Šviesa, kaip žinome dar iš mokyklos fizikos kurso, yra greičiausias dalykas pasaulyje. Niekas iš patvirtinamai žinomos visatos nejuda greičiau, nei šviesos dalelės (ar bangos) fotonai. Iš pažiūros šviesa būtų idealus būdas perteikti ir saugoti informaciją, juolab, kad ir šiaip, istorijai žinomais laikais žmonija vis labiau sužino, prisimena ir perteikia žinias vaizdais, raštu - matoma informacija.

Dėl to, kad dar nuo savo protėvių primatų paveldėjome gerai spalvas ir pustonius skiriančias akis, šviesą nuo seno naudojame kaip pagrindinę žinių ir pažinimo metaforą, simbolį (štai dėl ko prancūzų racionalistų sąjūdis 18 a. buvo vadinamas „Apšvieta“).

Kita vertus, nors šviesos apšviestų, matomų dalykų regėjimas tapo mums svarbiausiu žinių ir žinojimo perteikimo kanalu, pačias žinias mes linkę vis labiau patikėti sudėtingai, daug energijos suvartojančiai ir ne taip jau patogiai mums jas atvaizduojančiai elektronikai. Žinoma, elektroninės žinių, informacijos kaupimo ir perteikimo priemonės nuolat tobulėja, tačiau eilė mokslo tyrėjų ir išradėjų įvairiose pasaulio vietose jau keletą dešimtmečių puoselėja planus atlikti kokybinį šuolį --  sukurti jau nebe metaforinę, o pažodinę „šviesos“ įranga, t.y. informacinę technologiją, naudojančią šviesą, fotonus, vietoje elektronų, „optroniką“. Kalba eina tiek apie informacijos kaupimo, tiek apie jos perdavimo, tiek apie jos valdymo ir atvaizdavimo technologijas kaip visumą.

Informacinės optronikos privalumai būtų, pažodžiui, „akivaizdūs“ - ne tik didžiausias įmanomas informacijos perdavimo greitis, bet ir nepralaužiamas, maksimalus informacijos saugumas: fotonais įrašomos ar perduodamos ir atitinkamai apsaugotos informacijos niekas pašalinis be pėdsako, jos nepakeisdamas ir neprarasdamas, negalėtų pasiekti.

Atvaizdavimo ir valdymo (vadinamosios „vartotojo sąsajos“) naujovės, tinkančios optronikai, jau sukurtos kol kas pigesnių elektroninių technologijų pagrindu. Antai viena Massachusets'o Technologijų Instituto (MIT) tyrėjų grupė sukūrė portatyvinio, ant kaklo pakabinamo miniprojektoriaus ir judesių skaitytuvo pagalba sąsają, kuri vaizduoją informaciją tiesiai naudotojo matomoje aplinkoje -- ant bet kokio paviršiaus -- ir leidžia rankų judesiais tą informaciją valdyti. Tai leistų bet kurioje aplinkoje turėti laisvai prieinamą ir valdomą informaciją susijusią su ta aplinka, naudoti bet kokią aplinką informacijos kūrimui, jos keitimu ar kitokiam valdymui lengvais rankų ir pirštų gestais (plačiau čia: http://www.pranavmistry.com/projects/sixthsense/).

Kai kurie naujovių stebėtojai ir žinovai teigia, kad būtent tokio pobūdžio vartotojo sąsajos laimės kovą dėl vartotojų dėmesio. Ženkliai sudėtingiau yra sukurti kokybiškai greitesnę ir talpesnę optroniką būsimiems šviesos kompiuteriams. Fotonai negali būti „stabdomi“ ar „greitinami“ kaip elektronai, jų nuolatiniam judėjimui pastoviu greičiu kreipti ir valdyti, kitaip tariant, sukurti veiksmingus "šviesos tranzistorius", tenka kurti kvantų fizikos tyrimų ir medžiagotyros naujovėmis paremtą įrangą.

Iki šiol tokia įranga užimdavo ištisus kambarius, veikė beveik prie absoliutaus nulio temperatūros ir jokių apskaičiavimų atlikti negalėjo - tad tebuvo „laboratorinė egzotika“. Tačiau šį mėnesį Bristolio universiteto tyrėjai sugebėjo pristatyti pirmą eksperimentinį fotoninį lustą, atliekantį didelių skaičių apskaičiavimus greičiu, keliagubai pranokstančiu geriausius elektroninius analogus. (plačiau čia: http://www.bristol.ac.uk/news/2009/6527.html). Iki tikrai kompleksinius skaičiavimus atliekančio lusto dar toli, tačiau šis lustas jau atvėrė tam kelią ir po kelių dešimtmečių optronika gali užbaigti elektroninės kompiuterijos amžių. Įžvalgesniems investuotojams visur pasaulyje verta pradėti tuo domėtis, kadangi optroninės kompiuterijos galimybės bus kaip reaktyvinio lėktuvo palyginus su dabartinių technologijų "oro balionu".

Algis Davidavičius, paramaverslui.eu

Komentarai (2)