Tai vardas, kuris žinomas visame pasaulyje. Prieš pusę šimtmečio įkurta JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso agentūra (NASA) atliko tiek įvairių kosminių misijų, jog joms visoms aprašyti prireiktų atskiro portalo. Tačiau tai jau praeitis, o ateityje JAV kosmoso programos laukia nauji iššūkiai.

"Kosmoso lenktynės"

Kaip bebūtų keista, amerikiečiai už NASA įkūrimą turėtų dėkoti tuometiniai Sovietų sąjungai – 1957 metais sovietams paleidus pirmąjį dirbtinį Žemės palydovą „Sputnik“.  Didžiulė varžovų pažanga paskatino JAV imtis atsakomųjų veiksmų ir išprovokavo įnirtingas abiejų supervalstybių lenktynes kosmoso srityje. Kiekviena iš jų troško pademonstruoti technologinį, taip pat savo politinės sistemos pranašumą. Siekdami suvienyti kosmoso tyrimų jėgas į vieną visumą, 1958 metų spalio 1 dieną amerikiečiai įkūrė kosmoso agentūra NASA.

„Lenktynės dėl Mėnulio (užkariavimo) buvo ne vien moksliniai tyrimai ir kur kas daugiau nei nacionalinio pasididžiavimo stiprinimas, - sakė NASA administratorius Michaelas Griffinas (Maiklas Grifinas). - Jos buvo laikomos mūsų atviros visuomenės tikruoju išbandymu ir pačios laisvės koncepcijos pateisinimu.“

„Tačiau svarbiausia buvo ne vien tai, - pridūrė M.Griffinas. - Sovietai parodė, kad sėkmė kosmoso fronte gali būti nulemti galią ir įtaką pasaulyje“.

Tik pradėjusi savo veiklą, NASA teturėjo iš viso 4 laboratorijas ir 80 darbuotojų, kurių gretose buvo ir garsusis reaktyvinių variklių kūrėjas, vokietis Wernheris von Braunas. Organizacijos startas buvo sėkmingas - NASA įrodė savo pranašumą 1969 liepos 20 dieną, kai Neilas Armstrongas (Nilas Armstrongas) tapo pirmuoju Mėnulyje sėkmingai išsilaipinusiu žmogumi. Tai įvyko nepraėjus nė dešimtmečiui nuo prezidento Johno Kennedy (Džono Kenedžio) patvirtintos „Apollo“ programos pradžios.

Astronautas Buzz Aldrin (mėnuleigio pilotas) vaikšto po Mėnulio paviršių. Nuotrauka daryta Apollo 11 misijos vado, astronauto Neil A. Armstrong su specialia 70 mm kamera. (NASA)

Nuo to laiko ir dabar Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso agentūra iki šiol yra kosmoso tyrimų lyderė. Simboliška, tačiau prisimenant NASA istoriją didžiausias dėmesys skiriamas būtent „Apollo“ programai ir kelionei į Mėnulį, o kalbant apie agentūros ateitį vėlei minimas tas pats Mėnulis. Misija į jį tampa vėl tokia pat svarbi kaip ir šaltojo karo metais. Dar 2004 metais JAV prezidentas George'as W.Bushas (Džordžas V.Bušas) NASA agentūrai iškėlė tikslą sugrįžti į Mėnulį iki 2020 metų. Naujoji programa pavadinta „Constellation“ – tai ne tik mokslo pažangos įrodymas, bet ir siekimas išlaikyti dominuojančios kosmoso tyrimo pozicijas pasaulyje. Ypač dabar kai prie NASA ir Rusijos skrydžių į kosmosą prisijungė Kinija bei Europos kosminė agentūra ESA. Tuo pačiu Žemės palydovas turi tapti baze kelionėms į Marsą (iki 2030 metų ) ir dar toliau. Naujame kosmoso tyrimų etape planuojama pirmąkart Mėnulyje įrengti stotis, kuriose astronautai galėtų ilgesnį laiką gyventi ir dirbti.

