Aktyvioji Saulė - įspūdingiausių nuotraukų rinkinys
(14)
Saulė dabar yra ramiausioje savo būsenoje - aktyvumo minimume - per pastarąjį 11 metų aktyvumo ciklą. Iš tiesų, šiais metais ji buvo neįprastai rami - daugiau kaip 200 dienų, per kurias nebuvo pastebėta Saulės dėmių. Saulė vėjo intensyvumas taip pat pasiekė žemiausią lygį per pastaruosius 50 metų. Mokslininkai kol kas nėra tikri, ką reiškia ši neįprasta ramybė, tačiau jie nuolat stebi artimiausią mums žvaigždę naudodami ištisą armiją teleskopų ir palydovų. Čia pateikiame keletą įspūdingesnių Saulės nuotraukų, padarytų jos didesnio aktyvumo laikais.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia
tik entuziazmo.
Pirmojoje nuotraukoje parodytame karštame ir ploname Saulės vainike matomas didžiulis protuberantas ir didžiulis palyginti vėsios plazmos debesis. Kartais protuberantai išsiveržia, pabėgdami iš Saulės atmosferos. Pagal emisijos spektro linijas galima spręsti, jog viršutinės chromosferos temperatūra siekia apie 60000K. Beveik visi šios nuotraukos elementai atspindi magnetinio lauko struktūrą. Karščiausios zonos atrodo beveik baltos, o tamsesnės raudonos zonos rodo žemesnes temperatūras.
Antroji nuotrauka - detalesnis magnetinių struktūrų vaizdas Saulės paviršiuje. Stebėta H-alpha bangų diapazone 2003 balandžio 22 dieną.
2002 liepos 24 dieną padaryta aktyvaus Saulės regiono nuotrauka netoli rytinio Saulės disko (limbo) krašto. Tokiu dideliu kampu matomas vaizdas atspindi trimatį fotosferos pobūdį. Tamsios dėmės (nuotraukos viršutinės dalies centras) rodo ženklų paviršiaus aukščių skirtumą. "High Altitude Observatory" astronomas Bruce Lites apytiksliai įvertino šių struktūrų aukštį - tarp 200 ir 450km. Mažiausios matomos vaizdo detalės yra maždaug 70km dydžio.
1980 vasario 16 Paleme (Indija) nufotografuotas visiškas Saulės užtemimas.
Veneros planeta, stebėta iš NASA TRACE satelito, prieš jam pradedant skrydi pro Saulę 2004 metų birželio 8 dieną.
Saulės paviršiuje matoma dėmė ir granulės. Stebėta H-alpha bangų diapazone 2003 rugpjūčio 4.
Saulės žybsniai sukuria seismines bangas jos paviršiuje, labai primenančias tas, kurias mūsų planetoje sukuria žemės drebėjimai. 1998 gegužės 27 dieną mokslininkai stebėjo tokį žybsnių sugeneruotą Saulės drebėjimą. Jo metu išskirta apie 40000 kartų daugiau energijos nei per 1906 metais įvykusį didįjį 11.3 balo žemės drebėjimą, kurio metu buvo sugriautas Sanfransisko (JAV) miestas. Prieš išsisklaidydamos audringoje fotosferoje, valandos bėgyje Saulės bangos nukeliavo atstumą, lygų 10 Žemės diametrų. Priešingai nei pastovių greičiu į išorę sklindantys vandens ratilai, Saulės bangos pagreitėjo nuo pradinio 35000km/h greičio iki maksimalaus (prieš išnykstant) 400000km/h greičio.
"Hinode" (anksčiau vadintas pavadinimu "Solar-B") 2006 gruodžio 13 sėkmingai nufotografavo masyvų Saulės žybsnį. Tai buvo vienas didžiausių žybsnių, įvykusių per tą Saulės aktyvumo minimumą.
Nuotraukoje parodytas stipresnio aktyvumo Saulės vainikas - abiejuose pusrutuliuose matomi pavieniai raudoni karšti regionai, kuriuos supa melsvi ir žalsvi vėsesni plazmos regionai. Saulė čia vaizduojama netikromis spalvomis: mėlynos, žalios ir raudonos spalvos kanalai atitinka 171Å, 195Å, ir 284Å ilgio bangas (labiausiai jautrias emisijoms iš 1, 1.5, ir 2 milijonų laipsnių temperatūros dujų).
Netaisyklingos formos Saulės dėmės vaizdas jos paviršiuje, stebėtas 2003 rugpjūčio 22.
2006 lapkričio 8 stebėtas Merkurijus, pradedantis savo skrydį priešais Saulę.
Ši 2006 lapkričio 11 dieną TRACE užfiksuota 171Å ilgio bangų diapazone padaryta nuotrauka rodo didelį aktyvų regioną Saulės rytiniame limbe (nuotrauka pasukta pagal laikrodžio kryptį 90 laipsnių, todėl šiaurė čia yra dešinėje pusėje), jam besisukant į Žemės pusę.
2008 gegužės 22 stebėta Saulė. Jai išliekant beveik minimalaus aktyvumo būsenoje, matomi tik keli aktyvesni mažyčiai regionai.
Plonytės kilpos kyla virš aktyvių Saulės regionų 2001 metų sausį.
Šis 2002 sausio 8 LASCO C2 palydovo užfiksuotas vaizdas rodo plačiai sklindantį vainiko masės išmetimą (angl. coronal mass ejection (CME)). Į atvirą erdvę milijonų kilometrų per valandą greičiu išmetama daugiau kaip milijardas tonų materijos. C2 nuotrauka pasukta 90 kampu, todėl išmetimo kryptis sutampa su nuotraukos apačia. Gauta nuotrauka apjungta su kitą dieną padaryta "EIT 304 Angstrom" fotografija, taip gaunant magišką vaizdo efektą.
Detalus magnetinių struktūrų Saulės paviršiuje vaizdas, stebėtas 2003 metų rugpjūčio 22 dieną H-alpha bangų diapazone.
Šį vizualiai pritrenkiantį reiškinį 2008 rugsėjo 29 stebėjo NASA STEREO (Ahead) erdvėlaivis. Čia užfiksuotas protuberanto išsiveržimas. Jis kilo ir skaidėsi kaskadomis kelias valandas, savo forma primindamas išsivyniojančią vėliavą.
Stebėta medžiaga iš tiesų yra jonizuotas 60000 laipsnių temperatūros helis. Protuberantai yra palyginti vėsių dujų debesys, pakibę virš Saulės ir valdomi magnetinių jėgų.
Mėnulio tranzitas pro Saulę 2007 vasario 25, tačiau nematomas iš Žemės. Vaizdą užfiksavo erdvėlaivis STEREO-B. NASA STEREO misiją sudaro du erdvėlaiviai, paleisti 2006 spalį. Jų misija - tirti Saulės audras. Dabartiniu metu STEREO-B yra apie 1 milijoną mylių nutolęs nuo Žemės - apie 4.4 karto toliau nei mes nutolę nuo Mėnulio. Dėl šios priežasties Mėnulis atrodo 4.4 karto mažesnis nei mums įprasta.
2001 rugsėjo 30 TRACE stebėjo M1.0 žybsnį aktyviame regione labai netoli nuo Saulės limbo. Protuberanto fragmentai sklando virš šio regiono, o tamsius siūlus primenanti palyginti vėsi medžiaga juda išilgai lauko linijų.