„Middlestrike“: kaip Ukrainos dronai smaugia Krymą ir Rusijos kariuomenės užnugarį (Video) ()

2026-06-10

Nuo degalų trūkumo Kryme iki sutrikusio kariuomenės aprūpinimo – nauja Ukrainos taktika verčia Maskvą skubiai ieškoti priešnuodžio technologiniam proveržiui.

Ukrainos karys valdo droną
© YURIY DYACHYSHYN / AFP

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Iki gegužės pabaigos Ukrainos vidutinio nuotolio dronai paralyžiavo krovinių gabenimą didžiojoje dalyje okupuotų teritorijų, sukeldami degalų krizę Kryme, energetinę blokadą rytinėje Chersono srities dalyje ir sutrikdydami karinius pervežimus Donbase. Apie tai rašo Nikolajus Mitrochinas*, analizuodamas staigų naujos kartos – „vidutinio nuotolio“ – dronų, galinčių pasiekti tikslus iki 200 kilometrų atstumu nuo fronto linijos, smūgių sustiprėjimą.

Antroji gegužės pusė praėjo įtemptos konkurencijos tarp kelių įvykių, lemiančių karo ir taikos perspektyvas artimiausiais mėnesiais, atmosferoje. Staigus Ukrainos santykių su Baltarusija pablogėjimas, susijęs su Ukrainos kariškių ir politikų nuogąstavimais dėl galimo Rusijos kariuomenės įsiveržimo į Ukrainą iš jos teritorijos, buvo pirmasis iš jų. Antrasis – Rusijos oficialiosios žiniasklaidos isterija dėl Ukrainos smūgio „vaikams“ Starobelsko pedagoginiame koledže.

Dronų proveržis

Tačiau apibendrinant pusės mėnesio įvykius, svarbiausiu galima drąsiai vadinti staigų ir netgi netikėtą Ukrainos vidutinio nuotolio (iki 200 km) dronų smūgių sustiprėjimą, kuris iki mėnesio pabaigos paralyžiavo krovinių vežimą okupuotose Zaporožės ir Chersono sričių teritorijose, sukėlė aštrų degalų trūkumą Kryme, energetinę blokadą devyniuose rajonuose rytinėje Chersono srities dalyje ir staigų karinių bei krovininių pervežimų sumažėjimą okupuotų Donbaso teritorijų centrinėje dalyje (Donecko aglomeracijoje ir rajonuose į rytus bei pietus nuo jos, iki pat Mariupolio).

Sparčiai auganti panika internetinėje žiniasklaidoje ir net oficialių asmenų pareiškimuose lėmė tai, kad intelektualusis ir politinis Rusijos „karinių korespondentų“ guru, buvęs Rusijos paramilitarinių intervencinių pajėgų Donbase vadovas Igoris Girkinas, birželio 1 d. iš kolonijos savo tinklaraštyje parašė įspėjimą, kad vykstantys įvykiai primena Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pasirengimą didelio masto desanto operacijai Dniepro kairiajame krante.

Iš tiesų, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų veiklos mastas ir kompleksiškumas verčia prisiminti kampaniją, kuri baigėsi didelės Ukrainos Juodosios jūros sektoriaus dalies išlaisvinimu ir pergale prieš Rusijos Federacijos Juodosios jūros laivyną, o ne įprastą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų taktiką „užkimšti skyles perkeltais rezervais“ ir „smūgiuoti išskleistais pirštais“.

Kaip jau rašėme, dar žiemą Ukrainos ginkluotosios pajėgos, Ukrainos saugumo tarnyba ir Ukrainos žvalgybos vyriausioji valdyba smarkiai sustiprino atakas prieš oro gynybos ir elektroninės kovos sistemas Kryme bei Zaporožės ir Chersono sričių pietuose, o tai per trumpą laiką leido sunaikinti kelias dešimtis brangių šių sistemų elementų (visų pirma radarų ir paleidimo įrenginių), taip pat dešimtis vienetų aviacijos technikos, įskaitant tą, kuri buvo skirta kovai su dronais. Jau tai rodė, kad Ukrainos ginkluotėje atsirado naujos kartos dronai, leidžiantys apeiti įsitvirtinusią Rusijos gynybą. Be to, Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms net nereikia paleisti aparatų iš bepiločių katerių, kas buvo populiaru 2025 m., jie gali ramiai atskristi iš už fronto linijos.

