Biologų komanda, vadovaujama Luke Rendell ir Patrick Miller iš D. Britanijos St. Endriu universiteto (University of St. Andrews) netikėtai pastebėjo keistą kašalotų elgesį, kuris labai priminė miegą.

Vykdant tiriamąją ekspediciją, kurios metu mokslininkai tyrinėjo kašalotų Physeter macrocephalus elgesį ir sukuriamus garsus, mokslininkai Šiaurinėje Čilės pakrantėje aptiko banginių grupę, kuri ramiai plūduriavo vandens paviršiuje, nejudėdami ir nekvėpuodami.

Iš pradžių mokslininkai nusprendė, jog gyvūnai tiesiog ilsisi. Tuomet jie labai atsargiai su valtele priplaukė artyn (motoras buvo išjungtas), tačiau nei vienas iš gyvūnų nesureagavo, nors mažiausiai dviejų galvos buvo pasuktos kaip tik link valtelės.

Kažkuriuo tai momentu laivelis netyčia palietė vieną iš banginių. Tačiau mokslininkų nustebimui, kašalotas tiesiog keliais tingiais judesiais paplaukė į šalį ir po 15 minučių vėl užsnūdo.

O juk kiekvienas iš Physeter macrocephalus svėrė beveik dvigubai daugiau už mokslininkų valtelę, tad ją paskandinti būtų buvę juokų darbas. Šį keistą susitikimą mokslininkai nufilmavo, o įvykį aprašė universiteto spaudos pranešime.

Pasirodo, anksčiau vykdytuose tyrimuose mokslininkai sugebėjo pritvirtinti sekimo daviklius 59 kašalotam. Buvo matuojamas banginių judėjimas ir plaukiojimo gylis. Tuomet mokslininkai išsiaiškino, jog apie 7% viso laiko gyvūnai praleidžia dreifuodami vandens paviršiuje.

Tačiau iki dabar nebuvo aišku, ką jie ten veikdavo. Dabartinis kašalotų stebėjimas leidžia spėti, jog banginiai taip tiesiog miega.

Anksčiau biologai uždarose teritorijose stebėdavo, kaip banginiai ir delfinai laikinai „išjungia“ vieną smegenų pusrutulį, užmerkdami vieną akį. Turbūt tokio budrumo jiems reikia tam, kad galėtų laiku išplaukti kai pritrūksta oro ir siekiant laiku pastebėti artėjanti plėšrūną. Tačiau tyrinėjant stambiausius banginių šeimos atstovus, niekada toks elgesys nebuvo pastebėtas.

Dabar gi mokslininkai žurnale Current Biology išspausdino straipsnį, kuriame tvirtina, jog kašalotai gali miegoti tiek vandens paviršiuje, tiek ir 10 metrų gylyje. Be to, yra tikimybė, jog šiems gyvūnams miego poreikis yra žymiai mažesnis, nei kitų rūšių atstovams.

Paskutiniai stebėjimai rodo, jog kašalotai snaudžia 10-15 minučių. Jeigu šios išvados bus patvirtintos ir kitų tyrinėtojų, tuomet kašalotai taps rekordininkai, pagal miegui skiriamą laiką. Pavyzdžiui pilkasis banginis snaudžia nuo 32% iki 41% viso savo laiko. Tuo tarpu žirafai pakanka 8% laiko, skirto miegui. Tačiau su kašaloto pasiekimais kol kas nesilygina niekas.

Komentarai (0)