Atvirasis rankų protezų projektas (1)
Patobulėjus pirmajai medicininei pagalbai išgyvena vis daugiau sunkiai sužeistų žmonių, bet jie lieka luoši. Iki šiol rankų protezai tobulėjo lėtai, nes juos kurti yra brangu, o rinka gana maža.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dar prieš patekdamas į Irako karą, jūrų pėstininkų rezerve buvęs Džonatanas Kuniholmas (Jonathan Kuniholm) su trimis draugais įkūrė tyrimų ir plėtros įmonę Tackle Design. Visi keturi studijavo pramoninę inžineriją Šiaurės Karolinos valstybiniame universitete (angl. NCSU) ir tryško jaunatvišku entuziazmu. Jie tikėjo, kad įkurtoji įmonė galės išsilaikyti vykdydama naudingus ir įdomius projektus, o ne vaikydamasi pelno. Studentai bendradarbiavo su išradėjais kurdami batų raišteliams atsirišti neleidžiančius plastikinius kabliukus ir žvejybos masalus su šviesos diodais. Jie taip pat palaikė ryšius su savo alma mater medicinos inžinieriais, kurie kūrė minimaliai invazinės robotizuotos chirurgijos priemones.
Verslui nė nespėjus įsibėgėti, Kuniholmas buvo mobilizuotas. Po keleto mėnesių, 2005 m. Naujųjų metų dieną, jis kartu su kitais 35 jūrų pėstininkais pateko į pasalą netoli Eufrato upės Haditaho užtvankos, į šiaurės vakarus nuo Bagdado. Jo būrys ieškojo užpuolikų, prieš keletą valandų apšaudžiusių patrulių greitaeigį katerį. Kai tik jūrų pėstininkai priartėjo prie numanomos užpuolikų buvimo vietos, sprogo alyvų aliejaus skardinėje paslėptas savadarbis sprogstamasis įtaisas. Šrapnelis perskrodė būrį, sprogimo banga nubloškė Kuniholmą ant žemės. Po keleto akimirkų jis atgavo sąmonę ir pamatė, kad jo automatinis šautuvas M16 perlūžęs pusiau, o dešinės rankos dalis iki alkūnės beveik nutraukta. Aplinkui vyko nuožmus susišaudymas, bet Kuniholmui pavyko pasitraukti iš mūšio vietos. Jūrų pėstininkai iškvietė oro evakuaciją ir netrukus netoli Bagdado esančios ligoninės chirurgai amputavo sumaitotą ranką.
Grįžus į Šiaurės Karoliną, Diuko universiteto Medicinos centre Kuniholmui buvo atlikta dar keletas operacijų. Pasveikęs jis apsilankė Volterio Rydo (Walter Reed) kariuomenės medicinos centre Vašingtone, čia gydytojai jam pritaikė du skirtingus nutrauktos rankos dalies pakaitus. Vienas iš jų buvo įprastas perskelto kablio įtaisas, iš esmės du vienas priešais kitą esantys kabliai, kuriuos galima praskėsti ir suspausti pečiu ar viršutine rankos dalimi judinant diržų ir lynų sistemą (žr. nuotrauką 74 psl.). Antrasis buvo pažangesnis mioelektrinis įtaisas, nedidelių raumenų įtempimų sukeliamus nervinius signalus verčiantis protezo judesiais. Įtempiant viršutinės rankos dalies raumenį protezinės „rankos“ žnyplės suspaudžiamos, o jį atpalaiduojant žnyplės prasiskečia.
Abu iš Volterio Rydo centro gauti protezai buvo šiuolaikiniai, naujausios konstrukcijos įtaisai, bet jau grįžus į Šiaurės Karoliną Kuniholmas ir jo partneriai iš Tackle Design buvo priblokšti šių protezų primityvumo. Jie buvo įsitikinę, kad sugebėtų sukurti ką nors geresnio. Taip maža Šiaurės Karolinos konstruktorių įmonė atsidūrė protezų versle. Dar daugiau, Kuniholmas su savo partneriais sukūrė protezų projektų informacijos centrą, internetinį konsorciumą, kurį jie pavadino Atviruoju protezų projektu (OPP). Šio projekto tikslas – plėtoti naudingas novatoriškas idėjas ir nemokamai dalyti turimą medžiagą. Pagrindinė projekto idėja – padėti ne tik tokiems žmonėms kaip Kuniholmas, kurie turi pakankamai lėšų jau vien todėl, kad gyvena išsivysčiusioje šalyje, bet ir galūnių netekusiems žmonėms visame pasaulyje.