Pripažįstama, kad universalus Klaipėdos uostas yra vienas iš geriausiai techniškai aprūpintų rytinės Baltijos uostų. Per pastarąjį dešimtmetį vienintelis Lietuvos uostas intensyviai augo, buvo statomi terminalai, kartu atsirado ir naujos technikos.

Po uostą su kroviniais zuja garsių pasaulio firmų „CVS Ferrari“, „Volvo“, „Linde“, „Terberg“, „Sisu“ krautuvai, dirba „Conecranes“, „Liebherr“ kranai. Brangi technika kartais sudaro iki trečdalio terminalų įrengimo išlaidų. Neseniai didžiausia uosto bendrovė – Klaipėdos jūrų krovinių kompanija įsigijo brangiausią 2008-ųjų technikos pirkinį – per 17 mln. litų kainavusį jūrinį vilkiką „Klasco1“. Dar vienas toks pat vilkikas bus pastatytas 2010 m. pavasarį.

Šaldytuvuose - specializuoti krautuvai

Per pastaruosius metus bene daugiausiai naujos technikos uoste įsigijo laivų krovos akcinė bendrovė „Klaipėdos Smeltė“. Joje buvo atidaryti nauji konteinerių ir šaldytuvų terminalai. Šaldytuvų terminale naudojama labiau įprasta pramoninių sandėlių aptarnavimo technika. Tačiau ir čia yra sava specifika.

Po „Klaipėdos Smeltės“ šaldytuvus važinėja paletes į stelažus dedantys krautuvai štabeliuotojai. Ši sandėliavimo įranga neįprasta – kabinos su reguliuojama nuolatine temperatūra, šildomomis sėdynėmis. Todėl iki 28 laipsnių šaltyje dirbančiuose krautuvuose, kur naudojami ir arkties sąlygas atitinkantys tepalai, vairuotojo kabinoje temperatūra nuolat gali siekti 20 laipsnių šilumos.

„Willenbrock Baltic“ bendrovės vadovas Gediminas Šimkus teigė, kad „Klaipėdos Smeltės“ šaldytuvų terminale dirba išskirtinės modifikacijos „Linde“ firmos krautuvai štabeliuotojai. Jie krovinius paletėse gali pakelti net į 10 metrų aukštį. Šiame terminale naudojami ir neįprasti automatiškai slankiojantys stelažai. Tai leidžia bet kada paimti netgi toliausiame kampe užkištą krovinio paletę.

Iš bendrovės „Willenbrock Baltic“ pirkti ir jos aptarnaujami „Linde“ elektriniai krautuvai dirba ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos, Klaipėdos šaldytuvų terminalo šaldytuvuose. Vienas didžiausių „Willenbrock Baltic“ klientų Lietuvoje yra prekybos tinklas „Sanitex“, kiti logistikos sandėliai.

Pasak G.Šimkaus, „Linde“ yra krovos technikos lyderis Europoje, o pasaulyje pralaimi tik „Toyotai“ dėl jos užkariautų Azijos ir Pietų Amerikos rinkų.

„Linde“ technikos yra ne tik Klaipėdos, bet ir Estijos Mugos, Paldisko uostuose, Rygos centriniame terminale. Didelį kiekį konteinerinės technikos užsakė Rygoje statomo konteinerių terminalo savininkai.

Daugėja mobilių krautuvų

Laivų krovos akcinės bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ transporto tarnybos vadovas Gintaras Sadauskis teigė, kad labiausiai neįprasta ir brangiausia yra konteinerių terminalų technika.

Konteineriams iš laivų iškelti šioje bendrovėje naudojami mobilieji uostiniai kranai „Liebherr LHM 400 Litronic“. Kiekvieno jų keliamoji galia po 104 tonas. Kartu šie kranai, kai oras palankus, gali pakelti iki 200 tonų svorio krovinius. Iki šiol sunkiausias iš laivo iškeltas krovinys buvo 147 tonas svėręs elektros generatorius. Tai ir sunkiausias Klaipėdos uosto istorijoje kada nors kranto kranais iškeltas krovinys. Sunkiausiį iki šiol uoste iškeltą krovinį apdorojo bendrovės „Malkų įlankos terminalas“. Pernai jame su 1500 tonų galios plaukiojančiu kranu „Samson“, kuris specialiai buvo atplukdytas iš Olandijos, iškelti du po 534 tonas svėrę reaktoriai.

