Tinklo kodavimu vadinamas metodas galėtų gerokai padidinti komunikacinių tinklų efektyvumą bei patikimumą. Esminis jo principas yra keistoka idėja, kad perduoti informaciją apie duomenis gali būti daug naudingiau nei perduoti pačius duomenis.

Michelle Effros, Ralf Koetter, Muriel Médard

Tinklo kodavimu vadinamas metodas galėtų gerokai padidinti komunikacinių tinklų efektyvumą bei patikimumą. Esminis jo principas yra keistoka idėja, kad perduot i informaciją apie duomenis gali būti daug naudingiau, nei perduoti pačius duomenis.

Beveik prieš 60 metų matematikas ir inžinierius Klodas E. Šenonas (Claude E. Shannon) sukėlė tikrą revoliuciją.Jis sukūrė naujos matematinės komunikacijų teorijos, dabar plačiai žinomos kaip informacijos teorija, pagrindus. Mokslininkas sprendė duomenų suglaudinimo ir patikimo perdavimo klausimus; šio darbo vaisius kasdien matome interneto, laidinės ir belaidės telefonijos sistemose bei duomenų saugojimo įrenginiuose, pradedant kietaisiais diskais, baigiant CD, DVD ir atmintukais.

Šenonas tyrė komunikaciją telefono linijomis, skirtomis pavieniams skambučiams. Šiandien informacija vis dažniau perduodama bendrojo naudojimo tinklais (tokiais kaip internetas), kuriuose daugybė vartotojų gali komunikuoti vienu metu, naudodamiesi ta pačia tinklo terpe – nesvarbu, ar tai kabelis, ar optinė skaidula, ar oras (belaidėse sistemose). Bendrojo naudojimo tinklai iš esmės gali pagerinti komunikacinių sistemų naudingumą ir efektyvumą, tačiau juose taip pat atsiranda savotiška konkurencija dėl bendrųjų tinklo išteklių. Daugelis žmonių turi varžytis dėl galimybės prisijungti prie, sakykime, serverio, tiekiančio dainų įrašų parsisiuntimo paslaugas, arba prie belaidės prieigos taško.

Tokioje situacijoje svarbiausias iššūkis – rasti būdų, kaip tinklo išteklius paskirstyti nesukeliant konkurencijos; vyresnioji interneto vartotojų karta šią problemą dar turėtų prisiminti. Tinklų operatoriai dažnai bando išspręsti šią užduotį didindami išteklius, tačiau tokios strategijos daugeliu atvejų nepakanka. Variniai laidai, kabeliai ar optinis pluoštas – visos šios priemonės jau dabar gali užtikrinti didelį duomenų pralaidumą verslo sektoriaus ir individualiems vartotojams, tačiau tokias duomenų perdavimo linijas gana brangu tiesti, sudėtinga modifikuoti ir plėtoti. Ultraplačiajuostės ir daugelio antenų duomenų perdavimo sistemos gali praplėsti belaidžiais tinklais besinaudojančių vartotojų ratą, tačiau to gali neužtekti siekiant patenkinti vis didėjančią paklausą.

PAGRINDINĖ IDĖJA
Paprastas šešių mazgų tinklas, kuriame pažymėti skaičiais pranešimai keliauja kanalais vieno bito per sekundę sparta, gali iliustruoti pagrindinę tinklo kodavimo idėją. Tinklo mazgai pažymėti raidėmis.

KAS VYKSTA ĮPRASTINIAME TINKLE
Jei Emė iš mazgo A siunčia pranešimą Danai į mazgą D kaip tik tuo metu, kai Benas, esantis mazge B, siunčia pranešimą Karlui į mazgą C, pranešimai susiduria „siauroje“ vietoje mazge E. Iš čia maršrutizatorius kiekvieną pranešimą 5-uoju kanalu perduos paeiliui, todėl jie vėluos. 

Daugiau skaitykite spalio numeryje 

Komentarai (0)