„Blu ray“ ar HD-DVD? Pažintis su aršiausiais rinkos konkurentais  (8)

Ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje šiuo metu HDTV televizorių - lyg grybų po lietaus. Užtenka užeiti į bet kokią parduotuvę, prekiaujančia vaizdo technika, ir neišvengiamai susidursime su HD raidėmis, puošiančiomis kokį nors televizoriaus korpusą. Tačiau pasaulinėje arenoje HD standartas toli gražu nėra vienintelis lyderis. Jam į atlapus labai sėkmingai kabinasi „Blu-ray“ technologija, kuri pravėrė duris ir į Lietuvos rinką. Ta proga, jog ir mes, lietuvaičiai, galėsime rinktis arba „Blu-ray“, arba HD-DVD technologiją, pristatome šių dviejų gigantų palyginimą.

Nors rinkos konkurencija vartotojams visada suteikia papildomų galimybių, tačiau tuo pačiu tai sukelia papildomą galvos skausmą – ką konkrečiu atveju pravartu rinktis. Ši dilema pasiekė ir skaitmeninius formatus – vienu metu atsiradę du informacijos nešėjai „Blu-ray“ ir HD-DVD nesiruošia užleisti pozicijų ir toliau kovodami tarpusavyje kiekvienas iš jų plečia savo rinką. Dėl šitos kovos situacija su HD („High Definition“ – „aukštos raiškos“) grotuvais ir naujais video formatais tapo sudėtinga: rinkoje siūlomos dvi technologijos vienu metu, kurios turi realias perspektyvas, tačiau niekas negali prognozuoti, koks likimas jų laukia.

Pradedant pristatyti abi technologijas, reikia paminėti, jog dabar kiekviena iš jų yra prieinama Lietuvoje. Išskirtinės technikos prekybos salone „Media City“ vaizdo įrašų platintojas „GPP“ ir „Sony“ pristatė naujos kartos vaizdo ir skaitmeninių laikmenų technologiją „Blu-Ray“.

Pristatymo metu demonstruoti „Sony“ „Blu-Ray“ vaizdo grotuvai, žaidimų konsolė „Playstation 3“, palaikanti „Blu-Ray“ formatą, ir „GPP“ platinami kino filmai, išleisti „Blu-Ray“ formatu. Ta proga žiniasklaidoje mirga pranešimai, jog „Blu-Ray“ šiuo metu pasaulyje yra laikoma pažangiausia vaizdo atkūrimo ir laikmenų technologija, suteikianti galimybę žiūrėti kino filmus ir vizualinius duomenis dar aukštesne, nei HD kokybė. Tačiau neskubėkite tuo tikėti – net jei tai ir būtų tiesa, jūs galėtumėte tuo įsitikinti tik turėdami profesionalų namų kiną. Tačiau apie viską nuo pradžių, o ką rinktis teks nuspręsti kiekvienam iš jūsų asmeniškai.

Kas yra kas?

Garsioji „Sony“ kompanija, taip pat didelis skaičius kino studijų ir gausybė buitinės technikos gamintojų, atstovauja „Blu-ray“ technologiją.Tuo tarpu „Microsoft“ ir „Intel“ su savo kino studijomis, bei buitinių ir kompiuterinių prekių gamintojais yra HD-DVD formato atstovai. Tikrai „sunkiasvorės“ įmonės, tad nekeista, jog jų kova kol kas labai apylygė.

Abu formatai leidžia saugoti žymiai didesnius duomenų kiekius, lyginant su senuoju DVD disku, o taip pat siūlo ir aukštesnės kokybės video medžiagą. Abu formatai yra gerai finansuojami, todėl net nesiruošia trauktis. Negana to, kai kurios kompanijos trokšta gaminti nebrangią elektroniką, kuri palaikytų ir vieną, ir kitą formatą – atsiranda lygybė, labai palanki vartotojams, bet nepadedanti išspręsti konkurencinės kovos.