Skrydžiai į kosmosą - praeitis ir nerami ateitis

„Constellation“ programa pradėta planuoti po erdvėlaivio „Columbia“ katastrofos, kai šis sudegė grįždamas į Žemę 2003 metais. Šis nelaimingas nutikimas sukėlė visą problemų aibę ir jos vis dar kankina NASA agentūrą. Ši tragedija ir septynių astronautų netektis pribloškė visą šalį. Oficialaus tyrimo metu nustatyta, kad katastrofos priežastimi tapo erdvėlaivio susidėvėjimas dėl amžiaus. Šis incidentas ir galiausiai 1986 metais įvykusi erdvėlaivio „Challenger“ katastrofa, kuri taip pat nusinešė septynių astronautų gyvybes, privertė iš naujo įvertinti tolimesnę kosmoso programos plėtrą.

Po „Columbia“ avarijos praėjus šešiems mėnesiams prezidentas Džordžas V.Bušas pateikė naują kosmoso tyrimo viziją, nutiesusią kelią programai „Constellation“, pagal kurią iš pradžių buvo numatoma nuskraidinti į Menulį keturis astronautus.

Šioms misijoms, taip pat skrydžiams į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), bus naudojamas kompanijos „Lockheed Martin“ kuriamas ir 9 mlrd. dolerių (apie 22 mlrd. litų) kainuosiantis naujasis erdvėlaivis „Orion“ bei naujo tipo raketos nešėjos. Tačiau erdvėlaivis „Orion“ bus parengtas skrydžiams ne anksčiau negu 2015 metais, o tai sukuria labai opią problemą – nuo 2010 iki 2015 metų NASA negalės skirsti į atvirą kosmosą.

2010 metai yra galutinis dabartinių erdvėlaivių eksploatavimo terminas, kurį patvirtino JAV senatas ir vyriausybė. 2010 metais planuojama baigti TKS montavimo darbus, dabartinių pasenusių erdvėlaivių skrydžiai bus sustabdyti, o iki „Orion“ starto teks laukti mažiausiai penkerius metus. Per šį laikotarpį Jungtinės Valstijos bus priklausomos nuo Rusijos erdvėlaivių „Sojuz“ , kuriais astronautai bus skraidinami į TKS.

Leidžiasi vienas iš dar eksploatuojamų NASA erdvėlaivių Discovery

Tačiau Vašingtono ir Maskvos santykiai vėl pradeda šlyti. Pastaruoju metu jiems ypač pakenkė Gruzijos krizė, stiprinami Rusijos kariniai ryšiai su JAV nedraugiškomis valstybėmis, ypač Venesuela, taip pat įtempti santykiai su buvusiomis Sovietų Sąjungos respublikomis, tokiomis kaip Ukraina. Taigi, tikėtina, kad tolesnis JAV ir Rusijos bendradarbiavimas kosmoso programoje gali nebebūti toks glaudus kaip anksčiau.

„Manau, būtų pavojinga pakliūti į tokią padėtį, - naujienų agentūrai AFP M.Griffinas sakė kelios dienos prieš prasidedant Gruzijos krizei. - Jeigu per šiuos penkerius metus kas nors nutiktų „Sojuz“, nes netektume galimybės patekti į TKS.“

Sunerimę Kongreso nariai ir respublikonų kandidatas į prezidentus Johnas McCainas (Džonas Makeinas) paprašė G.W.Busho administracijos išlaikyti galimybę pratęsti „Space Shuttle“ tipo erdvėlaivių skrydžius. Kasmet tam prireiktų mažiausiai 2,5 mlrd. dolerių (apie 6,1 mlrd. litų), o šias lėšas tektų nukreipti iš erdvėlaivio „Orion“ kūrimui skirto biudžeto.

Vaizdas pro iliuminatorių - NASA erdvėlaivis Atlantis grįžta iš kosminės stoties Mir

Pasak George'o Washingtono (Džordžo Vašingtono) universiteto Kosmoso politikos centro buvusio direktoriaus Johno Logsdono (Džono Logsdono), šį sprendimą „tikriausiai priims“ naujasis prezidentas. Kovą parengtose Kongresui adresuotose pastabose, kurias paredagavo Baltųjų rūmų Valdymo ir biudžeto tarnyba, M.Griffinas išreiškė nuogąstavimus dėl kosmoso programos ateities.

„Jeigu kinai išsilaipintų Mėnulyje anksčiau, negu ten sugrįžtume mes, susidarytų akivaizdus įspūdis, jog JAV kosmoso srityje atsilieka ne vien nuo Rusijos, bet ir nuo Kinijos“, - NASA vadovas rašė tarnybiniame elektroniniame laiške, kuris neseniai buvo paviešintas žiniasklaidos.

