Akistata su gėlo vandens krize (0)
Augant gėlo vandens poreikiui, darosi vis sunkiau valdyti mūsų planetos išteklius. Klimato kaita turės įtakos vandens trūkumui, bet klimato kaitos ir gyventojų skaičiaus augimo derinys daug kur gali būti pražūtingas. Šiuolaikinės technologijos galėtų padėti išvengti visuotinės krizės, tačiau veikti reikėtų nedelsiant. Vyriausybės jau dabar privalo pradėti vykdyti tam tikrą politiką ir investuoti į vandens taupymo infrastruktūrą. Taip pat neturime pamiršti, kad maži darbai, jei tik jų imasi gana daug žmonių, gali gerokai prisidėti prie visuotinių problemų sprendimo.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mano draugas gyvena vieno turtingiausių Indijos miestų – Naujojo Delio – viduriniosios klasės rajone. Nors šiame regione kasmet iškrenta nemažas kiekis kritulių, rytais žmones žadina gergždžiantis balsas iš megafono, skelbiantis, kad geriamo vandens bus tik artimiausią valandą. Draugas skuba pripildyti vonią ir indus, kad užtektų visai dienai. Vandens Naujajame Delyje ėmė trūkti po to, kai prieš keletą metų valdžia nusprendė didelį jo kiekį iš upių ir kitų vandens telkinių nukreipti javų laukams drėkinti.
Mano sūnus, gyvenantis sausringu klimatu pasižyminčiame Finikse, rytais pabunda nuo tylaus šnypščiančio purkštuvų, laistančių golfo laukus ir žaliuojančias priemiesčių vejas, garso. Nors miestas įsikūręs šalia Sonorano dykumos, jis mėgaujasi praktiškai neribotais vandens ištekliais. Čia politikai leido laistyti skirtą vandenį nukreipti į miestą ir priemiesčius. Žemės ūkio reikmėms tenkinti skiriamos išvalytos nuotėkos.
Tiek Naujojo Delio ir Finikso, tiek viso pasaulio politikai turi didžiulę įtaką vandens išteklių valdymui. Šiandien gėlo vandens paklausa pasaulyje viršija pasiūlą, ir nepanašu, kad ši tendencija galėtų keistis. Tad ateityje vis svarbiau bus išmintingai šia įtaka pasinaudoti. Vandens trūkumo problema aiški, bet vis dėlto gluminanti: vienas iš šešių pasaulio gyventojų – tai daugiau nei milijardas – kenčia stoką. Remiantis Jungtinių Tautų modeliavimu, iki 2025 m. daugiau nei pusė planetos valstybių arba patirs sukrėtimą, bandydamos saugiai patenkinti vandens poreikį, arba susidurs su aiškiu gėlo vandens stygiumi. Šimtmečiui įpusėjus šią problemą gali tekti spręsti jau trims ketvirtadaliams Žemės gyventojų.
Pesimistinės mokslininkų prognozės paremtos tuo, kad žmonių skaičius auga, jie tampa turtingesni, taigi didėja ir jų poreikiai. Be to, dėl visuotinės klimato kaitos sausringų teritorijų daugėja, o drėgmės atsargos tirpsta. Negana to, ištekliai senka ir dėl ydingo atliekų tvarkymo, pramoninių teršalų išsiliejimo, trąšų išplovimo ir sūraus vandens antplūdžio vandenyno pakrantėse į požeminius gėlo vandens horizontus, kai šie nusenka. Nepriteklius gali sukelti badą, ligas, politinį nestabilumą ir net ginkluotus konfliktus, tad būtinas sprendimas, kuris padėtų išvengti didelių nuostolių ir tragiškų padarinių.