Paskelbti L’Oréal-UNESCO Už moteris moksle apdovanojimai (Video)  (0)

1998 me­tais L’Oréal fon­das ir UNESCO ap­jun­gė jė­gas ir pra­dė­jo Už mo­te­ris mok­sle part­ne­rys­tę, re­mian­čią mo­te­rų vyk­do­mus ty­ri­mus vi­sa­me pa­sau­ly­je. Pa­si­šven­tu­sios, at­kak­lios ir jun­gia­mos ben­dros ais­tros, šios mo­te­rys pri­si­de­da prie mok­slo pa­žan­gos.

L’Oréal-UNESCO Už moteris moksle apdovanojimai, kasmet įteikiami penkioms pasižymėjusioms mokslininkėms – po vieną iš kontinento – už jų tyrimų indėlį, pasišventimą ir įtaką visuomenei.

Tokių globalių iššūkių, kaip naujų technologijų atsiradimas, senėjanti populiacija ar biologinės įvairovės nykimo grėsmė, akivaizdoje, UNESCO ir L’Oréal yra tikros, kad šios tyrėjos moterys padarys didelę įtaką visuomenei ir paklos ateities pamatus. Todėl UNESCO ir L’Oréal nori prisidėti prie jų pripažinimo bei suteikti priemones energingai ir aistringai tęsti savo mokslinę veiklą.

Nuo 1998 m. L’Oréal-UNESCO apdovanojimai paskirti 64 laureatėms iš 30 šalių, išskirtinėms moterims, daug nuveikusioms moksliniuose tyrimuose. Dvi iš jų nominuotos Nobelio premijai.

Siekdama skatinti ir drąsinti moteris visos jų mokslinės karjeros metu, Už moteris moksle partnerystė taip pat sukūrė pasaulinį tinklą iš Tarptautinių, Regioninių ir Nacionalinių stipendijų programų, skirtų jaunoms moterims, atstovaujančioms mokslo ateitį. Kol kas stipendijos, leidžiančios tęsti tyrimus mokslo institucijose savo šalyse ar užsienyje, buvo paskirtos daugiau nei 1200 moterų iš 103 šalių. Programa tapo tarptautinio masto mokslinių pasiekimų įvertinimo ženklu.

Moterys nepakankamai atstovaujamos visuose mokslinių tyrimų lygmenyse. Nepaisant puikių rezultatų universitetuose, santykinai nedaug moterų užima strategines jų pozicijas.

L’Oréal-UNESCO Už moteris moksle apdovanojimai kasmet įteikiami penkioms moterims iš visų pasaulio regionų (Afrikos ir arabų šalių, Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių, Europos, Lotynų Amerikos ir Šiaurės Amerikos), pripažįstant jų indėlį į mokslo vystymąsi. Kandidatus gali pateikti mokslininkai iš viso pasaulio, o tarptautinė pripažintų mokslininkų žiuri lemia galutinį sprendimą. 2014-ųjų metų žiuri pirmininkavo profesorius Günteris Blobelis, 1999-ųjų Nobelio medicinos premijos laimėtojas.

2014 metų L'Oréal-UNESCO apdovanojimų laureatės

Šios penkios tyrėjos padarė svarbius atradimus, radusius konkretų pritaikymą neurobiologijoje, imunologijoje ir ekologijoje.

Rodančios atkaklumą, kūrybingumą ir įžvalgumą aktualiausiose mūsų laikmečio srityse, kiekviena jų yra liudijimas aukščiausių pasiekimų, kuriuos moterys įvykdė moksle

Profesorė Cecilia Bouzat, Lotynų Amerikos laureatė

Argentinos L’Oréal-UNESCO Už moteris moksle žiuri 2007 m. skirtos stipendijos laimėtoja profesorė Bouzat dabar yra tarptautinė neurotransmiterių farmokologijos lyderė. Ji pagerbiama už indėlį į mūsų supratimą apie smegenų ląstelių bendravimą tarpusavyje ir su raumenimis. Jos pasaulyje plačiai pripažįstami atradimai leido identifikuoti komunikavimo tarp smegenų ir raumenų problemas, sukeliančias sunkius neurologinius sutrikimus. Prof. Bouzat darbas atvėrė duris naujiems Alzheimerio ligos, depresijos ir tam tikrų priklausomybių gydymui.

Profesorė Brigitte Kieffer, Europos laureatė

Pakviesta į Prancūzijos Academie des sciences 2013 gruodį, prof. Kieffer pagerbta už jos atkaklų darbą, tiriant smegenų mechanizmus, susijusius su skausmo jutimu, protiniais sutrikimais ir narkotine priklausomybe. 1992 m. ji pirmoji klonavo ir izoliavo smegenų opiodinio receptoriaus geną, vaidinantį svarbiausią vaidmenį skausmo malšinime, galvosūkyje, kurį pasaulio mokslininkai tada stengėsi išspręsti penkiolika metų. Jos atradimai leido sukurti naujus būdus kvoti su skausmu, priklausomybe ir depresija.

Profesorė Laurie Glimcher, Šiaurės Amerikos laureatė

Pirmoji Niujorko medicinos mokyklos dekanė, prof. Glimcher yra imunologijos pionierė ir lyderė. Ji pagerbta už svarbiausių faktorių, kontroliuojančių alergijų, autoimuninių, infekcinių ir navikinių susirgimų atvejų imuninį atsaką (T-bet). Remiantis jos atradimais, kuriami nauji alergijų, astmos, išsėtinės sklerozės, I tipo diabeto ir vėžio gydymo būdai.

Profesorė Kayo Inaba, Azijos – Ramiojo vandenyno regiono laureatė

Pirmoji Kioto universiteto Mokslo fakulteto asocijuotoji profesorė, siekianti pritraukti daugiau moterų į mokslinius tyrimus, prof. Inaba pagerbiama už jos kritiškai svarbius atradimus, susijusius su mechanizmais, kuriuos paleidžia imuninė sistema, susidūrusi su tokiomis grėsmėmis, kaip virusai ar bakterijos, ar nenormalios, pavyzdžiui, vėžinės, ląstelės. Specializuodamasi dendritinėse ląstelėse, prof. Inaba buvo pirmoji mokslininkė, įrodžiusi, kad šias ląsteles galima apdoroti ne kūne ir suleisti atgal į organizmą, kad būtų stimuliuojamas imuninės sistemos atsakas. Jos atradimas buvo ląstelių terapijos posūkio taškas ir jau leido sukurti naują vėžio gydymo tipą.

Daktarė Segenet Kelemu, Afrikos ir arabų šalių laureatė

Pirmoji moteris iš šio regiono, vadovavusi tada vieninteliam Etiopijos universitetui, dr. Segenet Kelemu pagerbiama už jos turimus, kaip mikroorganizmai, gyvenantys simbiozėje su ganyklų žolėmis gali pagerinti jų sugebėjimą atsispirti ligoms ir prisitaikyti prie aplinkos bei klimato kaitos. Jos darbas suteikia naujus ekologiškai atsakingo maistinių kultūrų auginimo būdus, ypač vietiniams, smulkiems ūkininkams. Studijavusi JAV ir dirbusi Kolumbijoje, ji grįžo į Afriką ir dabar yra įspūdingo tarptautinio mokslinių tyrimų tinklo centre.

Komentarai (0)