Pasak NASA artimų šaltinių, M.Griffinas neabejoja, jog Kinija iki 2017 metų turės technines galimybes nuskraidinti žmones į Mėnulį - dviem metais anksčiau, negu ten planuoja sugrįžti amerikiečiai. Tad atgyjančiose „Mėnulio lenktynėse“ vėl daugėja intrigos.

Kosminės tyrimų programos

Jeigu neįmanoma NASA agentūros prisiminti be buvusių ir planuojamų Mėnulio misijų ar daugkartinių erdvėlaivių skrydžių, tai nevalia pamiršti ir nepaprastai sėkmingų Saulės sistemos tyrimų. Vien ko vertas orbitinis teleskopas „Hubble“, orbitoje skriejantis nuo 1990 metų ir padovanojęs tūkstančius neįtikėtinų Visatos nuotraukų, padėjęs padaryti šimtus atradimų ir daugeliui astronomijos mėgėjų tapęs tarsi šeimos nariu. Tiesa, ir jį jau „spaudžia“ metai – nesenai NASA agentūra pranešė apie nutrūkusi ryšį su „Hubble“ ir planuojamą remonto misiją.

Nuostabus tarpžvaigždinis ūkas Carina Nebula. Hubble teleskopo nuotrauka

Ne ką mažiau garsūs vis dar Marso paviršiuje riedantys du ištvermingi marsaeigiai „Spirit“ ir „ Opportunity“, kurie kelis kartus viršijo visas prognozes ir lūkesčius. Vien jau šių robotų sėkmė parodė, kad žmonija yra pajėgi sėkmingai tyrinėti ne tik Žemę bet ir artimiausias kaimynines planetas. Ir ne vien nuotoliniais stebėjimo būdais, bet ir sėkmingai veikiančiais automatiniais robotais.

Šalia marsaeigių pagyrimo nusipelno ir kosminiai zondai „Voyager-1“ bei „Voyager-2“, NASA paleistų į erdvę prieš 30 metų ir vis dar skriejančių į kosmoso platybes. Abu aparatai vis dar veikia ir, nepaisant milžiniško nuotolio, siunčia duomenis į Žemę.

Ir tai tik maža dalelė visų NASA vykdytų tyrimų bei į kosmosą paleistų zondų. Reikia pripažinti, jog be NASA pasaulio supratimas apie Visata būtų daug menkesnis nei kad yra dabar.

NASA žmonių gyvenime

Tačiau negalima pamiršti ir kito svarbaus NASA indėlio į technologijų plėtrą – daug jos tyrimų rezultatų yra pasiekę žmonių namus, nors mes to nė nežinome. Britų dienraštis ,,The Independent” NASA jubiliejaus proga pateikė pusšimtį žmonių gyvenimus pakeitusių stebuklų, kurie būtų neįmanomi be kosminės agentūros pastangų.

1. Siurblys

Bevielis siurblys atsirado po to, kai ,,Apollo” nusileidimams mėnulyje 1962-aisiais ir 1972-aisiais buvo sukurtas nešiojamasis grąžtas. Įrenginys naudojo specialią kompiuterinę programą, leidusią iš po mėnulio paviršiaus išgauti branduolio mėginių, naudojant mažiau energijos. Ta pati kompiuterinė technologija leido sukurti daugelį baterijomis palaikomų įrenginių, tarp jų ir bevielį siurblį.

2. Sportbačiai su tuščiavidurėmis papėdėmis.

Devintojo dešimtmečio pradžioje NASA kūrė naujus kosminius šalmus. Inžinieriui Frankui Rudy kilo idėja, jog naudojamos technologijos galėtų būti pasitelktos naujoviškų sportbačių gamybai. Jis įsivaizdavo sportbačius su tuščiomis papėdėmis, kurios būtų pripildomos smūgius sugeriančių medžiagų. Taip bėgti taptų lengviau ir patogiau. Idėja materializavosi gaminant ,,Nike Air” sportinę avalynę.

