Psi­cho­­lo­­gi­­niai ka­­rai vyk­­do­­mi įvai­­rio­­se sri­­ty­­se – nuo ka­­ry­­bos ir po­­li­­ti­­kos iki eko­­no­­mi­­nių ir so­­cia­­li­­nių san­­ty­­kių. Ka­­riau­­ja­­ma be tie­­sio­­gi­­nės kon­­fron­­ta­ci­jos, fi­ziš­kai ne­nai­ki­nant ka­ri­nių ir/ar ci­vi­li­nių prie­ši­nin­ko iš­tek­lių. Šio ka­ro tiks­las – su­ke­liant tei­gia­mas ar nei­gia­mas emo­ci­jas ir net­gi au­drin­gas ma­si­nes reak­ci­jas, keis­­ti prie­­ši­­nin­ko ka­rių ir vi­­suo­­me­nės dva­si­nes ir mo­ra­li­nes nuo­sta­tas, pa­žiū­ras ir įsi­ti­ki­ni­mus. Pro­pa­gan­di­nė in­for­ma­ci­ja, ga­li kel­ti įvai­rius jaus­mus, pa­vyz­džiui, kel­ti ka­riams šei­mos, Tė­vy­nės il­ge­sį ar­ba ne­pa­si­ti­kė­ji­mą sa­vo va­do­vy­be.

Psichologinio karo esmė, ir jo poveikio priemonės

1908 m. rusų psichologas ir psichiatras Vladimiras Bechterevas rašė: „Visi žino, kokį magišką gydomąjį poveikį gali turėti vienas guodžiamasis gydytojo žodis ir atvirkščiai, kaip kartais pražūtingai veikia rūstus, šaltas gydytojo nuosprendis, kada jis neišmano įtaigos jėgos“.

Profesionaliai organizuoto psichologinio karo esmę gan tiksliai suformulavo senovės Kinijos filosofas ir karinis veikėjas Sun Dzi (VI a. p. m. e.). Jo mokymą apibendrina tokios tezės:

• griaukite viską, kas jūsų priešo šalyje esama gero;
• įtraukite žymius priešo veikėjus į nusikalstamus projektus;
• griaukite priešo vadovybės prestižą ir reikiamu metu pademonstruokite jų gėdingumą visuomenei;
• panaudokite tam bendradarbiavimą su pačiais niekšiškiausiais žmonėmis;
• kurstykite kivirčus ir susidūrimus tarp jums priešiškos šalies piliečių; nuteikite jaunimą prieš senukus;
• visomis priemonėmis trukdykite vyriausybės darbą;
• visais įmanomais būdais trukdykite normalų tiekimą priešo kariuomenei ir tvarkos joje palaikymą;
• supančiokite priešo karių valią dainomis ir muzika;
• darykite viską, kas įmanoma, kad nuvertintume jūsų priešo tradicijas ir pakirstumėte jo tikėjimą Dievu;
• siųskite lengvo elgesio moteris, kad paspartintumėte ištvirkimą ir suirimą;
• būkite dosnūs, pirkdami informaciją ir bendrininkus, netaupykite nei pinigų, nei pažadų, kadangi tai duoda puikiausių rezultatų.

Įprastai psichologinis karas suprantamas kaip bendravimo priemonių ir socialinio psichologinio poveikio mechanizmų panaudojimas prieš grupę žmonių, siekiant pajungti juos sau arba sukurti palankias sąlygas savo egzistavimui ir veiklai. Tokio pobūdžio psichologinis karas egzistuoja ir yra naudojamas tiek pat laiko, kiek egzistuoja žmogus. Tačiau tolimoje senovėje žmonės įtaką vienas kitam darydavo tik tiesiogiai bendraudami, paveikdami savo pašnekovus žodžiais, intonacija, gestais, mimika. Dabartiniai poveikio žmogaus sąmonei būdai gerokai įvairesni, veiksmingesni ir subtilesni dėl sukauptos per tūkstančius metų praktinės patirties ir dėl specialiai sukurtų bendravimo, sąveikavimo ir žmonių kontrolės technologijų.

