Ekonomikos prognozės – mokslas ar menas?  (3)

Kodėl pas mus ekonomikos prognozės nemodeliuojamos kompiuteriuose, o tik statistikos duomenų pagrindu konstatuojama, kad prasidėjo griūtis, o pasiūlymai kaip ištaisyti padėti daromi remiantis „patirtimi“ (man atrodo, kad reikia daryti taip......)? Kad tai svarbi sritis, parodo tas faktas, kad 2011 m. Nobelio premijos ekonomikos srityje ir buvo suteiktos ekonomistams dirbantiems makroekonomikos srityse.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Daugelyje technikos sričių jau seniai suprasta, kad sprendimai paremti „patirtimi“ turi labai ribotas galimybes. Tai tinka tik amatams. Žmogaus smegenų intelektualinių galimybių tyrimai rodo, kad jų galimybės sprendžiant sudėtingus technikos uždavinius yra labai ribotos. Žmogaus smegenys matyt yra daugiau pritaikytos meninės veiklos sferoje. Tą puikiai suprato kosmoso tyrinėtojai, todėl jie naudoja terminą „dangaus mechanika“- kuri nustato kaip juda dangaus kūnai, kai į juos veikia įvairios jėgos. Tam naudojami matematinio modeliavimo metodai, o skaitmeniniai rezultatai gaunami naudojantis kompiuteriais. Kas yra valstybės ekonominė sistema informacinių technologijų požiūriu? Ekonomiką apsprendžia pinigų cirkuliacija ir paskirstymas. Galima sakyti tai „pinigų mechanika“. O kaip dažniausiai sprendžiami „pinigų mechanikos“ klausimai ekonomikoje? Jau vien tai, kad skirtingų partijų atstovai siūlo skirtingus, o kartais ir priešingus projektus, o sprendimai priimami balsavimu, rodo jog siūlomi sprendimai yra paremti „nuojauta“ „patirtimi“, o ne skaičiavimais. Siūlome į valstybės ekonomiką pažiūrėti kaip į labai sudėtingą inžinerinę sistemą ir pasinaudoti tuo metodiniu patyrimu, kurį sukaupė inžinerijos mokslai. Tam siūlome pradžioje suformuoti valstybės ekonominės sistemos procesų „fiziką“. Toks ekonomikos modelis turėtų atspindėti pagrindines (fundamentalias) ekonomikos savybes ir neturėtų prieštarauti ekonomikos mokslų „tvarumo“ dėsniams. Todėl siūlome pradžioje, (kaip tai daroma teorinėje fizikoje) nagrinėti minimalią valstybę, kuri jau turi pagrindines „valstybės ekonomikos“ fundamentalias savybes, tačiau dėl mažo kintamųjų skaičiaus dar „nepaskęsta“ didelių skaičių sukuriamuose liūnuose. Nagrinėsime mini valstybę, kurią sudaro tik trys piliečiai. Matematiniuose modeliuose piliečiai kaip transcendentiniai elementai keičiami piliečiais – robotais, kurių elgsena yra prognozuojama. Tokią valstybę sąlyginai pavadinkime Zeto valstybe. Zeto šalies piniginis vienetas yra Lz.

Zeto valstybės pinigų cirkuliacijos modelis parodytas pav. 1. Zeto valstybėje yra trys piliečiai. Vienas šios valstybės pilietis (DG) augina rugius ir kepa duoną ir parduoda ją duonos parduotuvėje (DP). Kitas pilietis (MG) augina gyvulius ir ruošia mėsą, kuria parduoda mėsos parduotuvėje (MP). Trečias pilietis – valdžia(V).

Surinkti pinigai už parduotą duoną patenka į buhalteriją - B1, kur, nuo gautų pinigų atskaičiavus mokesčius valdžiai (MV), likę pinigai atiduodami duonos gamintojui – ir tai yra jo atlyginimas (X). Lygiai taip pat, surinkti pinigai už parduotą mėsą patenka į buhalteriją - B2, kur, nuo gautų pinigų atskaičiavus mokesčius valdžiai (MV), likę pinigai atiduodami mėsos gamintojui – ir tai yra jo atlyginimas (Y). Surinkti mokesčiai susumuojami(B3) ir perduodami valdžiai (V) ir tai yra jos atlyginimas (Z). Visi trys piliečiai gavę atlyginimus, juos pilnai išleidžia duonos ir mėsos pirkimui. Pinigų kaupimo nėra.

Gaminio 1kg. kaina (K) susideda iš savikainos (S) ir mokesčių valdžiai MV= C*S, kur C – mokesčių koeficientas. Todėl 1 kg. duonos kaina yra

Analogiškai skaičiuojama ir mėsos kaina.

Visi piliečiai visą atlyginimą išleidžia duonos ir mėsos pirkimui: q – dalį atlyginimo duonai pirkti ir (1-q) – dalį atlyginimo mėsai pirkti. Visi pinigų srautai (I) sunumeruoti nuo 1 iki 13. Parduotuvėse gauti pinigai susumuojami Parduotuvių buhalterijose (B1) ir(B2) pinigai perskirstomi: viena dalis nueina DG ir MG, kita dalis, kaip mokesčiai, atiduodami valdžiai Atlyginimai DG, MG, ir V yra X, Y, Z.