Reikia pasakyti, jog abi technologijos turi daug panašumų: abu formatai kelia vienodus reikalavimus – vartotojas privalo įsigyti naują grotuvą su mėlynuoju lazeriu HD raiškos diskų nuskaitymu (šiuolaikiniai DVD grotuvai naudoja raudoną lazerį). Taip pat abu formatai užsitikrino stambių kino studijų ir elektroninės įrangos gamintojų paramą; ir vieni ir kiti deda viltis į paskutinės kartos žaidimų kompiuterius („Sony PlayStation 3“ ir „Microsoft Xbox360“), kovojant dėl pirkėjų pripažinimo.

Visgi pastebimi ir skirtumai. Svorio kategorijos: „Blu-ray“ diskų talpa siekia 25-50 gigabaitų (GB). Artimiausioje ateityje tikėtina, kad atsiras 200 GB talpos diskai. Tuo tarpu HD-DVD diskai būna 15-30 GB talpos, daugiausiai – 60. „Sony“ sukurtą technologiją „Blu-ray“ pasirinko daugelis kino studijų, jų tarpe ir „Universal Pictures“. Greičiausiai todėl prie paramos prisijungė ir tokie stambūs buities ir kompiuterinės technikos gamintojai kaip „LG Electronics“, „Panasonic“, „Samsung“, „Apple“ ir „Dell“. Varžovą – HD-DVD – palaiko „Intel“ ir „Toshiba“. Kiti skirtingų industrijų atstovai, tokie kaip „Hewlett-Packard“, „Paramount“ ir „Warner Bros.“, kol kas neišsiaiškino dėl savų pomėgių, todėl teigiamai atsiliepia apie abu formatus. Nors „Hewlett-Packard“ visai neseniai pasauliui pristatė savo pirmąjį HD-DVD grotuvą, skirtą personaliniam kompiuteriui.

„Istoriškai patvirtinta, kad jie lauks, – reiškia savo nuomonę universiteto profesorius Wharton David Reibstein – visiškai aišku, kad tik vartotojo nenaudai išaiškės, kuri technologija, atsidūrusi vartotojo rankose, nesugebės išgyventi. Vienas kito tramdymas – natūralus konkurencinės kovos dėsningumas.“

"Visiems aišku, kad dviejų nesuderintų formatų gyvavimas – tai klibi ir nepatikima situacija HD formatui“ – prideda verslo etikos profesorius Kevin Werbach – iš tiesų klausimas skambėtų taip: kuri iš dviejų korporacijų sugebės pakreipti pirkėją į savo pusę? Juk šią dieną gyventojui ne taip ir aišku, kam mokėti 800 USD už „Blu-ray“ arba HD-DVD grotuvą, kuomet jis ramiai sau gali nusipirkti DVD grotuvą už 30 dolerių. O kokybės skirtumas ne toks jau ir didelis, ypač jeigu tavo namuose nėra namų kino sistemos“.

„Deža vu“ pojūtis

Susiklosčiusi situacija nevalingai priverčia mus prisiminti praeitį – kai 70-ųjų pabaigoje, 80-ųjų pradžioje taip pat buvo du konkuruojantys vaizdo kasečių formatai – VHS ir „Betamax“.

„Sony“ „treniravo“ „Betamax“, kurią daugelis vertino kaip geresnę technologiją.

Tačiau jiems teko pasiduoti po to, kai didžioji dalis video produkcijos pasirodė rinkoje būtent VHS formate. „Betamax“ istorija yra ne vienintelė, kurią galėtume paminėti. Prisiminkime operacinių sistemų „Microsoft Windows“ ir „Apple Macintosh“ kovą kompiuterinės industrijos pradžioje. Nors „Windows“ tapo rinkos monopolistė, tačiau „Apple“ nepasidavė. Nors jų operacinės sistemos netapo „standartu“, tačiau jiems ir taip puikiai sekasi.

Greičiausiai mūsų laukia panaši situacija – nei vienas iš formatų nedings, abu užpildys savo nišą rinkoje.

Kova be nugalėtojo?