Be „Klaipėdos Smeltės“, mobilųjį uostinį kraną „Liebherr“ turi Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“. Prieš dvejus metus įsigytas 100 tonų keliamosios galios mobilus kranas yra truputėlį kitokios specifikacijos. Jis naudoja greiferinį kaušą ir pritaikytas biriems produktams krauti.

Šiuo kranus Klaipėdos uoste aptarnauja bendrovė „Alfis“. Jos pardavimų vadovas Edvinas Zajenčkauskas teigė, kad be „Klaipėdos Smeltės“ ir „Begos“ mobiliuosius „Liebherr“ kranus yra įsigijusios Klaipėdos konteinerių terminalas (320 modelis) ir „Vakarų krova“ (250 modelis). Du mobilius kranus dar ketina įsigyti „Klaipėdos Smeltė“.

Uoste yra ir „Liebherr“ industriniai kranai. Daugiausiai jų – net šešis turi bendrovė „Malkų įlankos terminalas“. Du iš jų dideli naudojami pakrauti medienai į laivus, kiti krauti rąstams į automobilius, vagonus. „Liebherr“ kranu naudojasi ir bendrovė „Domše miškas“, kuri krauna medieną. Bedrovėje „Vakarų krova“ tokio tipo kranas pritaikytas krauti metalo laužui.

Be kranų, uoste dar yra ir „Liebherr“ krautuvų, o Klaipėdos regiono statybos ir kelių tiesimo įmonės naudojasi naujais arba naudotais „Liebherr“ buldozeriais, krautuvais, ekskavatoriais.

„Liebherr“ techniką aptarnaujančios bendrovės „Alfis“ pagrindinė būstinė yra Jonavoje, o techninio aptarnavimo padaliniai Jonavoje ir Klaipėdoje. Įvykus gedimui bendrovės inžinieriai į uosto bendrovę atvyksta per vieną valandą. “Uoste palauk nebūna, čia kiekviena prastova brangiai kainuoja, todėl esame priversti greitai reaguoti“, - sakė E.Zajenčkauskas.

Pasijuto šumakeriais

Klaipėdos uoste prieš kelis metus pasirodęs pirmasis konteinerinis krautuvas „CVS Ferrari 378,5“ buvo sutiktas su tam tikru pasididžiavimu. „Dabar uoste lakstysime kaip Šumakeris“, - juokavo vairuotojai.

„Klaipėdos Smeltė“ turi tris konteinerinius krautuvus „CVS Ferrari 378,5“. Tai pirmieji tokio modelio krautuvai Baltijos šalyse. Krautuvai į Klaipėdą atvežti iš Ferrari šeimai priklausančios gamyklos „CVS S.p.A. Construzione Veicoli Speciali“ Italijoje.

Taip pat bendrovė yra įsigijusi Vokietijos kompanijos „Linde Material Handling “ konteinerių krautuvus, vadinamus “Reach Stacker”. Jų kaip ir „Ferrari“ keliamoji galia yra po 45 tonas. Šie krautuvai aikštelėse gali sukrauti konteinerius viena ant kito net penkiais aukštais.

“Džiaugiamės pasirinkę patikimą ir pasaulyje pripažintą partnerį, todėl drąsiai investuojame į kokybę. ”Willenbrock Baltic” “Linde” krautuvai leis sumažinti eksploatacinius kaštus ir pagerinti darbo sąlygas darbuotojams, - sakė “Klaipėdos Smeltė” konteinerių terminalo direktorius Linas Miceika.

Moderniems ir kokybiškiems krautuvams “Willenbrock Baltic” įsipareigojo suteikti ir visas techninio aptarnavimo bei remonto paslaugas.

„Remdamiesi ilgamete pasauline patirtimi bei ištyrę vietinės rinkos poreikius, galime savo partneriams pasiūlyti ne tik kokybišką prekę, bet ir visapusišką tolimesnį aptarnavimą. Nuolat investuojame į aptarnavimo tarnybą – žmonių darbo sąlygas, įrankius, nuolatinius apmokymus. Tik taip galime užtikrinti nenutrūkstamą technikos darbą”, - sakė „Willenbrock Baltic“ bendrovės vadovas Gediminas Šimkus. Vien per 2007 metus ši bendrivė rytinės Baltijos šalyse pardavė devynis konteinerinius krautuvai. Tai vertinama kaip ypač geras veiklos rezultatas.

