Interneto prekeiviai skelbia, kad remiantis genetiniais testais Jums bus sudaryta asmeninė dieta. Ar taip reklamuojami naujausi moksliniai pasiekimai, ar tik moderniomis technologijomis pridengti horoskopai?

Laura Hercher

Kai 2000 m. birželio 26 d. JAV prezidentas Bilas Klintonas (Bill Clinton) stovėjo Baltųjų Rūmų Rytinėje salėje (didžiausia salė, kurioje rengiamos spaudos konferencijos, ceremonijos, dideli pietūs ir pramoginiai renginiai – vert. past.) ir sveikino su Žmogaus genomo projekto užbaigimu, jo rezultatus vadindamas „svarbiausiu ir nuostabiausiu iš kada nors žmonijos sukurtų žemėlapių“, jis nesiekė paskelbti aukštosiomis technologijomis pridengto stebuklingo vandens pardavimo eros pradžios. Bet mažiau nei po dešimtmečio interneto prekiautojai genetiniais testais ir maisto papildais puolė piršti mitybinę genetiką, arba nutrigenetiką. Jie teigia, kad gali nuskaityti asmens genetinę informaciją ir iš jos nustatyti, ką žmogus turi valgyti, kad jo kaulai būtų stiprūs, plaukai žvilgėtų ir išryškėtų kiti geros sveikatos požymiai. Deja, kol kas realybė atsilieka nuo pažadų. Ši nauja sritis gerai iliustruoja vieną iš daugelio atvejų, kai prekyba žengia pirma mokslo: genų aptikimo technologija komercializuota anksčiau, negu mokslininkai tiksliai išsiaiškino, kaip atskiri genai veikia sveikatą ir sukelia ligas.

Informacija, gauta nuskaičius visų žmogaus chromosomų DNR sekas, palaipsniui įgalina mokslininkus kurti testus ir gydymo būdus, galinčius padėti diagnozuoti, sušvelninti ir galbūt netgi išgydyti ligas ar visai jų išvengti. Ši informacija taip pat grindžia kelią „asmeninei medicinai“, kuri remiasi supratimu, kad genetiniai skirtumai tarp individų gali paaiškinti, kodėl skirtingų žmonių organizmai nevienodai reaguoja į tą patį maistą, vaistus, saulę, fizinį krūvį, alergenus ir kitus veiksnius. Idealiu atveju genetiniai testai parodytų, kurie vaistai ar kiti gydymo būdai veiktų geriausiai ir sukeltų mažiausiai šalutinių poveikių konkrečiam žmogui. Tyrinėtojai jau pradeda kurti tokius testus. Pirmas svarbus rezultatas pasiektas praėjusią vasarą, kai JAV Maisto ir vaistų valdyba aprobavo pirmąjį genetinį testą, padedantį įvertinti, kokia kraujo skystinamojo vaisto varfarino dozė geriausiai tinka konkrečiam pacientui. Neabejotina, kad po šio testo bus sukurta daugybė kitų, kurie padės parinkti pacientams tinkamiausius vaistus ir jų dozes.

Šių pastangų dalis yra ir pirmaujančių universitetų mitybos bei genetikos specialistų pradėti tyrimai, kuriais siekiama nustatyti, kaip atskirų žmonių sveikatą veikia maisto sukeliamas tam tikrų genų įjungimas ar išjungimas, ir kaip mityba gali sušvelninti tam tikrų genų variantų sukeltas fiziologines negalias. Ši mintis nėra nauja. Su mityba susijusios metabolizmo negalios fenilketonurijos genetinis testas sukurtas dar 1963 m., o tai, kad maistas gali turėti gydomųjų savybių, yra pastebėjęs dar Hipokratas. Bet Žmogaus genomo projektas smarkiai padidino viltis nustatyti sąsajas tarp mitybos ir genetinio polinkio susirgti tam tikromis ligomis. Genetiniai tyrimai galėtų teikti ir tikrai efektyvias asmenines mitybos rekomendacijas, bet tokia diena dar neišaušo.

Daugiau skaitykite kovo mėnesio numeryje

Komentarai (0)