Astronautai Scott Parazynski ir Douglas Wheelock taiso TKS stotyje pažeistus Saulės elementus

3. Ugniagesių kvėpavimo aparatai

Iki 1971-ųjų kvėpavimo aparatai sverdavo daugiau nei 30 svarų. Daug judėti privalantiems ugniagesiams tokia įranga labai nepatiko, todėl dažnai gaisrininkai į ugnį puldavo be šio aparato. NASA inžinieriai ugniagesiams pasiūlė perimti kosmonautų skafandruose įrengtas sistemas. Po keturių metų gaisrininkų kvėpavimo įrenginiai svėrė trečdaliu mažiau ir veikė kur kas efektyviau.

4. Apklotai maratono bėgikams

1964-aisiais NASA sukūrė medžiagą, itin efektyviai atmušančią karštį. Tai plonutė medžiaga, padengta plastiku. Naudojama kaip apklotas, ji atspindi 80 procentų kūno karščio atgal į kūną. Šiandien po finišo šią medžiagą naudoja maratono bėgikai.

5. Saugesni nusileidimo takai

NASA tyrinėtojai išsiaiškino, jog išilgai betoninių nusileidimo takų nuvesti ploni grioveliai sumažina nesėkmingo nusileidimo riziką. Šis atradimas buvo pritaikytas oro uostuose visame pasaulyje.

6. Piliulės-siųstuvai

Kosmonautai naudoja piliulės formos siųstuvus, kuriuos prarijus galima išsiaiškinti žmogaus kūno temperatūrą bei kraujo spaudimą. Šiuo metu tiriama, ar negalima būtų panašių tablečių pritaikyti motinos įsčiose esančio vaisiaus sveikatai tikrinti.

7. Greitesni lenktyniniai automobiliai

Anglies pluoštu sustiprintas grafitas pirmiausiai buvo naudojamas kosminių keltų priekiams dengti. Šiandien ši stipri, lengva ir karščiui atspari medžiaga pritaikyta ,,Formulės 1” lenktynių mašinoms pagreitinti.

Naujojo NASA erdvėlaivio Orion kapsulė

8. Tūkstantmečio kupolo stogas

Lankstus bei tvirtas teflonu padengtas stiklo pluoštas aštuntajame dešimtmetyje pradėtas naudoti kosmonautų skafandrams. Vėliau ši medžiaga visame pasaulyje pradėta naudoti stogams dengti, taip pat ir Londono tūkstantmečio kupolo stogui.

9. Saulės energija

Šiek tiek keista, tačiau žaliųjų judėjimas yra skolingas kosminiam judėjimui. Efektyvias saulės energijos technologijas NASA išrado devintojo dešimtmečio pradžioje, vėliau jos buvo pritaikytos saulės energijos įrenginiams žemėje.

10. Įspėjimo apie audras sistemos

Šį pigų įrenginį naudoja jūrininkai, golfo žaidėjai, bei asmeninių lėktuvų pilotai. Įrenginys buvo sukurtas remiantis kosminių laivų technologijomis. Nukreiptas į debesis, įrenginys aptinka žaibo formavimąsi. Ši sistema išpopuliarėjo visame pasaulyje.

11. Viena įspūdingiausių visų laikų video ištraukų

Neilo Armstrongo žingsniai mėnulyje tapo vienu svarbiausių 20-ojo amžiaus momentų. Jo ištartus žodžius per radiją girdėjo milijonai žmonių visame pasaulyje: „Tai vienas mažas žmogaus žingsnelis, tai gigantiškas visos žmonijos žingsnis į priekį“.

12. Geresni akiniai nuo saulės

NASA išrado specialų anglies sluoksnį, neleidžiantį kosmonautų šalmams susibraižyti nuo kosmoso dalelyčių. Ši medžiaga sumažina paviršių trintį, todėl paviršių kur kas sunkiau įbrėžti. Technologiją sėkmingai perėmė akinių nuo saulės gamintojai.

13. Pirmas detalus kitos planetos žemėlapis

1971-aisiais ,,Mariner 9” atskrido į Marsą ir padarė daugiau nei septynis tūkstančius šios planetos paviršiaus nuotraukų, kurios žaibiškai pasiekė žemę. Tai leido sudaryti pirmąjį Raudonosios planetos žemėlapį su visa kanjonų ir vulkanų sistema.

14. Galimybė išsaugoti neįkainojamus meno kūrinius

NASA pirmoji išbandė ypatingai stiprų ir karščiui atsparų polimerą. Vėliau išsiaiškinta, kad ta pati medžiaga gali išgelbėti daugelį neįkainojamų bronzinių statulų nuo korozijos.