Kartu su naujausiomis psichologinio karo priemonėmis, šiuo metu naudojami ir tradiciniai būdai. Vienas jų – klastotės: iš dalies arba visiškai padirbti dokumentai, laiškai, „netikėtai“ pamesti slapti dokumentai. Naudojamas net internetinių svetainių arba žinomų laikraščių numerių padirbinėjimas. Diskreditacija taikoma įvairioms organizacijoms, politinei veiklai, pažiūroms, teorijoms. Naudojant šį metodą, akcentuojama negatyvioji objekto pusė (ji pateikiama kaip esminė). Bauginimas pasireiškia žiauriomis akcijomis prieš etnines mažumas, politinių priešininkų žudymu, šalies pasienyje organizuojamomis dažnomis karinėmis pratybomis – demonstruojama karinė galia, kartas nuo karto pažeidžiama valstybinė siena. Pastebėta, kad Maskvoje „kažkas“ lankosi užsienio diplomatų butuose, nieko neliečia, bet palieka lankymosi pėdsakus – taip bauginamas užsienio diplomatinis personalas. Baražas – visuomenės dėmesio nukreipimas nuo reikšmingo įvykio organizuojant triukšmingą kampaniją dėl mažiau reikšmingo įvykio. Gandai – senas dezinformavimo būdas. Jie būna kiršinantys, griaunantys viltį bauginantys ir kt.

Greta senų tradicinių priemonių, naudojamos ir naujos moksliškai pagrįstos priemonės, kaip žodiniai, dažnai ir vaizdo arba muzikiniai neurolingvistinio poveikio būdai, keičiantys žmonių motyvaciją. Specialistų parengtos komandos – žodžiai, vaizdai, muzikos kūriniai, etc – užkoduota forma perteikiami per radiją, TV, ir kt. būdais. Besiklausantis muzikos, stebintis filmo personažus žmogus net neįtaria, kad per pasąmonę norima linkme formuojamos jo vertybinės ir kt. nuostatos. Pagrindinių poveikio objektu šiuo atveju tampa smegenų neurofiziologinė veikla ir jos sukeltos emocinės būsenos. Žinomas ir psichogeninis poveikis, kuris yra visų pirma fizinio poveikio pasekmė, dėl kurio pastebimas nervinės ir psichinės elgsenos sutrikimas ir prarandamas sugebėjimas racionaliai mąstyti, pradingsta atmintis ir panašiai. Taip gali atsitikti žmogų paveikus garsu, apšvietimu, temperatūra ir kitais faktoriais, kurie per atitinkamas fizines reakcijas pakeičia jo psichikos būklę.

Naudojant atitinkamai parinktas spalvas, galima sukurti reikiamą emocinį foną, kuris daro įtaką teksto įsisavinimui. Gali būti taikomas ir psichoanalitinis (psichokorekcinis) poveikis, atliekamas terapinėmis priemonėmis, ypač hipnozės ar gilaus miego būsenoje. Esama metodų, išjungiančių tiek būdraujančio individo, tiek žmonių grupių sąmoningą pasipriešinimą. Rusijoje prof. I. Smirnovas Gynybos ministerijos užsakymu sukūrė kompiuterinės psichoanalizės ir kompiuterinės psichokorekcijos technologiją, kuria atliekama organizmo reakcijų į išorės poveikius matematinė ir statistinė analizė, atliekama, stebint ar klausantis įvairių stimulų – žodžių, vaizdinių, frazių.

Dangaus fone projektuojami holografiniai vaizdai taip pat gali rimtai paveikti žmonių psichinę būklę, ypač – ekstremaliose situacijose. Užsienio žiniasklaidoje buvo kalbama, kad 1993 vasario 1 d. per nedidelę smėlio audrą už 15 km nuo Somalio sostinės Mogadišo JAV jūrų pėstininkai pastebėjo palei žemės paviršių neįprastą reiškinį. Smėlio ir dulkių debesyje, kuris sukosi ore, pradėjo formuotis maždaug 150 m dydžio žmogaus veido atvaizdas. Po kelių minučių kareiviai suprato, kad tai ne šiaip veidas, o Kristaus atvaizdas, analogiškas atvaizdams religiniuose paveiksluose ir skulptūrose. Patyrę didžiulį psichologinį sukrėtimą, amerikiečių kariai su ašaromis suklupo maldai.

