Tyrinėtojams vis labiau aiškėja, kaip smegenys išsaugo prisiminimus. Atradus „atminties kodą“ būtų galima sukurti gerokai galingesnius kompiuterius bei robotus ir naujai pažvelgti į žmogaus protą.

Joe Z. Tsien

Žmogus, kadaise pakliuvęs į žemės drebėjimą, apie jį išsaugo ryškius prisiminimus: žemė purta, virpa, įdumba ir iškyla, orą skrodžia griausmas, braškėjimas ir dūžtančio stiklo garsai, kambarių durys atsilapoja, o indai, knygos ir kiti daiktai krinta nuo lentynų. Šias akimirkas aiškiai prisimename ir po daugelio metų, nes evoliucijos eigoje smegenys įgavo šią funkciją – užfiksuoti informaciją apie įvykius bei panaudoti turimas žinias ir tinkamai elgtis ateityje vėl patekus į panašią situaciją. Būtent šis gebėjimas mokytis iš praeities įvykių leidžia visiems gyvūnams prisitaikyti prie sudėtingo ir nuolat kintančio pasaulio.

Ištisus dešimtmečius mokslininkai bandė išsiaiškinti, kaip smegenyse susiformuoja atmintis. Dabar, gausybę naujų eksperimentų derindami su efektyviais matematinės analizės metodais, turėdami galimybę vienu metu registruoti daugiau kaip dviejų šimtų būdraujančios pelės neuronų veiklą, drauge su kolegomis atradome, mūsų įsitikinimu, svarbiausią mechanizmą, kaip smegenys išsirenka svarbiausią patiriamo įvykio informaciją ir paverčia ją prisiminimais. Mūsų gauti rezultatai papildo vis gausesnius darbus, parodančius, kad vien linijiniu signalų sklidimu nuo vieno neurono prie kito negalima išsamiai paaiškinti, kaip smegenyse susiformuoja pojūčiai ir prisiminimai [žr. Migelio A.L. Nikolelio (Miguel A.L. Nicolelis) ir Sidartos Ribeiros (Sidarta Ribeiro) straipsnį „Seeking the Neural Code“ („Neurologinio kodo paieška“) žurnalo „Scientific American“ 2006 m. gruodžio numeryje]. Atminčiai formuotis greičiausiai būtina koordinuota didelių neuronų grupių veikla.

Be to, mūsų tyrimai parodė, kad atminties kodavimo procese dalyvaujančios neuronų grupės išskiria tam tikrus apibendrintus informacijos aspektus, kuriais remiantis mūsų kasdienės patirtys paverčiamos žiniomis ir idėjomis. Mūsų atradimai padės biologams iššifruoti universalų neuronų veiklos kodą – principus, kaip smegenys elektrinių impulsų srautus paverčia jutimais, prisiminimais, žiniomis ir, galiausiai, elgesiu. Šios žinios padėtų tyrinėtojams sukurti glaudesnes žmogaus smegenų ir mašinų bendravimo sistemas, naujos kartos „protingesnius“ kompiuterius ir robotus. Galbūt netgi sudaryti protinės veiklos kodų knygą, kuri leistų išsiaiškinti (stebint neuronų veiklą), ką žmogus prisimena ir galvoja.

Jums – dubenėlis, o man – lizdelis
Kai kurios pelių nervinės ląstelės prisitaikiusios reaguoti į įvairių tekstūrų ir formų daiktus, jei tik šie turį įdubimų, į kuriuos galima įsiropšti ir jaustis ten lyg lizde. Pakanka uždengti įdubimą, ir pelių neuronai į daiktą nebereaguoja.

Daugiau skaitykite spalio numeryje

Komentarai (0)