Vėliau panašūs pokyčiai įvyko Donecko regione, kur kovo–balandžio mėnesiais buvo netikėtai sunaikinti keli Rusijos BPLA saugojimo ir paleidimo centrai. Tam ir kitiems dideliems objektams daugiausia buvo naudojamas dronas FP-2, kuris po modernizacijos gavo didesnę, 200 kg, kovinę dalį ir jau iki 370 km smogimo nuotolį. Apie tai gegužės 25 d. pranešė bendrovės „Fire Point“ vyriausiasis konstruktorius Denisas Štilermanas.

Tolimojo veikimo dronų dalys bendrovės „Fire Point“, gaminančios smogiamuosius dronus FP-1 ir FP-2, ceche
© SERHII OKUNEV / AFP

Balandžio 17 d. Nacionalinės gvardijos III korpusas „Azov“ pademonstravo „automobilių logistikos kontrolės elementus“ Donecke ir Donecko apylinkės kelyje. Dronai labai detaliai fiksavo karinių sunkvežimių sunaikinimą keliuose arba aplink juos esančiose stovėjimo aikštelėse. Vėliau tas pats buvo parodyta Mariupolyje, o tai tapo sensacija, nes jei Doneckas buvo už 50 km nuo fronto linijos, tai iki Mariupolio nuo jos – 160 km.

Revoliucinis laikrodis, įkvėptas Žemės: „CIGA Design Blue Planet I“ parduodamas ribotu kiekiu

3938 3

„CIGA Design Series U Blue Planet“ – tai itin išskirtinis laikrodis, kuris ne tik rodo laiką, bet ir simbolizuoja meninę bei technologinę inovaciją laikrodžių pasaulyje.

Išsamiau

Per pastarąsias dvi savaites Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dronai visiškai užblokavo degalų ir karinių krovinių (bent jau kariniuose automobiliuose) srautą ne tik visame „Novorossija“ kelyje — sėkmingiausiame Putino automobilių projekte, jungiančiame Rusijos Federacijos sieną Rostovo srityje su Krymo sąsmaukomis, — bet ir daugelyje aplinkkelio kelių, vedančių tiek į Donecką, tiek į Donecko aglomeracijos miestus. Tas pats įvyko ir su visais keliais kairiajame Dniepro krante Chersono srityje, taip pat su keliais į šiaurę nuo „Novorosijos“ Zaporožės srityje. Pats faktas, kad „Novorosija“ rajone į vakarus nuo Mariupolio buvo nuotoliniu būdu užminuota prieš sunkvežimius nukreiptomis minomis, rodo pokyčių mastą.

Karo korespondentas Aleksandras Charčenko gegužės 29 d. pareiškė: „Taip, turime rimtų problemų su priešo BPLA. Pakanka pravažiuoti keliu iš Luhansko į Donecką, ir net labiausiai užsispyręs patriotas supras, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos padarė milžinišką šuolį į priekį“.

Be to, šių „vidutinio nuotolio“ dronų veikimo zona didėja. Tai vidutinis nuotolis, tarp FPV, kurie veikia iki 50 km atstumu, ir „tolimojo nuotolio“, tinkamų smūgiams į tolimą Rusijos užnugarį (nuo 200 iki 2000 km). Remiantis naujausiais pranešimais, jie pradėjo pasiekti Rusijos pasienio kontrolės punktą „Izvarino“ (160 km nuo fronto linijos) tarp Luhansko ir Rostovo sričių, kur susidaro sunkvežimių eilės pasienio ir muitinės patikrinimui (taip, tarp Rusijos Federacijos ir okupuotų regionų iki šiol egzistuoja reali siena).

Tiesa, gegužės 31 d. – birželio 1 d. situacija „Novorossijos“ greitkelyje vairuotojams smarkiai pagerėjo, ką valdžiai palankūs aktyvistai sieja su mobiliųjų ugnies grupių atsiradimu ir netgi paprasčiausiu automatininkų išdėstymu kas 50 metrų 200 km ilgio kelio atkarpoje, tačiau, galbūt, iš tikrųjų tai susiję su tuo, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos išnaudojo pirmąją skraidančių šaudmenų partiją.