Karinės psichologinės operacijos – psichologinio karo sudėtinė dalis

Daugeliui pažįstama sąvoka – propaganda (lot. propagere – skiepyti dauginti, veisti, platinti, skelbti aktualias idėjas ir mintis, siekiant įgyti kuo daugiau šalininkų). Apžvelgėme sąvokos psichologinis karas, kurio vienas pavyzdžių netolimoje praeityje vykęs Šaltasis karas, esmę. Viena iš dažniausiai taikomų psichologinio karo priemonių regioniniams ir lokaliniams konfliktams spręsti yra psichologinės operacijos (PsO). Lietuvos karo akademijos 2008 m. išleistas Enciklopedinis karybos žodynas (388 psl.) psichologinę operaciją apibrėžia taip:

Terminas psichologinės operacijos turi siauresnę ir platesnę prasmę. Plačiąja prasme PsO – informacija, skirta visuomenės nuostatų bei elgesio keitimui. Tokios operacijos susideda iš politinių, ideologinių bei karinių priemonių, kurių tikslas – norima linkme keisti atskirų žmonių ir visuomenės grupių vertybines nuostatas vienais ar kitais klausimais. Siauresniąja prasme PsO organizuojamos siekiant priešą dezorientuoti ir demoralizuoti. Šiuo atveju PsO yra specifinis ginklas, didinantis karinių veiksmų efektyvumą. Gali būti organizuojamos strateginio, taktinio, otaip pat operatyvinmo lygio psichologinės operacijos.

Strateginės psichologinės operacijos vykdomos globaliai, siekiant ilgalaikių tikslų, o taip pat tinkamos aplinkos sukūrimo karinių veiksmų vykdymui. Taktinės psichologinės operacijos vykdomos siekiant trumpalaikių konkrečių tikslų karinių veiksmų palaikymui taktiniame lygmenyje. Operatyvinės psichologinės operacijos vykdomos tam tikruose regionuose ir jomis siekiama palaikyti karines kampanijas arba stambias karines operacijas. Visų lygių psichologinės operacijos vykdomos vyriausios vadovybės sprendimu, remiantis įvairių rangų vadų siūlymais.

Psichologinių operacijų uždaviniai

Psichologinės operacijos nėra vien tik efektyvus karinių veiksmų rėmimo būdas. Psichologinių operacijų uždaviniai gali būti orientuoti mažiausiai trimis veiklos kryptimis: veikti savo šalies visuomenę, keisti priešo šalies visuomenės nuostatas ir siekti maksimalaus tam tikrų karinių veiksmų efektyvumo. Savo šalyje psichologinėmis operacijomis stengiamasi suvienyti visuomenę, kelti entuziazmą, pasitikėjimą savo valstybe bei savimi. Priešo visuomenėje stengiamasi skaidyti valstybės vieningumą, panaudojant tautinius, religinius, socialinius skirtumus, kurstyti nesantaiką, kelti nepasitikėjimą vyriausybe, teigiant, kad ji prastai atstovauja piliečių interesams.

Pagrindiniai PsO uždaviniai yra: priešo karių demoralizavimas, jų skatinimas pasiduoti į nelaisvę, kontrpropaganda ir priešo aplenkimas, vykdant analogiškas operacijas, priešiškai nusiteikusių vietinių gyventojų izoliavimas bei jų lojalumo formavimas, taip pat opozicinių jėgų skatinimas priešo stovykloje. Pabrėžtina darbo su civiliais gyventojais svarba.

Vykusių karinių konfliktų metu psichologinės operacijos ir jų reikšmė

XX a. antrojoje pusėje galima suskaičiuoti apie 300 lokalinių karų ir karinių konfliktų, vykusių Rytų ir Pietų Azijoje, Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės, Centrinėje ir Pietų Amerikoje bei Europoje. Istoriniu požiūriu apžvelkime psichologinių operacijų formas ir metodus, kurie vystėsi pastarųjų karinių konfliktų metų.

Korėjoje (1950–1953)

amerikiečiai susidūrė su dideliu ideologiniu pasipriešinimu. Be to, svarbia problema tapo masinis karių dezertyravimas. Per pusantrų metų dezertyravo tūkstančiai žmonių. Šios problemos privertė karinius vadovus peržiūrėti psichologinio karo strategiją ir taktiką.

Komentarai (4)