Mūsų mokslo išradimai iškeliauja svetur  (11)

Tik nedaugelis talentingų Lietuvos mokslininkų išradimų tarnauja mūsų šalies ūkiui – didžioji dalis parduodama užsienio kompanijoms. Kai kurios mūsų įmonės, diegdamos įspūdingus vietos mokslininkų išradimus, garsėja visame pasaulyje. Jų galėtų būti daug daugiau, nes biotechnologijų, lazerių, kitų mokslų srityse darbuojasi nemažai talentų.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Tačiau universitetų mokslininkams savo išradimus labiau apsimoka parduoti užsienio kompanijoms, nes Lietuvoje nesudaromos įprastos svetur sąlygos įgyvendinti inovacijas gamyboje ir jas pelningai realizuoti.

Skaičiai nedžiugina

Kaip skelbia „Eurostat“ statistikos biuras, aukštųjų technologijų srityje Lietuvoje dirba tik 2,7 proc. visų šalies darbuotojų. Tai vienas mažiausių rodiklių Europos Sąjungoje.

„Lietuvai įstojus į ES ir į Europos patentų organizaciją, neišnyko amžinas klausimas: Lietuva bus pažangių technologijų kūrėjų ar pažangių technologijų naudotojų šalis?“ – teigė Lietuvos patentų biuro Informacijos ir dokumentacijos skyriaus vedėjas Paulius Aleknavičius.

Lietuvos patentų biuro duomenys atskleidžia, kad šiuo metu mūsų išradėjams priklauso visai nedidelė dalis jų darbo vaisių. Dauguma patentų išduoti užsienio firmoms, pageidaujančioms, kad Lietuvos teritorijoje be jų leidimo nebūtų naudojama intelektinė nuosavybė. „Technologijos universitetai Lietuvoje vieningai teigia, jog būtina sudaryti sąlygas ir suteikti teisę aukštosioms mokykloms realizuoti savo laboratorijose sukurtus intelektinius produktus, sudarant galimybę gauti naudą tiek pačiam išradėjui, tiek universitetui, – kalbėjo P.Aleknavičius. – Dabar mokslininkai neretai patentuoja savo išradimus tik tam, kad papildytų mokslinių darbų sąrašą.“

Atsiliekame tik popieriuje

Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslo prorektorius Rymantas Kažys griežtai neigia nusistovėjusią nuomonę, kad Lietuvoje beveik nieko nesukuriama. „Nors statistika rodo, kad pagal išradimų skaičių esame ES šalių gale, bet iš tiesų tai visai nereiškia, kad mūsų mokslininkai mažiau dirba. Paprasčiausiai daugybę mūsų išradimų nuperka užsienio kompanijos. Mano paties 8 išradimai užpatentuoti kitose šalyse“, – skėsteli rankomis jis.

Pasak prorektoriaus, Lietuvos patentų bazėje yra 125 KTU mokslininkų išradimai , tuo tarpu JAV, Vokietijos, Pietų Korėjos, kitų šalių bazėse rastume 148 vien šio universiteto darbus. „Daug mūsų mokslininkų darbų įsigijo ir užpatentavo „Samsung“ kompanija, kitos garsios firmos, – teigė R.Kažys. – Jei ir tai įtrauktume į statistiką, pagal išradimų skaičių mes nenusileistume kitoms ES šalims.“

Šalies mokslininkai laimi ir daug ES finansuojamos mokslo tyrimo programos „Framework“ projektų. „Dėl šios paramos konkuruoja daug ES universitetų – vienam projektui finansuoti sulaukiama vidutiniškai iki 7 paraiškų, tačiau KTU laimėjo 33 projektų paramą, o prasidėjus naujam programos etapui tikimės vėl laimėti tiek pat ar net daugiau“, – tvirtino R.Kažys.

Prorektorius aiškino, kad pagal mūsų įstatymus universitetai negali būti intelektinės nuosavybės savininkai. „Išeina, kad mūsų mokslininkų darbai priklauso Turto bankui, o ne mokslo įstaigai“, – gūžčiojo pečiais R.Kažys. Išsivysčiusiose šalyse aukštosios mokyklos ne tik tampa išradimų savininkėmis, bet ir gali steigti bendroves, kurios įgyvendina mokslo idėjas gamyboje, o paskui parduoda išbandytas technologijas kitoms didelę rinką turinčioms kompanijoms. „Tuo tarpu Lietuvoje universitetai turtą valdo tik patikėjimo teise, negali savarankiškai įsigyti ar parduoti pastatų, žemės, imti paskolų, todėl negali steigti ir tokių įmonių, – apgailestavo jis. – Viena yra verslui siūlyti tik idėjas ir visai kas kita – jos rezultatus.“