G.Šimkus teigė, kad „Klaipėdos Smeltė“ yra vienas iš didžiausių jų klientų. Bendrovėje naudojami įvairių tipų nuo 1,6 iki 7 tonų „Linde“ elektriniai krautuvai, taip pat tonų galios konteineriniai krautuvai.

Šiuo metu “Willenbrock Baltic” turi dvi stacionarias dirbtuves Vilniuje ir Klaipėdoje. Uostamiestyje dirba trys mobilūs mechanikai su automobiliais ir įranga. Darbo dienomis pagal iškvietimą jie atvyksta ne daugiau kaip per dvi valandas, naktį ir švenčių dienomis - per tris valandas.

Pastaraisiais metais nemažai naujos technikos įsigijo ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos Jūrų perkėla. 2007 metais pirkti šeši nauji 45 tonų keliamosios galios „Kalmar“ vilkikai. Iš viso Jūrų perkėloje yra 17 šios švedų firmos, o taip pat suomių „Sisu“ bei vokiečių „Terberg“ vilkikų. Jai iš keltų išvežami kroviniai. Taip pat Jūrų perkėla naudojasi 25 autopakrautuvais nuo 1,5 iki 25 tonų galios.

Jūrų perkėlos vadovas Vaclovas Grigalauskas teigė, kad 2008 metais atidarius naują popieriaus terminalą buvo įsigyti penki nuo 2 iki 7,5 tonų galios specializuoti ruloninio popieriaus krautuvai.

Atšaukė užsakymus

“Willenbrock Baltic” parduodamus arba nuomojamus „Linde“ ir „Terberg“ krautuvus yra įsigijusi ir bendrovė „Klaipėdos konteinerių terminalas“. Ši bendrovė 2008 metais krovusi rekordinį daugiau kaip 300 TEU (sąlyginių vienetų) konteinerių kiekį, naudoja per 70 vienetų įvairios krovos technikos.

Bendrovė „Klaipėdos konteinerių terminalas“ kol kas vienintelė uoste turi specializuotus konteinerių krovos į laivus kranus STS (Ship to shore), kuriuos pagamino „Conecranes“ kompanija. Du kranai pirkti 2000 metais, kai Smeltės pusiasalyje buvo pastatytas naujas terminalas. Taip pat ši bendrovė vienintelė uoste naudoja ir „Conecranes“ konteinerių sandėliavimo aikštelėse kranus RTG. Jų iš viso yra keturi.

„Jau buvome užsakę papildomai įsigyti RTG kranus, o taip pat parengėme dar vieno STS krano techninę klasifikaciją. Tačiau, kai sužinojome, kad 2009 metais neteksime pagrindinio kliento MSC krovinių, kurie sudarė apie 20 procentų mūsų apyvartos, užsakymus teko atšaukti“, - sakė „Klaipėdos konteinerių terminalo“ bendrovės vadovas Vaidotas Šileika.

Nors Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija šiais metais papildomai baigs įrengti dalį „Klaipėdos konteinerių terminalo“ bendrovei reikalingų krantinių, V.Šileika kol kas negalėjo atsakyti, kada vėl iškils klausimas dėl naujos technikos įsigijimo. Manoma, kad krizė gali smarkiai paveikti konteinerių gabenimo rinką.

„Klaipėdos konteinerių terminalo“ bendrovė naudojasi „Kalmar“, „Liebherr“ krovos technika. V.Šileika sutiko, kad racionaliau būtų naudotis vienos kurios nors kompanijos technika, nes taip prie jos lengviau priprasti darbuotojams, parasčiau yra reikalų turėti su viena aptarnavimo kompanija. Tačiau kai Klaipėdoje buvo pastatytas pirmasis specializuotas konteinerių terminalas nebuvo nei vienos kompanijos, kuri gamintų visą konteinerių krovai reikalingą techniką. Dabar jau būtų galima sukomplektuoti ir vienos kurios nors kompanijos techniką. Tačiau laikomasi principo, kad turi būti konkurencija, kuri mažina perkamos technikos kainas.

