Ar turi prasmę žmonių interesams prieštaraujanti gamtos ir biologinės įvairovės apsauga? Juk svarbiausia gamtosaugos užduotis turi būti žmonių sveikata ir gerovė, o aplinkos apsaugos priemones turėtų lemti žmonių ir gamtos tarpusavio ryšiai.

Peter Kareiva, Michelle Marvier

 2004 m. Pasaulio gamtos apsaugos sąjunga į rūšių, kurioms iškilusi ypač didelė grėsmė išnykti, sąrašą įtraukė tris Azijos grifų rūšis. Praeito amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje šių rūšių grifų populiacija Pietų Azijoje ir Indijoje siekė 40 mln., bet nuo to laiko ji sumažėjo net 97 procentais. Priežastį išsaugoti šiuos paukščius galima nusakyti labai elementariai: turime etinių įsipareigojimų saugoti pasaulio biologinę įvairovę jos pačios labui. Kita vertus, šios priežastys gali būti įvardijamos ir ne taip paprastai.

Ilgai buvo nežinoma, dėl kokių priežasčių nyksta grifų populiacija. Buvo manančiųjų, kad tai vyksta dėl buveinių praradimo ar aplinkos taršos. Prieš keletą metų mokslininkai nustatė, kad paukščius žudo vaistas diklofenakas, skirtas gydyti uždegimams – juo dažnai gydomos karvės. Galvijams, kaip ir žmonėms, šis vaistas slopina skausmą, bet paukščiams jis sukelia inkstų nepakankamumą. Kai išnyko grifai, pūti saulėje liko šimtai tūkstančių karvių lavonų, kurie šiuose kraštuose paprastai paliekami laukuose paukščiams, ir, kai kurių šaltinių duomenimis, tampa juodligės židiniais. Šia maita minta ir laukiniai šunys. Dėl gatavo maisto pertekliaus laukinių šunų populiacija staigiai išaugo, o kartu su ja atitinkamai padidėjo ir pasiutligės grėsmė. Taigi grifų populiacijos likimas iš esmės labai susijęs su milijonų žmonių dalia. Jei išgelbėtume grifus – nuo mirtinų ligų apsaugotume ir žmones.

Daugiau skaitykite gruodžio numeryje

Komentarai (1)