Garsusis Tutanchamonas pagaliau sulaukė ramybės? (9)
Panašu, jog mokslininkai baigė visus Tutanchamono mumijos tyrimus ir pagaliau faraono palaikai iš naujo užkonservuoti. Aišku, tokios ramybės, kokią jis turėjo pastaruosius tūkstančius metų savo prabangiame kape jau nebebus – palaikai perkelti į stiklinį konteinerį su automatine klimato reguliavimo sistema. Kapas-mauzoliejus įrengtas Karalių slėnyje ir jo lankymas pirmą kartą leidžiamas visiems norintiems. Iki šiol tikrą Tutanchamono mumijos veidą matė tik nedaugelis mokslininkų, dabar tai bus leidžiama visiems norintiems. Ta proga mes pristatome santrauką vieniems geriau, kitiems blogiau žinomų ir nuspėjamų faktų apie vieną iš garsiausių senovės Egipto faraonų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Trumpa Tutanchamono istorija
Tutanchamonas faraonu tapo aštuonerių metų, o mirė beveik aštuoniolikos – taigi jo valdymas tetruko 8-10 metų (1332-1322 m. pr. m. e.). Tutanchamonas buvo dvyliktas aštuonioliktosios Egipto dinastijos faraonas, atėjęs į sostą po prieštaringo Echnatono valdymo. Tikrasis vardas Tutankhaten reiškia „Gyvas Ateno atvaizdas“, o tuo tarpu Tutankhamun reiškia „Gyvas Amono atvaizdas“.
Tutanchamono kilmė neaiški. Pagal įrašus vadinamas karaliaus sūnumi, tačiau daugiausia diskusijų kyla dėl to, kurio karaliaus. Dauguma mokslininkų mano, kad jis buvo Amenchotepo III sūnus, o karalienė Kija greičiausiai buvo jo motina, nors yra nemažai manančių, kad Tutanchamono tėvas buvo Echnatonas (Amenchotepas IV).
Tutanchamonas vedė Ankhesenpaten, Amenchotepo IV dukterį. Ankhesenpaten kaip ir jos vyras pasikeitė vardo galūne vietoje -aten į -amon ir tapo Ankhesenamun. Su žmona turėjo dvi dukteris, jų mumijos rastos tėvo kapavietėje. Tutanchamonoas mirė teturėdamas 18 metų ir palaidotas Karalių slėnyje (Egipto faraonų laidojimo vieta vakariniame Nilo krante šalia Tėbų.).
Tutanchamonas sostą užėmė netrukus po Achenateno (Akhenaten) mirties. Šis gerokai skyrėsi iš kitų faraonų: jis atsisakė daugumos senųjų dievų ir mėgino įdiegti monoteistinę religiją - Saulės disko dievo Ateno garbinimą.
Kuomet Tutanchamonas atėjo į sostą jam tebuvo 9 metai. Tuo metu Egipte tvyrojo įtampa tarp monoteistinės ir politeistinės tikinčiųjų bendruomenių. Viziris Ajas buvo paskirtas jaunojo faroano globėju, vėliau tapo ir Tutanchamono įpėdiniu. Būdamas 11 metų , panaikino draudimą garbinti senuosius dievus. Atkūrė senąją religiją ir žynių valdžią, sostinę gražino į Tėbus. Kadangi buvo labai jaunas manoma, kad jam turėjo labai didelę įtaka viziris Ajas ir kiti patarėjai. Taigi, tik 10 metų trukusiu Tutanchamono valdymo laikotarpiu senųjų religijų šalininkai vėl atkuto ir nusisuko nuo Achenateno naujovių.
Tutanchamono mumijos veidas
Skaitmeniniu pavidalu atgijęs Tutanchamono veidas
Ilgą laiką visi faraonai buvo menami tik iš išlikusių freskų ar sarkofagų atvaizdų. Gi Tutanchamonas tapo pirmuoju faraonu, kurio veidą pasisekė atkurti kompiuterine modeliavimo programa. Eksperimente dalyvavo grupės specialistų iš Prancūzijos, Egipto ir Jungtinių Valstijų, kurių kiekviena atskirai mėgino atkurti Tutanchamono veidą pagal kaukolės nuotraukas, ir visų grupių pasiekti rezultatai buvo panašūs.
