Kai pasieksime veikiantiems greitintuvams neįkandamas energijas, išaiškės dabartinio dalelių fizikos standartinio modelio paslaptys. Kad ir ką pavyktų atrasti Didžiajame hadronų greitintuve, dalelių fizika pereis į naują lygį.

Chris Quigg

Higsas. Piteris Higsas. Jeigu staiga panorėtumėte sužinoti pačią svarbiausią Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo (angl. Large Hadron Collider, LHC) statymo priežastį, fizikai jums greičiausiai pradėtų linksniuoti šio mokslininko pavardę. Higso dalelė – paskutinė neaptikta dabartinės medžiagos teorijos detalė. Tačiau tai dar ne pasakojimo pabaiga. Naujojo greitintuvo galimybes galima drąsiai vadinti įspūdingiausiomis per visą dalelių fizikos istoriją. Nežinome, ką ši mašina mums padės atrasti, bet galime būti tikri, kad užklupsiančių galvosūkių įminimas gerokai pakeis dalelių fiziką ir galop nusiris giminingų mokslų banga.

Peržengę įprastinių energijų slenkstį tikimės išsiaiškinti, kas mūsų kasdieniame pasaulyje atskiria dvi svarbias gamtos jėgas: elektromagnetizmą ir silpnąją sąveiką. Kitu kampu imsime žvelgti į paprastus, tačiau esminius klausimus: kodėl egzistuoja atomai ir jų cheminės savybės? Kas lemia stabilią sandarą?

Higso dalelės paieška yra svarbiausias, tačiau tiktai pirmasis kelionės žingsnelis. Toliau slypi reiškiniai, galintys padėti išsiaiškinti, kodėl gravitacija yra kur kas silpnesnė už visas kitas gamtoje veikiančias jėgas. Arba kas yra paslaptingoji tamsioji medžiaga, gausiai pasklidusi po mūsų Visatą. Žengdami dar toliau pagilintume galimų kitokių materijos formų supratimą, priartėtume prie iš pažiūros skirtingų dalelių rūšių susijungimo ir edvėlaikio prigimties įminimo. Visi šie klausimai susiję ne tik tarpusavyje, bet ir su kitais neišspręstais uždaviniais, paskatinusiais numatyti Higso dalelės egzistavimą. LHC greitintuvas į neatskleistas dalelių fizikos paslaptis leis pažvelgti kitaip. Ir galiausiai mus nukreips teisinga linkme.

Daugiau skaitykite balandžio numeryje

Komentarai (0)