15. Autoavarijų technologijos

Technologija, leidžianti iš tolo detonuoti sprogmenis, atskiriančius kosminį laivą nuo raketų, buvo pritaikyta žmonių saugumui autoavarijose padidinti.

16. Ilgesni golfo kamuoliukų smūgiai

,,Wilson”, vienas didžiausių golfo kamuoliukų gamintojų pasaulyje, kamuoliukų gamybai pasitelkė technologijas, kurios naudojamos kosminių laivų išorinių degalų siurblių aerodinamikai tikrinti. Taip pagaminti kamuoliukai, anot ,,Wilson”, skrieja toliau nei įprastiniai.

NASA tyrimų zondas Phoenix Lander Marso planetoje

17. Lėktuvų sparnų galiukai

Lėktuvų sparnų galuose matomi vertikalūs galiukai. Tai ,,winglet” technologija, kurią išrado NASA. Ši technologija palengvina lėktuvų kilimą bei leidimąsi ir šiandien randama ant pačių įvairiausi skraidymo priemonių

18. Sausai užšaldytas maistas

,,Apollo” misijoms NASA sukūrė technologijas, kurios sausai užšaldydavo kosmonautų maistą. Taip laikomas maistas išsaugo net 98 procentus savo maistingumo, tačiau sveria tik penktadalį tikrojo maisto svorio. Tokius užkandžius pati NASA eksportuoja į daugelį pasaulio šalių ir iš to pasidaro milijoninį pelną.

19. Naujagimių maistas

NASA dumblius tyrinėjo visai kitiems tikslams, tačiau šių tyrimų metu paaiškėjo, jog juose esama dviejų riebalinių rūgščių, esančių moterų piene. Šios rūgštys yra reikalingos naujagimių proto ir regos vystymuisi. Šiandien net 66 pasaulio valstybėse šios rūgštys naudojamos naujagimių maistelio gamybai.

20. Šiltesni batai

Baterijomis palaikomus šiluminius batus naudoja slidininkai. Technologija perimta iš NASA, kuri tokius batus kūrė ,,Apollo” programos kosmonautams.

21. Geresnis pradžių pradžios supratimas

1995-aisiais Hubble kosmoso teleskopas užfiksavo tai, kas vėliau buvo praminta „Sukūrimo stulpais“. Tai koloniniai dujų debesys tolimajame Erelio ūke. Šie vaizdai mokslininkams sukėlė daug naujų minčių apie visatos prigimtį.

22. Nesvarumo būsenos bėgimo takelis

Britų maratono bėgikė Paula Radcliffe turi rimtą kairės kojos traumą. Nepaisant to, ji tikisi dalyvauti Pekino olimpinėse varžybose. To ji tikrai negalėtų padaryti be nesvarumo būsenos bėgimo takelio, kurį savo kosmonautams yra sukonstravusi NASA.

23. Patogesnis sklandymas

1957-aisiais NASA ieškojo idealių sparnų savo,,Geremi” kosmoso kapsulėms. Pasirinktų sparnų dizaino paprastumas, lėto skrydžio ir lengvo nusileidimo galimybės itin patiko rankinio sklandymo entuziastams. Taip buvo sukurtos sėkmingiausios ir populiariausios rankinio sklandymo konstrukcijos.

24. Tiesesni dantys

Šiandien ortodontai ortodontinėms plokštelėms rišti naudoja nitiloną. Anksčiau šią medžiagą NASA pritaikė satelitams, kurie turėdavo atsidaryti raketos viduje. Nitilonas yra tvarus ir atsitiesia į savo formą po bet kokių lankstymų.

25. Karštį sugerianti sportinė apranga

Neperkaisdami sportininkai gali ilgiau ir energingiau sportuoti. Tai galima pasiekti dėvint naujovišką sportinę aprangą, kurią įkvėpė kosmonautų skafandrams gaminti naudojamos vėsinimo sistemos.

26. Širdies chirurgija

Šuntavimas nėra vienintelis būdas vainikinių arterijų kamščiams įveikti. Šiandien arterijų valymui galima pasitelkti ypatingai tiksliai veikiančius lazerius. Šiuos lazerius Žemės atmosferos dujų stebėjimui išrado NASA.