Ukrainos kariuomenės sėkmės paslaptis „Middlestrike“ operacijoje prieš palyginti nedidelius taikinius, pavyzdžiui, sunkvežimius, pirmiausia slypi masiniame amerikietiškų kamikadzių dronų „Hornet“ naudojime. Šie dronai turi ne tik reikiamą veikimo nuotolį, bet ir dirbtinį intelektą, leidžiantį pasirinkti taikinius be ryšio su operatoriumi, bei „Starlink“ ryšio komplektą.

Ukrainos karys iš 61-osios atskirosios mechanizuotosios brigados su „Starlink“ sistema
© MAXYM MARUSENKO / NURPHOTO / NURPHOTO VIA AFP

Buvo naudojami ir kiti dronų tipai. Patobulinti ukrainiečių dronai „Bulava“ ir didesnio nuotolio optinio pluošto FPV dronai (su ritėmis iki 50 km) leidžia kontroliuoti priekinę zoną, nenaudojant brangesnių aparatų. O jau minėti FP-2 smogia naftos bazėms, pastatams ir dideliems taikiniams, esantiems už daugiau nei 200 kilometrų. Pavyzdžiui, Sevastopolyje vėl buvo sunaikintas Juodosios jūros laivyno štabo pastatas – ten vadovybė persikėlė po to, kai buvo sunaikintas ankstesnis. O Taganroge per vieną naktį, gegužės 30 d., buvo sunaikinti keli taikini: du milžiniški priešpovandeniniai lėktuvai Tu-142, „Iskander“ paleidimo įrenginys, tanklaivis ir vietinės naftos bazės rezervuarai. Lėktuvai stovėjo eilėje aviacijos remonto gamyklos aikštelėje, kuri jau ne kartą buvo patyrusi panašius smūgius.

Dėl to buvo nutrauktas reguliarus degalų tiekimas į visas okupuotas teritorijas. Karo korespondentai socialiniuose tinkluose rašo, kad civiliai vairuotojai kategoriškai atsisako važiuoti ten iš Rusijos: per dvi savaites keliuose sudeginta dešimtys automobilių. Pristatymas geležinkeliu įmanomas tik į Krymą ir tik pagal specialų įsakymą – kad nepasikartotų 2022 m. istorija, kai per pirmąjį tilto sprogdinimą ant jo sudegė dalis traukinio su degalais ir buvo apgadinti bėgiai. Jūrų transportas taip pat brangsta – tiek dėl Ukrainos atakų prieš tanklaivius (gegužės 31 d. Taganrogo uoste sudegintas dar vienas), tiek dėl didelių naftos bazių sunaikinimo. Pavyzdžiui, beveik visiškai sunaikinta Krymo naftos bazė Feodosijoje, o kartu su ja – ir jos galimi „tiekėjai“ didžiausiuose Krasnodaro krašto uostuose, tokiuose kaip Novorosijskas ir Tuapse. Visi trys geležinkelio keltai, plaukioję į Krymą iš Rusijos pusės Kerčės įlankos, per pastaruosius dvejus metus buvo apgadinti, o naujas pasirodys ne anksčiau kaip rugpjūtį.

Akivaizdu ir tai, kad Rusijos kariuomenė netrukus pradės jausti pagrindinių šaudmenų trūkumą – jie užima daug vietos. Net perėjus nuo karinių sunkvežimių prie civilinių, kaip tai daro Ukrainos ginkluotosios pajėgos, pastarieji, greičiausiai, netrukus patys taps pagrindiniu dronų taikiniu – po benzino autocisternų ir karinės technikos. „Novorossija“ greitkelyje sunkvežimiai jau pradėjo sproginėti ant minų, o arčiau fronto linijos, pagal Rusijos „savanorių“ (okupantų civilinių pagalbininkų) pranešimus, neįmanoma pravažiuoti net mažesne technika – mikroautobusais ir pikapais. Nuolatinis tų pačių lengvųjų automobilių važinėjimas armijai aprūpinti taip pat netrukus kris į akis.