Baigus atkūrimo darbus, prieš 3300 metų miręs žmogus atrodė kaip putlių skruostų ir apvalaino smakro jaunuolis. Visi trys portretai labai priminė kaukę, dengusią Tutanchamono mumijos veidą 1922 metais, kai jo palaikus surado Anglijos archeologas Howardas Carteris.
"Veido ir kaukolės forma nepaprastai panaši į garsųjį Tutanchamono portretą vaikystėje, kai jis buvo žinomas iš lotoso žiedo tekančios Saulės dievo vardu", - sako Zahi Hawassas, Egipto Aukščiausiosios senienų tarybos generalinis sekretorius.
Tutanchamono atkurtas veidas
Pagal nuotraukas, padarytas specialiais rentgeno skaitytuvais, Amerikos ekspertų grupė visiškai teisingai nustatė, kad kaukolė yra baltaodžio žmogaus, gyvenusio Šiaurės Afrikoje.
Egipto specialistai dirbo, remdamiesi nuotraukomis, kurios yra tokios tikslios, kad iš jų galima nustatyti net skirtingą minkštųjų audinių ir kaulų tankį. "Trijų grupių darbo rezultatai (portretai) tapatūs arba labai panašūs veido formos, jo dydžio, akių formos bei vietos ir kaukolės proporcijų požiūriu, - sako Zahi Hawassas. - Skyrėsi tik nosies galiukas ir ausys".
Sprendžiant iš nuotraukų, jaunasis faraonas buvo liesoko kūno sudėjimo, bet kai mirė 1325 m. pr. Kr. - tada jam buvo 19 metų - jis buvo visiškai sveikas. Dar viena paslaptingos faraono mirties dėlionės dalelė.
Paslaptinga jaunojo faraono mirtis
Viena iš Tutanchamono mirties teorijų sako, jog greičiausiai jis buvo nunuodytas vyriausiojo žynio Ėjės, kuris buvo jo pagrindinis patarėjas ir po faraono mirties paveldėjo jo titulą ir vedė Tutanchamono našlę. Ar tikrai taip buvo jokių įrodymų nerasta. Nei istoriniuose šaltiniuose, nei tiriant išlikusios mumijos palaikus. Apskritai, smurtine faraono mirtimi pastaruoju metu imta vis labiau abejoti.
Kai kurie kiti istorikai mano, kad Tutanchamonas buvo nužudytas dėl to, kad mėgo sugrįžti į politeizmą. Bet kaip ir minėta, jokių smurtinės mirties įrodymų taip ir nebuvo surasta.
Visgi trimatis Tutanchamono (Tutanhkhamun) mumijos skenavimas rentgeno spinduliais nedavė rezultatų, kurie patvirtintų teoriją, jog jis buvęs nužudytas. Jau 3 tūkstančius metų neatspėjama paslaptimi lieka jaunojo Egipto faraono mirties priežastis.
Kai kurie tyrimų grupės atstovai spėja, jog jis galėjo mirti nuo užkrėstos žaizdos šlaunyje, bet kiti abejoja - jie mano, kad "žaizdą" jau mumijoje galėjo padaryti ankstesnių laikų archeologai. Taip aiškinama antradienį paskelbtoje 5 puslapių tyrimo ataskaitoje.
Bet kuriuo atveju, pareiškė grupės vadovas, daugiau nužudymo byla nebebus tiriama, kapas bus uždengtas ir 1352 metais iki Kristaus miręs devyniolikmetis karalius galės ilsėtis ramybėje. Dėl ankstyvos Tutanchamono mirties kai kurie istorikai spėjo, jog jis galėjo būti nužudytas. Anuo Egipto istorijos laikotarpiu politinės ir religinės aistros virte virė.
"Mes nežinome, kaip karalius mirė, bet dabar tikrai žinome, kad jis nebuvo nužudytas. Gal jis pats numirė, - aiškino Egipto aukščiausios senienų apsaugos tarybos pirmininkas Zahis Hava (Zahi Hawa). - Byla baigta. Nebetrikdysime karaliaus ramybės".
