Rupūžių mutančių invazija Australijoje (12)
1935 metais Australijoje kovojant prieš karkvabalių invaziją buvo įvesta viena nauja rupūžių atmaina (Bufo marinus). Su karkvabaliais susitvarkė. Bet... kas susitvarkys su rupūžėmis? Pasirodo, jog Australijoje nėra nei vieno gyvūno, galinčio reguliuoti rupūžių populiaciją. Tad jos ne tik sėkmingai plėčiasi, tačiau net ir mutuoja iki stebėtinų dydžių. Kalbant paprastai: norėjo kaip geriau, gavosi kaip visada...
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žalieji, ir apskritai, gamtos mylėtojai jau ilgą laiką pasauliui bando pasakyti vieną nelabai sudėtingą, bet labai sunkiai suvokiamą dalyką - nereikia kištis į natūralią gamtos evoliuciją. Tuo labiau, pamoka žmonijai jau buvo duota toje pačioje Australijoje dar tuomet, kai pirmieji kolonistai įvežė triušius, kurie neesant natūraliems jų plėšrūnams, pradėjo sparčiai daugintis. Jie taip išplito, jog kova su jais nuskambėjo per visą pasaulį. Tačiau išvadų iš to niekas nenorėjo daryti. Turbūt žmogaus prigimtis tikriausiai jau yra tokia, kad vos tik atsiranda finansiniai interesai, sprendimą priimti ilgai neužtrunkama...
Tad istorija kartojasi - ieškodami pigaus ir efektyvaus sprendimo kaip suvaldyti karkvabalių invaziją, australai priveisė rupūžių. Bėda tame, jog rupūžė, nors ir kilusi iš Pietų Amerikos, bet ypatingai gerai besijaučianti Australijos žemėse, pradėjo nekontroliuojamai daugintis. Greitai ji užėmė teritoriją, lygią kartu sudėjus Ispanijos ir Prancūzijos plotus. Biologai mano, jog neesat ligų ir parazitų, galinčių reguliuoti jų plitimą, ši teritorija gali greitai padvigubėti. Patelė per kartą padeda 8-35 tūkst. kiaušinėlių. Metuose ji tai daro du kartus. Brandos jos pasiekia per metus, o gyvena mažiausiai penkerius.
Ir tai dar ne viskas. Per 70 buvimo Australijos teritorijoje metų, rupūžės taip gerai prisitaikė, kad net jų išvaizda pasikeitė. Kojos pailgėjo, kad geriau apkeliautų dideles teritorijas, kurias dabar kolonizuoja. Jos taip pat turi ir daugiau svorio. Tuo metu kai paprastai šios rūšies rupūžės yra nuo 10 iki 14 cm. dydžio, šiuo metu Australijoje jos siekia kartais net mažo šunelio dydį ir sveria nuo 1 kg. Viena iš tokių, 37 cm dydžio, futbolo kamuolio apimties ir 2 kg svorio, buvo neseniai pagauta. Pamenate, mes jau apie šį atvejį rašėme. Ir netgi diskutavome, kodėl australai taip susidomėję rupūžėmis. O kaip kitaip, jei kyla grėsmė paskęsti milijoninėje mutavusių ir dar neaišku iki kokio dydžio augsiančių rupūžių jūroje...
Frogwatch (Australijos aplinkosaugos) grupės koordinatorius Graeme Sawyer teigia kad šioje rūšyje paprastai yra didesnės patelės, svoriu patinėlį jos gali viršyti net dvigubai. Bet pagautasis yra patinas. „Aš nenorėčiau sutikti jo didžiosios sesers“ - teigia jis.
Be to, šiuo metu Australijos aplinkosaugininkams atsirado ir kitų papildomų problemų - rupūžės ne tik susitvarkė su nepageidaujama karkvabalių populiacija, tačiau ėmėsi skanauti ir saugomų rūšių. O joms tai kas, skaityti nemoka, iš kur sužinoti kuri čia rūšis po kojomis (o gal liežuviu) pasimaišė... Dabar svarstoma galimybė saugomus gyvūnus, galinčius tapti rupūžių aukomis, perkelti į salą, kurioje šių rupūžių nėra. Įdomu, kuo baigsis šis eksperimentas?
O didžiausia bėda tame, jog saugoti reiks ne tik gyvūnus, kurie gali tapti rupūžių pietumis, bet ir tuos, kurie patys norėtų jomis užkandžiauti. Taip nutiko todėl, kad nuodingoji rupūžė turi sugebėjimą nuostabiai prisitaikyti iki tokio lygio, kad šiuo metu ji užima ne tik visą savo ekolginę nišą, bet ėmėsi ją didinti sunaikindma kitas rūšis. Ir net tiesiogiai nesusijusias, nes ji nužudo gyvates ir krokodilus, kuriuos sutinka kelyje. Kaip? Ogi paprasčiausiai ji yra tiek nuodinga, jog gyvūnai, kurie dar neįtraukė jos į savo instinktyviai pavojingųjų sarašus, nesivaržydami vienu kąsniu praryja ir... nugaišta. Kadangi jos oda išskiria bufoteniną (5-hydroxy-N) – haliucogeninę medžiagą. Šios nuodingos medžiagos galima aptikti ir musmėrėse. Tad nekeista, jog suėdusiems rupūžę, sustoja širdis.
Natūralu, jog rupūžėmis mėgstančių paskanauti plėšrūnų populiacija bus sutrikdyta. Savaime aišku sutriks ir kitos populiacijos, susijusios su šiais plėšrūnais. Taip pamažu įsisuka toks didžiulis ekologinis ratas, jog tampa aiškus Austalijos mokslininkų susirūpinimas susidariusia situacija.
Mokslininkai mano, kad dabar Australijoje galėtų būti daugiau nei 200 milijonų tokių rupūžių. Jos taip pat pakankamai gerai prisitaiko ir prie miesto gyvenimo tad numatoma jų netrukus rasti ir didžiojoje dalyje šalies miestų kaip Pertas, Melburnas ar Adelaidė. Tai neturėtu labai užtrukti, kadangi rupūžių teritorija vidutiniškai plinta 60 km per metus...
Rupūžėms išgaudyti paskelbtas geriausių gaudyklių konkursas - nugalėtojui teks 15 tūkstančių Australijos dolerių (21 tūkst. litų) premija. Idomu, netgi finansiškai paskaičiavus naudą ir pasekmes, kažin ar dabar ne per brangiai teks sumokėti už bandymus su gamta?
Parengta pagal: