbiausią pasaulio žaidėją ir turi tam reikšmingų priemonių, ypač ekonominių.
Europos Sąjungos požiūriu, Kinija suvokiama kaip grėsmė, todėl Briuselis jau keletą metų nuosekliai vykdo rizikos mažinimo politiką. Nenorima kartoti klaidų, padarytų su Kinija dėl Rusijos, nuo kurios Europa daugelį metų buvo priklausoma energijos tiekimo srityje.
Tačiau lygtyje, kuri, regis, jau buvo gerai žinoma, atsirado naujas kintamasis: imperinės Jungtinės Valstijos, vadovaujamos Donaldo Trumpo. Tai priverčia reaguoti Europą ir Europos Sąjungą. Akivaizdu, kad neįmanoma kariauti su abiem supervalstybėmis vienu metu. Tačiau jų abipuse, nuožmia konkurencija galima pasinaudoti siekiant įtvirtinti savo pozicijas. Tai ypač aktualu, nes tiek Amerika, tiek Kinija supranta, kad Europos Sąjunga turi raktą į kitos nugalėjimą.
Santykių su amerikiečiais „sverto“ per Vidurio Karalystę koncepcija galėtų tikti ir patiems kinams.
„Norint pasipriešinti amerikiečiams, ypač valdant Trumpui, geriausia strategija būtų atkurti santykius su Europos Sąjunga“, – spalio mėnesį duotame interviu leidiniui „Tygodnik Interia“ analizavo MIT Sloan vadybos mokyklos ekonomistas ir vienas gerbiamiausių Kinijos ekspertų pasaulyje prof. Yashengas Huangas.
„ES atveju reikalas paprastas: mes remiame Ukrainą, todėl jūs atveriate ES rinką mūsų produktams“, – pridūrė praėjusių metų pabaigoje Lenkijoje išleistos knygos „Rytų saulėlydis. Kaip Kinija tapo galybe ir ar jai gresia žlugimas“ autorius.
Penkta: Svarbiausia Europos vienybė
Visos Europos geopolitinės padėties gerinimo koncepcijos, planai ir strategijos bus bevertės, jei Europos šalys konkuruos tarpusavyje, užuot bendradarbiavusios, siekdamos sustiprinti visos ES ar visos Europos pozicijas.
Europos stiprybė visada buvo, yra ir visada bus vienybė. Viena net Vokietija, stipriausia žemyno valstybė, neturi jokių šansų prieš Jungtines Valstijas ar Kiniją. Todėl didžiausia grėsmė Senajam žemynui ateinančiais metais yra susiskaldymas ir nevienybė – grėsmė, kurią kelia ne tik Amerika ir Kinija, bet ir (arba pirmiausia) Rusija.
„Esu nusivylęs didžiųjų Europos sostinių, kurios pasirinko dvišalius santykius su Jungtinėmis Valstijomis, požiūriu“, – neseniai „Interia“ sakė Lenkijos tarptautinių reikalų instituto (PISM) Tyrimų ir analizės biuro vadovas dr. Marcinas Terlikowskis. Jis pabrėžė, kad žinodamos, jog Trumpas puola pačią ES, pirmaujančios ES šalys nori tuo pasinaudoti savo individualioms pozicijoms stiprinti.
„Turime dvišalį Europos požiūrį į Jungtines Valstijas. Šios logikos laikosi ir svarbiausios Europos sostinės: Berlynas, Paryžius, Londonas ir Roma“, – sako dr. Terlikowski. Jis perspėja, kad tai kelias į bedugnę šioms šalims, kaip ir visai ES.