Trąšos suėda įrengimus

Didesnę dalį naujos technikos uosto bendrovės yra įsigijusios lizingu. Tačiau „Klaipėdos Smeltė“ su „Willenbrock Baltic “ yra sudariusi ir technikos nuomos sutartis. Iš šios bendrovės ji prieš pusantrų metų sudarė trejų metų nuomos sutartį Linde“ krautuvams ir „Terberg“ terminaliniams vilkikams.

„Ta įranga pakankamai sudėtinga, reikia apmokyti žmones. Todėl mums buvo naudinga dalį technikos nuomoti, nors tai ir kainuoja truputį brangiau. Nuomininkas techniką ir aptarnauja. Dabar planuojame įsigyti daugiau papildomos įrangos, todėl ateityje stengsimės sukurti savo techninę tarnybą“, - teigė „Klaipėdos Smeltės“ transporto tarnybos vadovas Gintaras Sadauskis.

Paprastai kompanijos nuomoja tą technika, kuri yra sudėtingesnė arba dirba sunkesnėmis sąlygomis. Beveik visuose trąšų krovos terminaluose yra nuomojama technika.

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) technikos direktorius Juozas Benetis teigė, kad jie įsitikino, jog trąšų terminalo sandėlyje dirbanti technika dažniau pradeda griūti jau trečiaisiais eksploatavimo metais. Todėl nuomos sutartis sudaroma ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui. Trąšų terminale dirba nuomojami „Volvo“ krautuvai. Jie yra brangesni, tačiau ir patvaresni. „Iš patirties žinome, kad „Volvo“ krautuvuose yra geresnė tiek metalų, tiek instaliacijos antikorozinė apsauga“, - sakė J.Benetis.

KLASCO tokius pat arba mažesnius „Volvo“ krautuvus naudoja ir grūdų, generalinių krovinių terminaluose. Tačiau jie jau yra ne nuimojami, o pirkti. Kai technika gali dirbti aštuonis ir daugiau metų jos nebeapsimoka nuomoti.

Pirs naujos technikos

"Klaipėdos Smeltė" paskelbė apie planus gerokai išplėtoti konteinerių terminalą.

Todėl bus įsigyjama ir naujos technikos. „Klaipėdos Smeltė“ transporto tarnybos vadovas G.Sadauskis tikino, kad bus užsakomi krantinės konteineriniai arba taip vadinami STS kranai. Planuojama įsigyti tris tokius kranus. Kranai, kuriuos žada įsigyti „Klaipėdos Smeltė“ bus galingesni nei dabar naudojami Klaipėdos konteinerių terminale. 50-60 tonų keliamosios galios konteinerinių kranų strėlė bus tokio ilgio, kad laive galėtų paimti konteinerius net iš 16-os eilės. Dabar su mobiliaisiais kranais galima krauti 13 eilių konteinerių, o tuščią padėti ir į keturioliktąją eilę.

G.Sadauskis dar negalėjo pasakyti kokios firmos STS kranus užsakys. Bus vykdomas konkursas. Pasaulyje pirmaujančios šių kranų gamintojos yra kompanijos „Konecranes“, „Kalmar“, „Liebherr“, ZPMC. Įsigyti STS kraną, kuris priklausomai nuo specifikacijos kainuoja 7-8 mln. eurų nėra paprasta. Tai didelė ir sudėtinga tachnika. Kiekvienu atveju vykdomas individualus projektavimas atsižvelgiant į krantinės technines galimybes, planuojamus aptarnauti laivus, aikštelės struktūra. Užsakymas įvykdomas per 12-14 mėnesių. Pirmąjį STS kraną „Klaipėdos Smeltė“ planuoja gauti 2010 metais.

Taip pat atsiras ir RTG tipo kranai, kurie skirti konteineriams krauti į sandėliavimo eiles. Per trejus metus planuojama įsigyti net 10 tokių kranų. Toks kranas kainuoja nuo 1,2 iki 1,5 mln. eurų.

Dar planuojama užsakyti tuščių konteinerių krautuvų, kurie gali sandėliuoti konteinerius 8 aukštais. Tokios įrangoje Klaipėdoje dar niekas neturi.

