Lietuviai statys didžiausią pasaulyje dujomis varomą keltą (18)
Vakarų Baltijos laivų statykloje pradėtas statyti didžiausias pasaulyje dujomis varomas keltas.Statybas vykdys „Vakarų laivų gamykla“ ir „Fiskerstrand Verft AS“ bendra įmonė „Fiskerstrand BLRT AS“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dėl daugiau kaip 150 mln. Lt vertės projekto Lietuvos laivų statytojams teko konkuruoti su beveik 10 Europos kompanijų, praneša LTV „Panorama“.
Po metų simboliškai suvirinta konstrukcija, prie kurios pritvirtinta lentelė su sėkmę nešančiomis monetomis, virs didžiausiu pasaulyje dujomis varomu keltu. 130 metrų ilgio ir 19 metrų pločio laivas, kuris plukdys 600 keleivių ir apie 250 lengvųjų automobilių, yra statomas Norvegijos kompanijai „Fjord1“, kuri yra viena didžiausių šalies transporto grupių, valdanti 63 automobilių keltus bei daugiau kaip 500 autobusų ir krovininių transporto priemonių. Tai vienas stambiausių laivų statybos projektų Lietuvoje, kurio bendra vertė – 163,6 mln. litų.
Kelto koncepciją sukūrė ir projektavimo darbus atliko Norvegijos laivų projektavimo kompanija „Multi Maritime AS“. Viena pirmaujančių pasaulyje klasifikavimo įstaigų „Det Norske Veritas” dujomis varomam keltui suteiks +1A1 klasę. Kelte bus sumontuoti keturi azimutiniai laivo varytuvai, varomi dujų-elektros sistemos, sudarytos iš trijų 2430 kW galingumo dujų variklių ir 3000 kW galingumo dyzelinio variklio. Vidaus vandenų transportui skirto kelto greitis – 20 mazgų.
„Suskystintomis dujomis varomas keltas sumažina eksploatacijos išlaidas ir, svarbiausia, aplinkos taršą: azoto – iki 90 proc., anglies dvideginio – iki 20 proc. Ir į aplinką laivas neskleis jokių suodžių“, – sakė „Fjord1 Nordvestlandske“ vadovas Jarle Skartunas.
Dėl šio per 163 mln. Lt siekiančio projekto vienintelei šalyje laivų statybos kompanijai „Vakarų laivų gamyklai“ teko varžytis su Lenkijos, Norvegijos, Vokietijos, Olandijos ir Ispanijos laivų statytojais.
„Šitam regione, Baltijos šalyse, didelės konkurencijos nėra, tačiau mes žinome, kad šita rinka yra globali ir vis dėlto tiek Kinijos, tiek Pietų Korėjos kompanijos labai dažnai dalyvauja Europos valstybių ar kompanijų rengiamuose konkursuose. Čia reikia nugalėti šituos pasaulio gigantus“, – pabrėžė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.
„Vakarų laivų gamykla“, kurios antrine įmone šią vasarą tapo ir viena seniausių laivų statytojų – Vakarų Baltijos laivų statykla, per visą gyvavimo istoriją yra pastačiusi apie pusę šimto laivų, tačiau pernai ji pripažinta viena iš didžiausių šalies eksportuotojų.
„Praėjusiais metais mes į valstybės biudžetą įvairiomis formomis sumokėjome per 70 mln. litų. Manyčiau, tai yra pakankamai nemažai. Be to, mūsų eksportas, mūsų veikla sudaro virš 80 proc., tad manau, kad šita veikla yra pakankamai svarbi“, – teigė „Vakarų laivų gamyklos“ vadovas Arnoldas Šileika.
Visame pasaulyje laivų statytojai, sulaukę stambių projektų, kartu išsprendžia ir dalį socialinių problemų.
„Krovos kompanijose naujos technologijos net pradeda mažinti darbuotojų skaičių, o čia kiekvienas toks užsakymas užtikrina darbą šimtams ar net tūkstančiams žmonių ir ilgalaikes pajamas“, – pažymėjo Eugenijus Gentvilas.
Vien šiam projektui įgyvendinti, „Vakarų laivų gamyklos“ vadovų teigimu, papildomai prireiksią iki 200 korpusininkų–suvirintojų. O kitąmet numatomiems projektams, kurių vertė apie 250 mln. Lt, esą reikėsią priimti dar apie 500 žmonių. Neslepiama, kad dalį jų sudarys užsienio specialistai.