Paprastai tariant, jei Rusijos kariai neras būdo kovoti su naujo tipo dronais, jų aprūpinimas visoje Zaporožės fronto linijoje ir prie Dniepro, tikriausiai, pasirodys toks pat menkas ir nepatikimas, kaip 2022 m. rudenį, kai jie buvo dešiniame Dniepro krante Chersono ir Mykolajivo srityse. Taigi, gegužės 21 d. paaiškėjo, kad nuotoliniu būdu buvo užminuoti įvažiavimai į Energodarą – didžiausią Rusijos kontroliuojamą miestą prie Dniepro ir svarbiausią kariuomenės bei technikos sutelkimo punktą. Be to, neatmetama ir visiško elektros energijos tiekimo nutraukimo regione galimybė. Tai reiškia, kad idealiu atveju Ukrainos ginkluotosios pajėgos gali pasiekti, kad Rusijos armija pasitrauktų iš okupuotų teritorijų (įskaitant Krymą), net nesiimdamos didelių puolimų.

Amerikietiškas kamikadze dronas „Hornet“
© WOJTEK RADWANSKI / AFP

Bet tai tik idealiu atveju. Kol kas akivaizdžiausia pasekmė yra labai tikėtinas turizmo sezono žlugimas Kryme ir Azovo pakrantėje bent iki rugpjūčio. Tai svarbi politinė ir ekonominė užduotis, kurią Ukrainos vadovybė pusiau oficialiai kelia kiekvienais metais, bet, atrodo, pirmą kartą yra šansas ją įgyvendinti. Staigus degalų trūkumas Kryme, nuolatiniai dronų reidai, negalėjimas ten nuvykti per „Novorossiją“, nuolatinės problemos su elektra ir internetu bei pavojingi kamščiai prieš Kerčės tiltą turėtų žymiai sumažinti turistų srautą šiais metais.

Kita praktinė pasekmė gali būti Rusijos puolimo sustabdymas palei Zaporožės frontą nuo Gulajpolio į vakarus, kuris, išlaikant dabartinį tempą, iki metų pabaigos gali baigtis Orekhovo užėmimu (o jau po mėnesio ar dviejų – ir liūdnai pagarsėjusios Mažosios Tokmačkos) bei kelio į Zaporožę atvėrimu.

Be to, nuolatinė grėsmė kabės virš visos Rusijos infrastruktūros okupuotoje teritorijoje – tiek karinės (radarai, sandėliai, karių dislokacijos vietos), tiek administracinės. Pavyzdžiui, gegužės 19 d. paaiškėjo, kad per drono smūgį buvo sužeistas Chersono srities Skadovo rajono vadovas.

Plačiau žiūrint, tikimasi, kad „Hornetai“ ir „Bulavos“ padės sužlugdyti Rusijos vasaros puolimą ne tik Zaporožėje, bet ir Donbase. Ten Rusijos armija, kaip manoma, jau kontroliuoja pusę Konstantinovkos ir pusę Raj-Aleksandrovkos prie Slaviansko, taip pat lėtai žengia į priekį dar bent trijuose ruožuose. Sugriovus puolimą, Ukrainos ginkluotosios pajėgos ir Nacionalinė gvardija galės sutelkti dėmesį į Sumų ir Charkovo sričių gynybą. Ten Rusijos kariai ne rečiau kaip du kartus per savaitę kerta sieną vis naujuose ruožuose, plėsdama tikrąjį „karštąjį“ frontą į anksčiau buvusias ramias pasienio teritorijas.

Ukrainos ir Rusijos internetiniai „ekspertai“ teigia, kad Rusijos ginkluotosioms pajėgoms prireiks maždaug dviejų mėnesių, kad rastų atsaką į Ukrainos technologinį proveržį. Kovai su naujų tipų dronais gali būti pradėta intensyviau gaminti ir taikyti „antidronus“ tipo „Jolka“, sėkmingai pasirodžiusius Briansko ir Kursko srityse, siekiant perimti Ukrainos „deepstrike“ BPLA. Be to, į pietus gali būti perkelti nauji Rusijos „dronų“ pajėgų padaliniai su FPV dronais, kurių pakaktų gynybai kelių dešimčių kilometrų spinduliu.