Dabar „Klaipėdos Smeltė“ turi keturis terminalinius vilkikus „Terberg“, o ateityje jų parką išplės iki 20 vienetų. Papildomai bus perkama ir terminalinių vežimėlių, ir konteinerinių griebtuvų, kitos specializuotos pagalbinės konteinerių krovos technikos. Beje, „Klaipėdos Smeltė“ vienintelė Klaipėdos uoste turi prie mobiliųjų kranų kabinamą dvigubą konteinerinį griebtuvą, kuris vienu metu leidžia kelti du konteinerius.

Apie tai, kad artimiausiu metu planuojama įsigyti naujos technikos teigė ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ technikos direktorius Laimonas Rimkus. „Vykstant naujų linijų projektavimo darbams bus įvertinti tiekėjai ir gamintojai, kurie turi didžiausią patirtį, o pasiūlyta technika ir technologija geriausiai tiks „Begos“ specifikai. Mes nesivaikome pačių moderniausių technologinių sprendinių, dėmesys labiau kreipiame į tai, kaip gamintojai pritaikys techniką dirbti sąveikoje su jau esančiais įrenginiais, technologijomis, kompleksais”, - tikino jis.

Kitos Klaipėdos uosto bendrovės dėl krizės kitais metais didesnių uosto krovos technikos pirkimų neplanuoja.

Atsisakoma portalinių kranų

Klaipėdos uostas labiausiai asocijuojasi ne su specializuotais konteineriniais, o su daugybe portalinių kranų. Tokie kranai populiarūs buvo tarybiniais metais. Klaipėdos uoste yra ir tokių portalinių kranų, kuriems jau daugiau kaip 40 metų. Šiuo metu KLASCO turi 52 portalinius kranus.

„Portalinių kranų turime aiškiai per daug, todėl kasmet po kelis atsikratome. Juos perka prie Juodosios jūros esantys uostai. Jau buvome sutarę, kad du kranus parduosime Gruzijos Počio uostui, bet prasidėjo karas su Rusija ir jie to ketinimo kol kas atsisakė. Šiemet esame nusprendę tris portalinius kranus parduoti ir vieną supjaustyti į metalo laužą“, - tvirtino J.Benetis.

Jo teigimu, nors ir seni portaliniai kranai pakeitus juose elektros įrangą, jei nepavargęs metalas, dar gali dirbti iki 20 metų. Todėl artimiausiu metu KLASCO neketina atsikratyti visų portalinių kranų. J.Benetis pripažino, kad mobilieji kranai yra našesni, tačiau norint atsisakyti portalinių kranų tektų pertvarkyti ir uosto aikšteles, nes jiems įrengti specialūs pokraniniai keliai, kurie kitokiems kranams netinka. KLASCO ir aptarnauti portalinius kranus yra pigu. Tai daro iš KLASCO remonto dirbtuvių barų suburta bendrovė „Kelmerta“.

„Hamburgo uoste mačiau portalinius kranus pastatytus po karo dar su medinėmis kabinomis. Jie puikiausiai dirbo“, - tikino J.Benetis.

„Klaipėdos Smeltė“ dar turi 15 portalinių kranų, kurių keliamoji galia yra nuo 3,2 iki 10 tonų. Nors ir ne pirmos jaumnysės šie kranai sėkmingai naudojami, nes į modernesnes pakeistos elektrinės sistemos. Šiuos kranus aptarnauja UAB „Mažeikių strėlė“. Tačiau „Klaipėdos Smeltės“ teritorijoje diegiant konteinerių terminalus, portalinių kranų po truputį bus atsikratoma. Anot G.Sadauskio, juos bus stengiamasi parduoti, o jei ne bus atiduodami į metalo laužą.

Portalinius kranus vis labiau išstumia mobilūs ar industriniai kranai. Metalo laužui, medienai, kitiems kroviniams krauti uoste naudojami ir „Senebogen“ ar „Atlas“ kranai krautuvai. Jie yra mobilūs gali dirbti tiek aikštelėje tiek prie krantinės.

Uostuose kranus vis dažniau keičia ir krovos transporteriai. Daugiausiai jie naudojami birių produktų terminaluose. Uždengti transporteriai leidžia vykdyti krovą ir lietui lyjant. Be to, jie yra gerokai našesni. Pavyzdžiui, „Begoje“ naudojama kompleksiška „BMH Marine“ (dabar ji vadinasi „Mac Gregor“) laivų pakrovimo ir iškrovimo įranga.

Komentarai (0)