Šiandien, 2007-ų metų išvakarėse, puslaidininkius gaminančios kompanijos – „Broadcom“, NEC ir „STMicroelectronics“ – tobulina lustus, kurie padės sukurti grotuvus, galinčius nuskaityti informaciją iš abiejų diskų formatų; technikos gamintojai taip pat linkę gaminti prietaisus, palaikančius abu formatus. „LG Electronics“ atstovybė Amerikoje neigia dviejų formatų grotuvų egzistavimą, bet, pagal CNET UK pranešimą, LG parodoje Didžiojoje Britanijoje demonstravo tokio prietaiso prototipą.

Abiems formatams „Trojos arkliu“ gali tapti video žaidimai. „Blu-ray“ didelį postūmį į priekį gavo išleidus žaidimų kompiuterį „PlayStation 3“, kuris savo ruožtu turi galimybę atkurti filmus, įrašytus „Blu-ray“ diskuose. „Sony“ pardavė 111 milijonų PS2; jeigu dauguma vartotojų sumanys PS2 pasikeisti į PS3, šie taps „Blu-ray“ grotuvų savininkais. Renkiesi „Sony“ žaidimus – balsuoji „Blu-ray“ naudai.

Microsoft HD-DVD grotuvą siūlo kaip atskirą variantą prie savo žaidimų kompiuterio „Xbox360“, atitinkamai formatas nesusilaukė tokio stipraus palaikymo kaip „Sony“ atveju.

Žaidimai gali pasitarnauti kaip puiki paspirtis, tačiau nevertėtų remtis tik tuo. Jie tėra papildomas „pliusas“ kiekvienam kovotojui.

Saugumas

„Blu-ray“ technologijos gerbėjai tvirtins, jog nežiūrint visų abiejų technologijų panašų, pastaroji yra žymiai saugesnė už HD-DVD pagal informacijos apsaugos kodus, pagamintus naudojant „BD+“ technologiją. Deja, bet tai irgi nebėra privalumas. Pažvelkim į tai atidžiau.

Birželio mėnesį „BD+ Technologies LLC“ pateikė galutinius „BD+“ apsaugos sistemos aprašus. Papildomos „BD+“ apsaugos sudarė galimybės diskui pačiam patikrinti ar „Blu-Ray“ grotuvas nėra pažeistas ir neleisti atkurti įrašo įtartiname grotuve. Taip pat buvo numatyti papildomi skaitmeniniai vandens ženklai, leidžiantys susekti tikslų piratinio įrašo šaltinį ir blokuoti tik pažeistus grotuvus, leidžiančius kurti piratines įrašų kopijas.

Deja, panašu, kad „BD+“ ištiko „Advanced Access Control System“ (AACS) apsaugos sistemos likimas. AACS apsauga, naudojama „HD DVD-“ ir „Blu-Ray“ įrašams apsaugoti, remiasi sudėtingais duomenų kodavimo algoritmais. Tiesiogiai šių apsaugų pralaužti nepavyko, tačiau kriptografijos specialistai sugebėjo surasti pagrindinį duomenų dekodavimo raktą, kuris yra įrašomas kiekviename programiniame ar aparatiniame grotuve. Pasitelkus šį raktą, galima dekoduoti didelės raiškos disko turinį ir nukopijuoti jį į diskinį kaupiklį. Rakto taip pat gali prireikti, norint pažiūrėti didelės raiškos įrašus, pavyzdžiui, „Linux“ sistemose, nes joms nėra sukurtų oficialių grotuvų. AACS bandė uždrausti platinti aptiktą raktą, tačiau tokie bandymai tik dar labiau paskatino šio rakto platinimą, pavyzdžiui, buvo užregistruota ne viena svetainė, kurios adrese buvo šis dekodavimo raktas šešioliktainiu pavidalu.

AACS sistemoje taip pat yra numatyta galimybė blokuoti grotuvus, naudojančius pažeistus raktus, tačiau ši sistema gali blokuoti tik visus grotuvus, naudojančius tą patį raktą. Tam, į „HD DVD“ ar „Blu-Ray“ diską įrašomas pažeistų dekodavimo raktų sąrašas ir prieš atkuriant diską – grotuvas patikrins ar jo dekodavimo raktas nėra įtrauktas blokuojamų sąrašą. Jei dekodavimo raktas yra tokiame sąraše – grotuvas įrašo neatkurs. Naujus įrašus galima atkurti tik atnaujinus programinę įrangą, o jei tai buvo stacionarus grotuvas – nunešus į taisyklą, kad meistrai įrašytų naują dekodavimo raktą (savarankiškai to padaryti dažniausiai neleidžiama).