Gegužės 19 d. „Radio Svoboda“** žurnalistas Romanas Paguličius paskelbė įrašą, kuriame išanalizavo šimtus vaizdo įrašų iš žinomiausio Rusijos dronų pajėgų padalinio – „Rubikon“ – centro. Jo išvados ukrainiečiams pasirodė nelinksmos. Paguličius rašo, kad centras sparčiai plečia savo veiklos mastą, tobulina technologijas ir tampa vis pavojingesnis – ypač perimant įvairiausius Ukrainos dronus, nuo fronto linijos iki „deepstrikinių“. Atskirai jis nagrinėja ir tai, kokiais būdais „Rubikono“ dronai puola Ukrainos kariuomenę ir objektus.

Tragedija Starobelske

Gegužės 20 d. UNIAN paskelbė jam įprastą, bet mums dabar įdomų straipsnį su tokia informacija:

„Bepiločių sistemų pajėgos sunaikino „Akhmat“ operatorių mokymo centrą okupuotame Snežnoje. SBS pareiškė, kad smūgiu buvo sunaikinta BEPL pilotų mokymo bazė, mokymo kompleksas ir specialiųjų pajėgų „Sever-Akhmat“ dislokacijos punktas.
Objektui buvo smogta 11 kartų dronais su 100 kg kovine dalimi. Komplekse buvo surenkami BPLA ir šaudmenys, taip pat buvo dislokuotas personalas. Pranešama apie 65 kursantų ir mokymo centro vadovo, kurio šaukinys „Buryj“, likvidavimą.
SBS taip pat pareiškė, kad okupuotose teritorijose buvo trys tokie Rusijos raketų ir artilerijos mokslų akademijos centrai. Dabar liko du“.

Gegužės 22 d. naktį įvyko naujas puolimas. SBT manė, kad smogta dar vienam pilotų mokymo centrui, tačiau iš tikrųjų smūgis teko dviem komplekso pastatams, kuriuose buvo įsikūrę Starobelsko profesinis ir pedagoginis kolegijos. Šis miestas, esantis už 100 kilometrų nuo fronto linijos, 2014–2022 m. buvo Ukrainos kontroliuojamos Luhansko srities šiaurinės dalies administracinis centras. 2022 m. kovo mėn. per Rusijos kariuomenės puolimą jis smarkiai nukentėjo, todėl nedaugelis išlikusių visuomeninių pastatų buvo aktyviai naudojami, įskaitant ir kariuomenę. Tai patvirtino viename iš savo įrašų ir Igoris Girkinas, 2023 m. važiavęs per miestą į frontą.

Tačiau gegužės 22 d. naktį pedagoginio koledžo bendrabutyje buvo ne kariai, o studentai, surinkti iš visos srities šiaurinės dalies. Į du pastatus smogė 16 dronų, ne mažiau kaip šeši – į bendrabutį. Pagal regiono Rusijos vadovybės skaičiavimus, iš 89 ten buvusių žmonių 21 žuvo, dar 45 kreipėsi medicininės pagalbos, dalis jų buvo sunkiai sužeisti. Daugiausia tai buvo 19–23 metų merginos ir vaikinai, besimokantys tapti pradinių klasių mokytojais ir vaikų darželių auklėtojais. Nepriklausomi Rusijos žurnalistai iš leidinio „Bereg“ susisiekė su jų kurso draugais ir įrašė paprastus pasakojimus apie tai, kas įvyko, ir apie žuvusiuosius. Jokių patvirtinimų, kad pastate iš tiesų buvo būsimi ar esami dronų operatoriai, nerasta. Prie tų pačių išvadų, išanalizavusi nuotraukas studentų asmeninėse socialinių tinklų paskyrose (OSINT metodu), priėjo ir Luhansko „„Realnaja gazeta“, kuri dabar leidžiama Kijeve.

Nepaisant to, kad visa moralinė atsakomybė už šio karo aukas tenka jo iniciatoriui, Kijeve galėjo pripažinti visiškai natūralią klaidą, padarytą vykstant visapusiškam karui, ypač atsižvelgiant į žmones, kurie pagal gimimo teisę turėjo Ukrainos pilietybę, tačiau ten oficialiu lygmeniu nusprendė tylėti, o neoficialiu (per spaudą ir socialinius tinklus) atkakliai laikytis versijos apie „dronų operatorius“.