Europos Sąjunga transporto plėtojimo rezultatus fiksuos 2010-aisias. Dar Baltijos šalims neįstojus į ES, buvo nuspręsta, kaip bus plėtojama senojo žemyno transporto sistema, tačiau jau dabar aišku, kad kai kuriuos politinius tikslus reikės nukelti dar kitam dešimtmečiui.

Pirmojoje Europos Komisijos transporto Baltojoje knygoje išdėstyti tikslai buvo pasiekti. Pagrindinis dokumento principas – atidaryti transporto rinkas tarp valstybių narių – buvo įvykdytas. Šiandien kabotažiniai vežimai kelių transportu – jau kasdienybė, ir neatrodo, kad galėjo būti kitaip. Šengeno erdvė jau pasiekė ir rytines ES nares. Aišku, rinkos laisvė dar nelabai veikia geležinkelių transportą, bet netolimoje ateityje privataus kapitalo konkurencija turėtų atsirasti ir šiame sektoriuje. Naujus ES transporto politikos laimėjimus fiksuosime po kelerių metų.

Ant balto Europos Komisijos išleisto dokumento surašyti teiginiai kiek „stringa“ realybėje, o vis aštrėjančios problemos tiesiogiai kenkia Europos, kaip ekonominio bloko, konkurencingumui. Šiandien permetus akimis prieš septynerius metus iškeltus tikslus, galima skirtingai vertinti jų įgyvendinimo galimybę iki 2010-ųjų. Didelį disbalansą tarp transporto rūšių, kamščių susidarymą automobilių magistralėse, transporto infrastruktūros apmokestinimo sistemą bei augančią globalią konkurenciją ES vadovai vadina svarbiausiais aspektais, į kuriuos atsižvelgiant, toliau turi būti plėtojama Europos transporto sistema.

Konkurencija link intermodalumo

Vežėjai kelių transportu jau keletą metų Europoje užima kone monopolininko vaidmenį, tačiau ES vis daugiau dėmesio skiria geležinkelių bei vidaus vandens transportui. Nepaisant sistemoje atsiradusių netolygumų, iki šio Europos transporto plėtojimo laikotarpio pabaigos ir toliau bus didinama konkurencija tarp skirtingų transporto rūšių. Gerinama kelių kokybė, tiesiami nauji keliai, statomi terminalai, bet pagrindinis principas – pakeisti dabartinį balansą tarp transporto rūšių – tebėra svarbiausias ES transporto tikslas. Kiek ir atsilikdamas nuo pažadų popieriuje, visas 27-tukas ir toliau žingsniuoja link intermodalaus transporto. Tokia politika dėl mažėjančių krovinių skaičiaus Europos magistralėse kelininkams suteiks daugiau atokvėpio, bet transporto verslininkus jau dabar tai verčia ieškoti alternatyvų, gabenant krovinius tolimais atstumais.

Nors lėšų kelių transporto infrastruktūrai plėtoti buvo skiriama vis daugiau, bent jau iki dabartinės finansų krizės, tačiau vis didesnės sumos skiriamos „nuimti“ krovinius nuo kelių. Europos geležinkelių transportui teks 40% visų ES lėšų, skirtų transporto infrastruktūrai tobulinti. Beveik vienu balsu Europos Parlamentas nusprendė, jog svarbu ir toliau plėtoti jungtis tarp transporto rūšių bei skatinti vidaus vandenų ir geležinkelių transporto plėtrą skirtinguose regionuose.

30 ašių – tolimas tikslas

Europos Komisija iki šių metų pabaigos įpareigota parengti programą, stiprinančią bendradarbiavimą tarp ES narių transporto infrastruktūros projektų klausimais. Tokia iniciatyva turėtų palengvinti priimant sprendimus dėl kontinentinių transporto „kamščių“ susidarymo. Pirmenybė ir toliau bus teikiama krovininiam transportui.

Europa jau gali pasigirti, kad sukurta bendro „dangaus“ sistema, užtikrinanti saugesnę ir punktualesnę oro transporto veiklą. Geležinkeliais jau patogu keliauti po visą Europą. Vis didinamas keių tansporto pralaidumas, tačiau keli karšti taškai griauna visą sistemą.

