Naujausi tyrimai rodo, kad didesni kiekiai padedančios kovoti su ėduonimi medžiagos gali kelti pavojų.

Dan Fagin

Dar gerokai iki aistringų diskusijų dėl cigarečių, DDT, asbesto ir ozono skylių dauguma amerikiečių aptarinėjo tik vieną sveikatos apsaugos temą – fluoravimą. Nuo XX a. 6 dešimtmečio daug JAV bendruomenių įsitraukė į aršius ginčus dėl to, ar fluoridų, fluoro turinčių joninių junginių, turėtų būti dedama į vandens sistemas. Vienoje debatų pusėje buvo mokslininkų koalicija iš vyriausybės ir pramonės. Ji teigė, kad fluoro naudojimas padėtų apsaugoti dantis nuo ėduonies. Kitoje pusėje – aktyvistai, argumentuojantys tuo, kad fluoravimo pavojai nėra gerai ištirti ir tokia veikla būtų tolygi priverstiniam gydymui; tai jau būtų asmens teisių pažeidimas.

Debatuose galiausiai nugalėjo fluoro šalininkai. Pergalė buvo pasiekta paprasčiausiai išjuokus priešininkus, pavyzdžiui, dešiniųjų Džono Berčo (John Birch) draugiją, kuri fluoravimą vadino komunistų sąmokslu apnuodyti Ameriką. Šiuo metu daugiau nei 60 proc. JAV piliečių, tarp jų ir 46-ių iš 50-ies didžiausių miestų gyventojai, geria fluoruotą vandenį. Be to, fluoravimas paplito Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje ir kai kuriose kitose šalyse. Tiek JAV, tiek kitur fluoravimo kritikus tyrėjai ir sveikatos apsaugos agentūros laiko fanatikais ir dažniausiai jų nepaiso (kitur šis klausimas aktyviau nekeliamas ir dėl jo gerokai abejojama). JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras vandens fluoravimą, greta skiepijimo ir šeimos planavimo, vertina kaip vieną iš dešimties didžiausių XX a. sveikatos apsaugos pasiekimų.

Tačiau dabar gali būti, kad mokslinis požiūris į fluoravimą pradės keistis toje pat šalyje, kur ir prasidėjo. Po daugiau kaip dvejus metus trukusių šimtų studijų nagrinėjimų ir aptarimų Nacionalinės tyrimų tarybos komitetas (NTT) 2006 m. išleido ataskaitą, kuri suteikė pagrindą fluoravimo priešininkų kaltinimams. Ataskaitoje daromos išvados, kad dabartinis Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) nustatytas fluoro kiekis geriamajame vandenyje, 4 mg/l, turėtų būti sumažintas dėl keliamo pavojaus vaikų ir suaugusiųjų sveikatai. Vaikams tokio fluoro kiekio vartojimas kasdien gali sukelti fluorozę – besiformuojančių nuolatinių dantų spalvos pokyčius ir deformaciją. Suaugusiesiems toks fluoro lygis didina kaulų lūžių tikimybę, sukelia nestiprią skeleto fluorozę bei skausmingą sąnarių sukietėjimą. Didžiojoje dalyje fluoruoto vandens koncentracija daug mažesnė, nei rekomenduoja AAA. Nerimą kelia tai, kad neaišku, kiek dar fluoro gauname su maistu, gėrimais ir burnos higienos produktais. Be to, NTT nurodė, kad ši medžiaga taip pat gali sukelti daug rimtesnių sveikatos problemų: kaulų vėžį, smegenų bei skydliaukės pažeidimų. Nors šios grėsmės nėra įrodytos, taryba pabrėžė, kad tai būtina ištirti.

Daugiau skaitykite kovo mėnesio numeryje

Komentarai (0)