Kaip susprogdinti žvaigždę (3)
Tai nėra taip paprasta, kaip atrodytų. Supernovų modeliai ilgai negalėjo iki galo paaiškinti šių sprogimų. Tačiau neseniai mokslininkus aplankė sėkmė.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
PER DEŠIMT SEKUNDŽIŲ termobranduolinio sprogimo liepsna sunaikino beveik visą baltąją nykštukę – tokį paveikslą pateikia naujausi modeliai. Grandininė branduolinė reakcija, plisdama iš gelmių į išorę, anglį ir deguonį (alyvinė, raudona) pavertė siliciu (oranžinė) bei geležimi (geltona). Senesni modeliai, kuriuose nebuvo atsižvelgiama į turbuleciją, negalėjo paaiškinti, kodėl žvaigždės sprogsta, užuot ramiai numirusios.
Wolfgang Hillebrandt,
Hans-Thomas Janka
Ewald Müller
Tai nėra taip paprasta, kaip atrodytų. Supernovų modeliai ilgai negalėjo iki galo paaiškinti šių sprogimų. Tačiau neseniai mokslininkus aplankė sėkmė.
1572 m. lapkričio 11 d. danų astronomas ir didikas Tycho Brahė (Tycho Brahe) Kasiopėjos žvaigždyne pastebėjo naują žvaigždę. Ji spindėjo taip pat ryškiai kaip Jupiteris. Tam tikra prasme tai buvo šiuolaikinės astronomijos gimimas – spindintis įrodymas, kad danguje matomi objektai taip pat gali keistis. Susidomėjimas „naujomis žvaigždėmis“ neužgeso. Praėjus dar maždaug 400 metų, astronomai suprato, kad šių žvaigždžių švytėjimas trumpam nustelbia milijardų kitų žvaigždžių šviesą, taigi jį sukelti turėjo milžiniški sprogimai. 1934-aisiais Kalifornijos technologijos instituto astronomas Fricas Cvikis (Fritz Zwicky) pasiūlė supernovų pavadinimą. Supernovos – tai ne tik vieni iš pačių dramatiškiausių mokslui žinomų reiškinių. Jų vaidmuo Visatoje ypatingas, jos svarbios ir astronomų darbui: papildo kosminę erdvę sunkiųjų elementų, reguliuoja galaktikų susidarymą bei evoliuciją, jos net naudojamos Visatos plėtimuisi įvertinti.
TYCHO SUPERNOVA – termobranduolinis sprogimas, kurį 1572-aisiais stebėjo garsus danų astronomas, paliko rentgeno spindulių diapazone švytintį silicio, geležies ir kitų sunkesnių elementų debesį (raudona, žalia). Smūginė banga (plonas mėlynas apvalkalas) plečiasi į išorę 7500 km / s greičiu
Daugiau skaitykite spalio numeryje