Tutanchamono sarkofagas, saugomas muziejuje
Naujausiais metodais Tutanchamono mumiją tyrę mokslininkai nerado įrodymų, jog jo galva būtų sužalota - taip kai kas manė ligi šiol. Tiesa, jo stuburas buvo kiek išlinkęs, kaukolė - pailga, bet normos ribose, o dėl stuburo išlinkimo, matyt, "kalti" balzamuotojai. "Sprendžiant iš kaulų, karaliaus sveikata buvo gera... Nematyti, jog jis būtų blogai maitinęsis ar sirgęs vaikystėje kokia nors užkrečiama liga", - teigiama pranešime.
Tiesa, karaliaus kaukolėje dvi kaulo nuolaužos buvo laisvos. Apie šį faktą aiškinama taip: "Vargu ar jos atsirado nuo žaizdos iki mirties, nes tuo atveju, nuolaužos būtų įsmeigtos į balzamavimo medžiagą". Dabartinės tyrimo grupės dauguma mano, kad nuolaužos atsirado arba balzamuojant, arba kai mumiją tyrė britų archeologai, vadovaujami Hovardo Karterio (Howard Carter), 1922 metais atradusio Tutanchamono kapą Karalių slėnyje Egipto pietuose.
Mirtinos žaizdos šlaunyje šalininkai sako, kad balzamavimo medžiaga rasta žaizdos viduje, bet nematyti, jog žaizda būtų sugijusi, todėl spėjama, jog tas kaulas lūžo likus kelioms dienoms iki faraono mirties. Šis lūžis, kitų nuomone, priskiriamas H. Karterio grupei, kuri per neapdairumą galėjo sužaloti mumijos koją.
Jei toks lūžis įvyko gyvame organizme, liktų kraujavimo ar hematomos pėdsakų, kuriuos galima aptikti skenavimu. Balzamavimo medžiagą į vidų tikriausiai įstūmė H. Karterio archeologai, aiškinama pranešime.
Paskutinė tyrinėtojų grupė mano radusi ir Tutanchamono lyties organą, kuris trečiąjį XX amžiaus dešimtmetį buvo savo vietoje, bet, atvėrus kapą 1968 metais, jo neberasta. "Nors jie nėra visiškai tikri, bet grupė mano radusi jį smėlyje šalia kūno", - teigiama tuometiniame mokslininkų pranešime.
Kapavietės radybos
Tutanchamono kapas išsiskiria iš kitų faraonų kapaviečių vien jau tuo, jog jo taip ir nerado kapų plėšikai. Tai ne tik sėkmės faktorius – prie to labai daug prisidėjo senųjų Egipto laikų darbininkai. Netikėtai mirusį stengtasi paskubomis palaidoti Karalių slėnyje iškirstoje uoloje, kurios įėjimą vėliau statybininkai, kirtę kapavietes kitiems faraonams, užvertė žemėmis. Taip netikėtai kapas buvo paslėptas ir “išsaugotas” ir pat praėjusio šimtmečio.
Įėjimas į kapą iškirstas beveik žemėje, kadangi žemės lygis buvo žemiau nei šiandien, tai ir įėjimas buvo truputį žemiau. Šio faraono kūnas tebeguli savo karste, toje pačioje vietoje, kur ir buvo paguldytas XIVa. pr. kr.
Taigi, kapas buvo vienas iš nedaugelio, kurio vagys visgi nesugebėjo atrasti ir ištuštinti, o nuotraukos ir aprašymai apie radinius šiame kape galima pasklido daugelyje knygų apie Senovės Egiptą. Taip netikėtai beveik jokios žymesnės įtakos Egipto istorijai nepadaręs Tutanchamonas tapo vienu žinomiausiu Egipto faraonu. Tuo pačiu išgarsino ne tik savo vardą, bet ir Hovardą Karterį (Horward Carter) – tyrinėtoją, 1922 m. atradusį kapą su visais lobiais bei jo archeologinių ieškojimų rėmėją lordą Karnarvoną (Carnarvon).