Variantas Nr.1 

Pereikime prie skaitmeninių reikšmių. Valdžia nutarė, kad jos atlyginimas bus Z Lz.

Nagrinėsime kada sistema yra ekonominėje pusiausvyroje. 

Priimkime, kad valdžia nustatė, kad jos atlyginimas turi būti

O mokesčių koeficientą C kas sudaro 33,3 procentus mums įprasto mokesčio skaičiavimą nuo bendros kainos. Visi trys Zeto piliečiai pusę atlyginimo skiria duonos pirkimui ir kitą pusę – mėsos pirkimui t. y. Šioje situacijoje visų Zeto šalies gyventoju ir valdžios (1) atlyginimai yra vienodi. Kiti parametrai. Priėmę Kai C = 0.5 duonos ir mėsos kainos bus Tada duonos gamintojas (DG), mėsos gamintojas (MG) ir valdžia (V) galės nusipirkti duonos ir galės nusipirkti mėsos

Tam reikia pagaminti duonos 105 kg. duonos ir 30 kg. mėsos. 

Įvertinus esamą darbo našumą, gausime, kad DG ir MG turės dirbti po 87,5 ir 88,2 val. Kaip matome socialinis teisingumas perkamosios galios prasme taip pat yra.

Variantas Nr.2

Klausimas yra:

- kokie bus atlyginimai jeigu mokesčių koeficientas C ne 0,5 (2) , o

- kokios bus duonos ir mėsos kainos

- kiek galės visi nusipirkti duonos ir mėsos

- kiek laiko turės dirbti duonos ir mėsos gamintojai.

Pamėginkite tai padaryti įprastu ekonomikoje metodu – „iš patyrimo“, įvertinus tai, kad sistema būtų pusiausvyroje.

Pertrauka skaitymui. Skaičiuokite patys kaip mokate. Kol kas nežiūrėkite kas parašyta žemiau.
……………………………………………………………………………………………

Įdomu kas gavosi ? Dažniausia tai padaryti metodu „iš patyrimo“ beveik neįmanoma, kadangi ekonominė sistema (pav.1) kaip ir visos kitos ekonominės sistemos, yra sistemos su daugkartiniais grystamaisiais ryšiais. Intuityviai tokį uždavinį žmogaus smegenys dažniausiai (jeigu tai nėra genijus) negali išspręsti.

Siūlome daryti taip, kaip tai daroma technikos moksluose. Sukurkime ekonominės sistemos (pav.1) matematinį modelį. Tam pradžioje parašykime visų pinigų srautų (nuo I 1 iki I 13 ) priklausomybes nuo į juos veikiančių faktorių. Įvertinus visą tai gausime sistemos matematinį modelį algebrinių lygčių sistemos pavidalu. Tokios sistemos (pav.1) matematinis modelis bus

Iš lygčių sistemos (8) galima surasti įvairias priklausomybes. Suraskime X ,Y, Z reikšmes, kada valdžia nutarė, kad mokesčių koeficientas C išaugs iki 1 (7). Išsprendę lygčių sistemą gausime, kad atlyginimai valdžiai bus O duonos ir mėsos gamintojų atlyginimai bus Duonos gamintojas, mėsos gamintojas ir valdžia galės nusipirkti duonos Duonos gamintojas, mėsos gamintojas ir valdžia galės nusipirkti mėsos

Tam reikia pagaminti duonos 140 kg. duonos ir 40 kg. mėsos.

Įvertinus esamą darbo našumą, gausime, kad duonos gamintojas ir mėsos gamintojas turės dirbti po 116,6 ir 117,6 val.

Sulyginkite (1), (3) – (6) su (10) – (13) ir kiek laiko turės dirbti duonos ir mėsos gamintojai. Valdžia visada dirba nustatytą darbo dieną.

Sulyginkite savo „iš praktikos“ gautus rezultatus su rezultatais gautais naudojantis ekonominės sistemos matematiniu modeliu.

Išvadas darykite patys.

Kas toliau? Ar galima didinti matematinį modelį prijungiant vis daugiau realiai esamų funkcijų. Be abejo galima. Kiek jį reiktu išplėsti, galima bus nustatyti tik tai darant. Be abejo čia turi atsirasti bankai, investicijos, importas ir eksportas. Vienas iš sudėtingiausiu ekonominės sistemos elementų bus žmogus. Kaip jisai paskirsto savo pinigus. Dažnai tai būna labai individualu. Tačiau statistiniu požiūriu išlaidų procentai yra žinomi. Kaip atrodys toks matematinis modelis ir ar jį galima bus suskaičiuoti? Manau, kad taip. Informatikos specialistai jau šiandiena modeliuoja sistemas kuriose yra milijonai elementų. Bet tai priklauso nuo to, ar specialistai žinantys „pinigų mechaniką“ mano, kad tai leis geriau prognozuoti valstybės ekonomikos dinamiką.

Dr. Donaldas Zanevičius

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
Autoriai: Donaldas Zanevičius
(2)
(0)
(2)

Komentarai (3)