Nustatytos prioritetinės transporto tinklo ašys kol kas plėtojamos netolygiai. Transeuropinio tinklo vadovaujančiosios agentūros darbo laikotarpis jau pratęstas iki 2015-ųjų. ES vadovai tikina, kad bendras ES transportas – tai 27 skirtingos transporto sistemos, kurios istoriškai buvo plėtojamos skirtingomis kryptimis. Šiandien vienas didžiausių iššūkių tampa valstybių tarpusavio susitarimas bendro tinklo plėtojimo klausimais.

Saugumas dar nepasiekiamas

Transporto saugumas keliuose – opi problema ir vakariečiams. Europarlamentarai pažymi, jog nuo 2001-ųjų keliuose jau išsaugota nemažai gyvybių, tačiau iki užsibrėžto tikslo dar 13 000. Pernai Europos keliuose žuvo per 40 000 ES piliečių, o siekiama, kad šis rodklis neviršytų – 27 000.

Europoje jau skamba: „Keliai Baltijos valstybėse 3 kartus pavojingesni nei Švedijoje, tačiau Graikijoje padėtis dar prastesnė“. Spalį įvyksiančioje plenarinėje sesijoje Europos parlamentarai bandys gerinti padėtį visoje ES, ypač daug dėmesio bus skiriama rytiniam ES pakraščiui.

Baudų už eismo taisyklių pažeidimus mokėjimo sistemos patobulinimai greitai palies vairuotojus svečiose šalyse. Nustatyta, jog palyginti dažnai eismo taisykles pažeidžia kitos valstybės vairuotojai, todėl bus gerinama būtent „tarptautinių baudų“ mokėjimo sistema. Ypač mums, lietuvaičiams, ši sistema neleis užmiršti apie užsienio valiuta skirtas baudas.

Neišnaudojamas pirmumas

Nors Europa, plėtodama greitaeigių traukinių technologijas, jau seniai lenkia JAV ir kai kada netgi Japoniją, tačiau Europoje greitaeigių keleivinių traukinių sistemos trukdo plėtoti geležinkelių transportu gabenamų krovinių koridorius.

Keleivinio transporto atžvilgiu greitai kursuojantys traukiniai suteikia puikias galimybes keliauti tarp Europos centrų. Vis daugiau maršrutų, kuriuose geležinkeliai nukonkuruoja netgi greičiu pasižymintį oro transportą. Vokietijos ir Prancūzijos pašto gigantai jau seniai traukinius įkinkė į darbą, tačiau visiškai kitaip pasisuka, kai prabylama apie krovininius traukinius.

Krovininiai traukiniai žymiai lėtesni, o keleivinių traukinių vis daugiau, todėl mažėja ir galimybių transportuoti krovinius moderniausiomis Europos geležinkelio linijomis. Vakarų Europoje išplėtoti geležinkelių koridoriai vis sunkiau išnaudojami krovinių gabenimui, nes linijas yra apkrovę keleiviniai traukiniai. Šiuo požiūriu ES turėtų gerai pasimokyt iš JAV krovinių gabenimo geležinkeliais sistemos. JAV dar tik diegia greitaeigių traukinių linijų plėtojimo projektus, bet traukinių pranašumas gabenti krovinius ilgais atstumais išnaudojamas nepriekaištingai.

Globalumo iššūkiai

Dešimtmečio pradžioje iškelti transporto politikos tikslai nelabai atitinka vis globališkesnės prekybos sistemos. Europarlamentarai pabrėžia, jog ES transporto politiką būtina pritaikyti prie dabartinių pokyčių. Laivai statomi Rytuose, orlaiviai surenkami jau visame pasaulyje, automobilių ir geležinkelių profesionalai dalijasi patirtimi, plėtojamos alternatyvios krovinių vežimo galimybės – transporto globalizacijoje įžvelgiama ir problema, ir nauda.

Dar tūkstantmečio pradžioje buvo kalbama apie naujųjų narių įsiliejimą į bendrą ES transporto sistemą. Europos Komisijos užsibrėžtas tikslas sujungti transporto sistemas infrastruktūros ir administracijos lygmeniu vyksta lėčiau negu planuota, o kai kurie tikslai jau nukeliami kitam dešimtmečiui.

„Galileo projektas turi būti išplėtotas iki 2008“ – taip buvo planuota, tačiau dabar laukiame 2013-ųjų , kada Europos palydovinis transportas galės užtikrinti Europai nepriklausomybę nuo Rusijos GLONASS ir JAV GPS satelitinių sistemų.

Šiandien dauguma Europos Parlamento narių tikina, kad nėra patenkinti Europos transporto politikos pažanga.

Komentarai (0)