Hovardas Karteris
Horvardas Karteris, negalvojo tapti archeologu, žadėjo tapti dailininku. Tačiau vieną kartą iš Egipto grįžęs profesorius Persis Niuberis paprašė tušu paryškinti brėžinius. Hovardas buvo pakviestas į ekspediciją ir greitai nebegalėjo įsivaizduoti savo gyvenimo be uolų, kapų , freskų, piramidžių. Pasisamdęs Teodorui M. Deivisui dalyvavo atidengiant daug puikiai išsilaikiusių kapų. Ėmė tyrinėti Karalių slėnį, nesėkmingai, tačiau , po dešimties metų savo dienoraštyje rašė:
“Lapkričio 3d., jau vakarop, mano žmonės atkasė vietą kur senovėje stovėjo keletas amatininkų lūšnų, tiksliau sakant, tų lūšnų akmeninius pamatus, po kuriais mes niekada nieko neieškodavome. Vos tik atvykusį kitą rytą mane nustebino neįprasta tyla, niekas nedirbo, ir iškart supratau: kažkas atsitiko. Jau po pirmąją lūšnele darbininkai pamatė uoloje iškirstą laiptelį. Tai buvo labai netikėtas daiktas, tačiau, kasinėdami toliau, pamatė, kad radome laiptus, iškirstus uoloje per 13 pėdų nuo įėjimo į Ramzio VI kapą…”
Lapkričio 23d. laipteliai jau buvo nuvalyti ir visi pamatė duris su tikrais faraono Tutanchamono antspaudais, kuriuose matėsi auksiniai mirusiųjų dievo Anubio atvaizdais.
Įėjimas į Tutanchamono kapą
Ilgas, paskubomis iškirstas koridorius, vedė į prieškambarį, iš jos galėjai patekti į laidojimo kamerą, kurios sienos padailintos freskomis, aplinkui sarkofagą stovėjo Anubis, Ozyris, Likimo deivė Maata.
Tutanchamono kapo planas
“Įveikę pirmąsias duris, mes pamatėme antrą užmūrytą angą. Atėjo lemiamas momentas. Viršutiniame kairiajame akmenų mūro kampe drebančiomis rankomis praardžiau siaurą plyšį. Už mūro buvo tamsu ir tuščia, kiek galėjau pasiekti geležiniu virbu… Žvakės liepsna patikrinome ar kape nėra pavojingų dujų, o paskui aš praplatinau angą, prakišau žvakę ir pažvelgiau vidun. (…) Iš pradžių nieko nepamačiau , nes kašto oro dvelkimas užpūtė žvakę. Tačiau pamažu akys apsiprato mirksinčioje šviesoje ir priešais mane ėmė rodytis keisti gyvūnai, statulos ir … auksas – visur tviskėjo auksas! Kokiai akimirkai, stovintiems šalia manęs ji pasirodė amžinybe, aš apstulbęs netekau žado!”
Atidarę karstą, tyrinėtojai buvo priblokšti to, ką pamatė. Mumija buvo pridengta daugiau kaip šimto kilogramų aukso kauke su kvarco, turkio, obsidiano ir kitais akmenimis. Gulėjo trijuose karstuose, du iš jų padaryti iš medžio ir aplieti auksu, trečiasis – iš gryno aukso. Mumija apsagstyta auksu ir briliantais.
Pilnas lobynas įvairiausių daiktų – taurių, skulptūrų, amuletų, fetišų , brangenybių - viename kambaryje rasta ne mažiau kaip 500 vertingų objektų! Visi jie dabar saugomi Nacionaliniame Kairo Muziejuje, Egipte.
Tutanchamono kape surasti daiktai
Tutanchamono prakeikimas – tiesa ar mitai?
Apie mumijos prakeikimo tikrumą dar kartą prabilta, kai Lordas Karnarvonas, Hovardo Karterio archeologinių kasinėjimų patronas, mirė praėjus penkeriems mėnesiams po Tutanchamono kapo atradimo. Jis mirė nuo kraujo apnuodijimo/užkrėtimo, įkandus uodui ir į žaizdą patekus infekcijai.
Prieš Karnarvonui mirštant keistomis aplinkybėmis pastipo Karterio kanarėlė. Karteris užsisakė kanarėlę, paauksuotame narvelyje, kad jos giesmė praskaidrintų atmosferą namuose. Pamatęs paukštį vienas iš tarnų pasakė "tai aukso paukštis, kuris atneš sėkmę. Šįmet, su Dievo palaima, mes atrasime kapą, pilną aukso". Po savaitės Karteris atrado Tutanchamono kapą.
