Tikimybė, kad Lenkija pasuks vengrišku „orbanizacijos“ keliu, sumažėjo. O tai reiškia mažesnę riziką suvienytai Europai naujo arabų ir Izraelio karo vingio fone

Lenkijai, Europai ir visam pasauliui tai yra didžiulis palengvėjimas. Tokia aiškia opozicijos pergale lenkai atsikratė nuolatinio teisinės valstybės ribų nykimo, spaudos laisvės ir moterų teisių ribojimo, ką jiems primetė besitraukianti dauguma. Savo ruožtu Europos Sąjunga mato, kad išvengė pavojaus, kurį vengrų-lenkų-slovakų koalicija galėtų kelti jo funkcionavimui, sprendimų priėmimui ir besąlygiškam Ukrainos palaikymui.

Kalbant apie tarptautinį stabilumą, lenkai ką tik padėjo išvengti neapibrėžtumo, kuris būtų atsiradęs, jei 27 šalių sąjunga būtų krūptelėjusi, kai savęs raminti nevalia. Dabar jokiu būdu negalima manyti, kad nė viena Artimųjų Rytų šalis nenori regioninio konflikto.

Žinoma, Saudo Arabija ir jos įpėdinis princas tik ir svajoja atsiverti Vakarams, ir Palestinos užstoti nesiveržia. Egipto prezidentas, maršalas Abdel Fattah el-Sisi, atsižvelgdamas į gilų ekonominį nuosmukį ir augantį savo šalies gyventojų nepasitenkinimą, šaltojo karo tarp Kairo ir izraeliečių nėra suinteresuotas nutraukti. Sirijos režimo kišenėse švilpauja vėjai ir jis netgi nesiryžta slopinti protestų šalies pietuose. Jordanijos karalystės stabilumas jau seniai priklauso nuo sambūvio su Izraeliu. Iranas iš atviro konflikto su „sionistiniu dariniu“, tegul ir per Libano „Hezbollah“, nieko nelaimės – kai jis negali normalizuoti savo vidinės situacijos, o „Hamas“ įvykdytų masinių žudynių įsukta smurto spiralė, jau ir taip pristabdė Rijado ir Jeruzalės suartėjimą.

Jeigu šios krizės sunkumas būtų apibrėžtas vien logika, sugrįžimas į ankstesnę padėtį nebūtų iš visiškos fantastikos srities. Tačiau Gazos bombardavimas ir pakrantės juostos išvalymas gali greitai priversti arabiškas sostines dėl savo šalių visuomeninių spaudimo toną sugriežtinti.

Bijodami prarasti palestiniečių gynėjų statusą, o tai reiškia, ir moralinį legitimumą sunitų kraštuose, Irano šiitai gali būti priversti padėti Gazai, leisdami „Hezbollah“ atverti naują frontą šiaurėje. Trumpiau tariant, dabar užtenka vieno neteisingo „Hamas“ ar Izraelio žingsnio, kad Artimųjų Rytų parako statinė sprogtų.

O čia dar Rusija. Ponas B. Netanyahu manė, kad gali kliautis savo draugu Putinu, tačiau Rusijos prezidentas bendrai suinteresuotas kurstyti regioninius konfliktus. Dabar nėra jokių įrodymų, kad jis padėjo „Hamas“. Neginčijamų įkalčių nėra, ir, neabejotina, „rūkstantis pistoletas“ rastas nebus, tačiau šio nusikaltimo beneficiaras visų pirma yra Kremlius, nes JAV ir Europos sąjungai bus jei ne neįmanoma, tai tikrai ganėtinai sunku tuo pat metu palaikyti Ukrainą ir Izraelį tuomet, kai Amerikoje prezidento rinkimų kampaniją temdo Donaldo Trumpo šešėlis, ES nėra vieningos nuomonės Palestinos klausimu, o Eurokomisijos pirmininkė apmaudžiai prašovė, lyg ir palaikiusi Gazos bombardavimą.

Putinas gerai žino silpnas Vakarų vietas. Jis iš visų jėgų stengsis ir toliau jas išnaudoti, kai tuo tarpu pasauliniai nesutarimų Gazos ir Ukrainos klausimu žemėlapiai praktiškai sutampa. Ši krizė gali įkalti pleištą tarp Vakarų ir „giliųjų Pietų“. Gazos bombardavimai turi visas galimybes jį sustiprinti, o jei Kinija nutars pasinaudoti situacija prieš Taivaną, tai tapsime visuotinio konflikto užsimezgimo liudininkais.

Kitaip tariant, Izraelio vadovybei būtina skubiai priminti, kad atpildas — ne politika, kad politinis palestiniečių atstovavimas privalo išlikti, kad nėra kitokio politinio atstovavimo, tik Palestinos Autonomija, ir kad neišvengiamas politinio „Hamas“ pašalinimo palydovas yra taikos derybų atnaujinimas.

Europa privalo apie tai paskelbti, iškeldama pagalbos izraeliečiams ir palestiniečiams pratęsimo klausimo priklausomybę nuo tarpusavio kompromisų, vedančių link „dviejų valstybių“ problemos sprendimo. Kaip veikianti jėga, bent jau situacijai pakeisti, ES dabar privalo imtis vaidmens, kurio negali atlikti JAV, nes prasidėjusi prezidento kampanija jas poliarizuoja ir paralyžiuoja.

Bernard Guetta
republic.ru

* Vladimiras Putinas Tarptautinio baudžiamojo teismo kaltinamas nusikaltimais žmonijai. Išduotas jo arešto orderis.
2023 metų spalio 13 d., Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) priėmė rezoliuciją, pripažįstančią Rusijos Federacijos vadovą Vladimirą Putiną diktatoriumi.