27. Pacientų stebėjimas

Įgyvendinant Merkurijaus projektą, kuris tęsėsi nuo 1959-ųjų iki 1963-ųjų, buvo pasitelktos sudėtingos kosmonautų psichologinės būklės stebėjimo sistemos. Šiandien ta pati technika pritaikyta pacientų stebėjimui intensyviosios terapijos skyriuose.

28. Medicininiai šviesą išskiriantys diodai

Šviesą išskiriančių diodų technologija pirmą kartą buvo pritaikyta kosminiuose laivuose, eksperimentuojant su augalais. Technologiją perėmė medikai, ir šiandien ji pritaikoma raumenų ir sąnarių skausmui malšinti, artritui gydyti. Tikimasi, jog ši technologija artimiausioje ateityje padės kaulų smegenų transplantavimo operacijas patyrusiems pacientams.

29. Dirbtinės kūno galūnės

Robotų technologijos naudojamos dinamiškesnėms dirbtinėms kūno galūnėms gaminti. Tam tikra dalis technologijos perimta iš aeronautikos, kur ši pritaikoma smūgiams sugerti.

30. Protingos liemenėlės

Nauja liemenėle pajėgi aptikti krūties vėžį. Čia savo darbą padaro tekančio vandens technologijos, atvėsinančios odos paviršių. Šias technologijas išrado NASA. Naudojama su termografija, ši technologija gali aptikti ir kitų rūšių vėžį.

Ed White - pirmasis amerikietis astronautas, išėjęs į atvirą kosmosą

31. Miško gaisrų aptikimas

NASA savo ugnies aptikimo „burtus“ sukūrė dešimtojo dešimtmečio pradžioje. Infraraudonieji spinduliai nustato ugnies mastą ir vietą. Technologija pritaikyta JAV miškuose. Ugniagesiai iškart sužino, kur įsiplieskė gaisras ir kokį mastą gaisras jau yra įgavęs.

32. Augalų tyrinėjimai

NASA nuolat tikrina galimybes kada nors įkurti bazes Mėnulyje ar Marse. Bazių gyventojams reikėtų maisto, deguonies ir vandens. Tam savo ruožtu reikia augalų. Nasa jau ne vienerius metus tiria augalų galimybes egzistuoti už motinos Žemės ribų. Šių tyrimų rezultatai sėkmingai pritaikomi maisto gamybai įprastoms Žemės gyventojų reikmėms tenkinti.

33. Chromosomų analizė

NASA vaizdo technologijos pasitelkiamos žmonių chromosomoms fotografuoti. Kameros yra pritaisomos prie mikroskopų. Vaizdai perkeliami į skaitmeninę formą. Tai smarkiai palengvina gydytojų darbą. Pavyzdžiui, ši technologija leidžia aptikti naujagimių išsigimimus.

34. Mažiau šiukšlių

Kosminių laivų technologijos buvo pritaikytos šiukšlių presavimo įrenginiui, kuris veikia be elektros. Šis rankomis valdomas prietaisas plačiai taikomas laivyboje ir poilsiaujant. Šiukšlės suspaudžiamos 2 000 svarų galia.

35. Patogesnis slidinėjimas

NASA išrado būdą, kaip apsaugoti kosminių laivų langus nuo kondensacijos. Šiandien taip pat dengiami slidininkų akiniai, narų kaukės ir žiūronai.

36. Geresni stabdžiai

Nuoseklūs itin karštų kosmoso medžiagų tyrinėjimai leido atrasti elastingą ir pigią medžiagą, kuri šiandien taikoma stabdžiams gaminti. Tokie stabdžiai šiandien dedami į sunkvežimius, kranus bei automobilius. Važiuojant dideliu greičiu, tokie stabdžiai leidžia mašinai sustoti greičiau.

37. Geresnė oro kokybė

Išanalizavusi aeronautikoje naudojamas technologijas viena JAV kompanija sukūrė oro kokybės stebėjimo sistemą. Ši sistema analizuoja kaminų išmetamas dujas. Taip lengviau nustatyti nuodingųjų medžiagų išmetimo standartų pažeidėjus.

38. Bevielės širdies technologijos

NASA daug pasiekė telemetrijoje – bevielio prietaisų valdymo technologijoje. Šios žinios pasitelktos gaminant iš tolo kontroliuojamą širdies stimuliatorių.