Lietuviški lazeriai itin paklausūs

Mūsų mokslininkų turimi lazeriai gali sugeneruoti galią, iki milijardo kartų pranokstančią Ignalinos atominės elektrinės galią, taip pat šie įrenginiai nepažeisdami medžiagos gali atpjauti labai mažą jos kiekį. Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centre parengti specialistai ir jų atliekami tyrimai gerai žinomi kitose šalyse, o lazerio įrangą gaminančios įmonės užima net 6 proc. pasaulio pikosekundinių ir derinamo bangos ilgio mokslinių lazerių rinkos. Bendrovė „Standa“ rinkai tiekia mikrosuvirinimo stakles, bendrovė „Šviesos konversija“ – mikrochirurgijos sistemose naudojamą įrangą.

„Mūsų lazeriai naudojami kompanijoje „Mitsubishi“, kitose garsiose firmose“, – kalbėjo „Ekspla“ technikos direktorius Andrejus Michailovas. Lietuviškais lazeriais pastaruoju metu domisi ir automobilių gamintojai. „Tobulinant dyzelinių variklių purkštukus, jų gamyboje taip pat naudojami lazeriai, – pasakojo technikos direktoriaus. – Prieš metus JAV užpatentavome itin trumpų impulsų lazerį, naudojamą medicinoje, gamybos įmonėse, kur būtinas didelis apdirbimo tikslumas.“

Esame biotechnologijų lyderiai

Didžiausiose pasaulio genetikos tyrimų laboratorijose naudojami Lietuvos įmonės „Fermentas“ produktai. Tai viena didžiausių molekulinės biologijos produktus kuriančių ir gaminančių kompanijų pasaulyje. Lietuvos mokslininkų sukurti fermentai genų inžinerijos tyrėjams leidžia daug greičiau gauti eksperimentų rezultatus nei kitų įmonių produktai.

„Restrikcijos endonukleazės pasižymi unikaliu gebėjimu atpažinti specifi nes DNR grandinės sekas ir jas perkirpti. Nuo šių produktų asortimento tiesiogiai priklauso mokslininkų galimybės atlikti genomų tyrimus“, – apie sudėtingas biotechnologijas kalbėjo „Fermento“ mokslo direktorius Arvydas Janulaitis.

99 proc. „Fermento“ produkcijos yra eksportuojama. Lietuvos aukštųjų technologijų bendrovėje dirba 235 aukštos kvalifikacijos specialistai, tarp jų – du profesoriai, 31 mokslų daktaras. Bendrovės Mokslinių tyrimų centre dirba per 50 tyrėjų.

Universitetams reikia daugiau laisvės

Andrius Bagdonas,
Viešosios įstaigos Saulėtekio slėnio direktorius

Universitetams dabar nėra motyvacijos ieškoti galimybių praktiškai įgyvendinti savo išradimus, inovacijas. Tam būtina keisti įstatymus ir suteikti daugiau laisvių valdyti aukštųjų mokyklų turtą. Pasaulyje universitetai iš verslo uždirba iki 15 proc. pajamų. Pas mus tai įmanoma padaryti tik suradus partnerius. Tačiau jiems reikia greitų rezultatų, nes mažai kompanijų gali sau leisti finansuoti ilgalaikius tyrimus. Verslas galėtų aktyviau rodyti iniciatyvą dalyvaudamas mokymo programose, siūlyti temas kursiniams, diplominiams darbams. Vienas iš būdų suartinti mokslą ir verslą – slėnių steigimas. Slėnių veiklos rezultatai paprastai atsiskleidžia per 10–15 metų.

Būtina išsaugoti mokslo potencialą

Vitalijus Volkovas,
KTU Technologinių sistemų diagnostikos instituto direktorius

Lietuvą nuo seno garsina gausus būrys gabių ir talentingų mokslininkų. Tai mūsų nacionalinis turtas ir pasididžiavimas, galintis ir privalantis teikti naudą visuomenei. Deja, užsitęsusi mokslo reforma ir neaiškios perspektyvos verčia dalį jaunimo ieškoti geresnių sąlygų užsienio šalyse, o vyresnioji karta natūraliai sensta, todėl šio turto gali ir nelikti. Turėtume geriau rūpintis švietimo ir mokslo sistema ir sudaryti sąlygas racionaliau panaudoti likusį potencialą. Geras idėjas būtina įgyvendinti čia, Lietuvoje, ir kurti naujų produktų pavyzdžius bei technologijas, pelningai jas parduoti kompanijoms, turinčioms geresnes galimybes ne tik pagaminti, bet ir pateikti pasaulinei rinkai.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Valstiečių laikraštis
Valstiečių laikraštis
Autoriai: Saulius Tvirbutas
(5)
(0)
(5)

Komentarai (11)