Karteris prie Tutanchamono mumijos
Nežinodami kieno kapą atrado, jie praminė jį "Auksinio paukščio kapu". Tuomet paukštis mirė - imta manyti, jog tai blogas ženklas. Sakoma, kad paukštį Karterio namuose prarijo kobra, kaip tik tada, kai jie atidarinėjo įėjimą į kapą. Įdomiausia, jog kobras retai galima aptikti Egipte, ir ypač žiemą, tačiau Senovėje, kobra buvo laikoma karališkumo simboliu, o kiekvienas faraonas nešiojo šį simbolį ant kaktos, savo valdžiai pabrėžti ir priešams atbaidyti bei sumušti.
Tutanchamonas išnešamas iš savo poilsio vietos
Istorija tikrai daugiau verta fantastinio filmo, nei kad mokslinės tikrovės, tačiau peno fantazijai suteikia ne tik paslaptingos tyrinėtojus supančios mirtys, bet ir grėsmingai skambantys senuosius kapus saugantys prakeikimai. Kapuose prakeikimai rašyti siekiant, kad jokie pašalaičiai ten neitų ir netrikdytų ramybės (o ir vagys pasisaugotų.)
Istorijoje gana daug atvejų apie prakeiksmus ir kerštą. Antai kad ir Lenkijoje, Krokuvoje, paslaptingomis aplinkybėmis mirė žmonės, dalyvavę atidarant Kazimiero IV (1447-1492) kapą. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad ten aptiktas iki tol nežinomas mikrobas aspergilus flavus, kurį greičiausiai karaliaus kape apgyvendino dvasiškiai.
Tad galbūt ir faraonų kapų prakeikimai ne tik skirti įbauginti, bet ir perspėti apie kažkokius slaptus nuodus, skirtus kapų apsaugai. Keletas autentiškų prakeikimų iš mumijų kapų:
Bet kam, kas tik įžengs į šį kapą: aš nusuksiu sprandą, kaip paukščiui.
Jei bet kuris žmogus išdrįs sunaikinti šiuos [kapus], tai dievas Totas bus tas, kuris sunaikins jį patį.
Tas, kuris išdrįs sunaikinti šį įrašą: Jis nepasieks savo namų. Jis nebepalies savo vaikų. Jis nematys sėkmės.
Kas įžengs į mano kapą, jį pasitiks sparnuotoji mirtis.
Jei kas palies šventąsias įkapes, tie mirs lėta mirtimi.
Pabandžius kasinėti pirmojo Kinijos imperatoriaus mauzoliejų (bent jau taip manoma, kad jis ten yra po piramide), aptikti nuodingų chemikalų pėdsakai. Galbūt seniau valdovai specialiai imdavosi visokių gudrybių, pasitelkę mokslininkus, kad užsitikrintų sau ramų, žmonių netrikdomą pomirtinį gyvenimą? Gal specialiai būdavo dedama ir tokia apsauga nuo vagių ir visokių avantiūristų? Kol kas atsakymo mes nežinome.
Fantaziją žadina nemažai archeologų mirčių, kuomet vieni mirdavo nuo uodų perneštos maliarijos (neprimena grasinimo apie sparnuotą mirtį?), kiti nuo sporinio grybelio patekusio į plaučius (tai lėta ir skausminga mirtis, panašiai kaip paskutinis prakeiksmas). Tačiau nebūtina į viską žiūrėti labai mistiškai – maliariją sukeliantys uodų įkandimai jau nuo seno yra didžiulė Afrikos rykštė, tuo tarpu drėgnos faraonų kapų sienos – puiki vieta grybelių augimui. Tad nekeista, jei archeologai atėję į neišvėdintus kapus jų galėjo prisikvėpuoti.
Tad nekeista, jog kai kurie žmonės tiki, kad apsaugomieji prakeikimai Tutanchamono kape vienaip ar kitaip galėjo įtakoti paslaptingas tyrinėtojų, bekasinėjančių Tutanchamono kapą, mirtis. Kaip ten bebūtų kerštingos mumijos įvaizdį labai sėkmingai išnaudoja kinematografai, sukurdami begales filmų apie paklaikusias mumijas.
Parengta pagal: