Planetoje vykstanti fotosintezė turėtų palikti labai aiškius pėdsakus. Kiek tikėtina, kad šis procesas prasidės kitose planetose? Labai tikėtina. Žemėje fotosintezė vyksta labai sėkmingai ir ja paremtas beveik visos gyvybės atsiradimas. Nors kai kurių organizmų gyvybę palaiko iš vandenynų dugne esančių hidroterminių angų besiveržiantis metanas ir karštis, tačiau planetos paviršiuje visos klestinčios ekosistemos visiškai priklauso nuo Saulės šviesos.

RAUDONA ŽEMĖ, ŽALIA ŽEMĖ, MĖLYNA ŽEMĖ:
M spektro klasės raudonosios nykštukės šviečia silpniau, todėl augalai, gyvenantys Žemės tipo planetoje, turėtų būti juodi, kad galėtų sugerti visą juos pasiekiančią šviesą (1 iliustracija). Jaunų M žvaigždžių ultravioletiniai žybsniai išdegina planetų paviršius, todėl gyvybė ten galėtų egzistuoti tik po vandeniu (2). Mūsų Saulė yra G klasės žvaigždė (3). F žvaigždžių kaimynystėje skriejančios planetos augalai tikriausiai gautų per daug šviesos ir jos didžiąją dalį turėtų atspindėti (4).

Nancy Y. Kiang

Viltį atrasti gyvybę už Žemės ribų jau puoselėja ne vien mokslinės fantastikos mėgėjai ar NSO medžiotojai. Nelaukdami, kol ateiviai mus aplankys, ieškome jų patys. Galbūt ir nepavyks aptikti pažangias technologijas sukūrusių civilizacijų, tačiau galime paieškoti fizikinių ir cheminių pėdsakų, kuriuos palieka pagrindiniai gyvybiniai procesai. Už Saulės sistemos ribų astronomai atrado daugiau kaip 200 planetų, skriejančių aplink kitas žvaigždes. Jos vadinamos egzoplanetomis. Mums nepavyko nustatyti, ar šiose planetose egzistuoja gyvybė, tačiau tai – tik laiko klausimas. Praeitų metų liepą astronomai, stebėdami žvaigždės šviesą, perėjusią per egzoplanetos atmosferą, tvirtai įrodė, kad ten yra vandens garų. Pasaulio kosminės agentūros šiuo metu kuria teleskopus, kurie, stebėdami Žemės dydžio planetų spektrus, ieškos gyvybės požymių.

Daugiau skaitykite gegužės numeryje

Komentarai (4)