„Golem.de“ svetainėje rašoma („Google“ vertimas), kad nauja „AnyDVD“ programos versija (sukurta populiarių programų optinėms laikmenoms kopijuoti kūrėjos „SlySoft“) sėkmingai sugebėjo nukopijuoti ir „HD DVD“ diske įrašytą „Transformerių“ filmą ir „Blu-Ray“ diske buvusią „Žmogaus Voro“ trilogiją. „SlySoft“ bendrovės forumo puslapyje, kur yra paskelbta ši naujiena, pašaipiai užsimenama, kad ši naujiena „Sony“ kompanijai sukels dvigubus jausmus. „Blu-Ray“ diskus galima kopijuoti taip pat, kaip ir „HD DVD“, ir šis faktas vėl pakeis balansą didelės raiškos įrašų rinkoje.

Prognozės?

Jeigu rinktumėme laimėtoją, juo taptų „Blu-ray“ – teigia dauguma apklaustų ekspertų – iš esmės dėl ilgesnio kompanijų, pasirinkusių šį formatą, sąrašo.

Ted Schadler, „Forrester Research“ tyrimų kompanijos analitikas, savo tyrime rašo (2006 m. 10 mėn. 5 d.), kad „Blu-ray“ taps nugalėtoju dėl didelės kitų kompanijų paramos (100 kompanijų, prieš 10 konkurento). Anot pono Tedo, „Dell“, „Apple“ ir „Sony“ ketina savo kompiuterius aprūpinti „Blu-ray“. HD-DVD susilaukė tik „Toshiba“ palaikymo.

„Toks palaikymas sąlygos ypač platų prekių asortimentą, didesnį parduotuvių populiarumą ir didesnę finansinę paramą, – tęsė ponas Schadler. Nereikėtų pamiršti žaidėjų, pasirinkusių „PlayStation 3“, kurie taip pat plečia auditoriją.“

Kompanijos „Creative Strategies“ analitikas Tim Bajarin sutinka su kolega, partnerių – kino studijų, o taip pat PS3 sąskaita, „Blu-ray“ atrodo žymiai patrauklesnis formatas.“ Didelė tikimybė, kad kartu su studijomis, palaikančiomis „Blu-ray“ ir potencialiais milijoniniais „PlayStation 3“ tiražais, kurie bet kuriuo atveju suras savo vietą pirkėjų namuose, formatas užkariaus didelę rinkos dalį.“

Tačiau ne visiems aiškios „Blu-ray“ perspektyvos yra akivaizdžios. Papildomų abejonių sukėlė žinia, kad nuo lapkričio mėnesio „Wal-Mart“ prekybos tinkle bus pradėta prekiauti pigiais, 200 JAV dolerių (apie 500 litų) kainuojančiais „Toshiba HD DVD“ grotuvais, tad „HD DVD“ formatas gali nusverti „Blu-Ray“. Pigiausias „Blu-Ray“ grotuvas yra „PlayStation 3“ žaidimų kompiuteris, kainuojantis apie 500 JAV dolerių (apie 1200 litų).

Maža to, egzistuoja ir tokia nuomonė, kad nei vienas iš standartų nelaimės. Taip, toks variantas įmanomas. Kam gi taip staiga vartotojams prireikė naujos kartos disko, juk jie gali siųstis filmus iš interneto arba naudotis kabeline televizija, kuri gali pasiūlyti skaitmeninę televiziją, ir iš karto gali įrašinėti filmus į AK kietuosius diskus arba į DVD diskus?

Galbūt naujosios kartos DVD galimybės padidėtų, jeigu būtų sukurtas bendras standartas? Tačiau tai mažai tikėtina, netgi tokiu atveju daugelis jau nebenorės pirkti dar vieno įrenginio prie jau egzistuojančio skaitmeninės televizijos imtuvo, video grotuvo, DVD-grotuvo ir žaidimo kompiuterio.