39. Artėjanti pergalė prieš vandens stygių

Jau ne pirmus metus NASA tiria bakterijas. Aiškinamasi, kaip būtų galima išvalyti užterštus vandenis. NASA atradimai galėtų padėti neturtingoms pasaulio bendruomenėms.

40. Greitesnis plaukimas

Plaukikų kostiumų gamybos technologijos yra perimtos iš kosmonautų skafandrų. Gumoje padaromi sunkiai regimi grioveliai, sumažinantys trintį. Dėvėdami tokius kostiumus plaukikai gali plaukti 10-15 procentų greičiau.

Saudo Arabijos peizažas žiūrint iš TKS

41. Ideali gelbėjimo valtis

,,Apollo” programos metu buvo sukurta valtis, prisipučianti vos per 12 sekundžių. Ši valtis išlieka stabili bet kokiomis oro sąlygomis ir yra sėkmingai naudojama pakrančių sargybų visame pasaulyje.

42. Kraujospūdžio tikrinimo įrenginiai

Siunčiant kosmonautus į atvirą kosmosą reikėjo prižiūrėti, kaip kinta jų kraujo spaudimas. Išrasti kraujospūdžio tikrinimo įrenginiai šiandien sėkmingai naudojami buityje.

43. Sėkmingesnės gelbėjimo operacijos

Amerikos ugniagesiai šiandien naudoja NASA technologijomis paremta gelbėjimo įrangą. Ši įranga įgalina išsprogdinti kliūtis ir išlaisvinti aukas. Tai miniatiūrinė kosminiuose laivuose naudojamų technologijų versija.

44. Palydovinė televizija

1962-ųjų liepos 10-ąją televizija transliavo šalia Andoverio komunikacijų centro plevėsuojančią JAV vėliavą. Tos dienos rytą NASA paleido savo ,,Telstar” palydovą. Tai buvo pirmasis pasaulyje komunikacinis palydovas, ženklinęs palydovinės televizijos eros pradžią.

45. Balsu valdomi vežimėliai

Balsu valdomi vežimėliai remiasi robotinėmis NASA balso atpažinimo technologijomis. Į vežimėlius įtaisomi mikrokompiuteriai, galintys reaguoti į žodines komandas. Tokie vežimėliai yra tikras išsigelbėjimas sunkias negalias turintiems žmonėms.

46. Minas naikinančios technologijos

NASA naudojamas raketų kuras buvo pritaikytas saugiam sausumos minų naikinimui. Prietaisas panaudoja kurą sudeginti minos apvalkalui bei patiems sprogmenims. Taip minos sunaikinamos be jokio pavojaus.

47. Ilgaamžės padangos

Padangų gamintojai pritaikė technologijas, kuriomis rėmėsi tyrimo zondus į reikiamas vietas nuleidžiančių parašiutų gamyba. Taip pagamintos padangos yra penkis kartus tvirtesnės už plieną.

48. Akių gydymas

NASA vaizdo technika pritaikyta vaikų akių problemoms aptikti. 35 milimetrų dydžio kamera elektroniniu blyksniu į vaiko akį pasiunčia šviesą, taip išgaunamas paciento optinių refleksų vaizdinys.

49. Asmeninės aliarmo sistemos

Tušinuko dydžio ultragarso siųstuvus naudoja kalėjimų prižiūrėtojai, mokytojai, pagyvenę, neįgalūs žmonės. Technologija sukurta remiantis aeronautikos srityje atliktais bandymais su bevieliais prietaisais. Šis „tušinukas“ gavėjui nusiunčia tylų signalą, kuris nusako tikslią vietą, iš kurios prašoma pagalbos.

50. Pirmosios Saturno žiedų nuotraukos

1977-aisiais ,,Voyager 1” padarė maždaug 16 000 Saturno, taip pat jo palydovų bei žiedų nuotraukų. Keisti žiedų vaizdiniai pakeitė mokslininkų požiūrį į jų kilmę.

Parengta pagal:

• NASA 50th Anniversary Website
• NASA – 50 лет, но расслабляться не стоит: Впереди полет на Марс и возвращение
  на Луну
• Adomas Pūras, Vakarai.us korespondentas . NASA: 50 metų, 50 stebuklų

Komentarai (18)