„1 ar 2 batalionai. Judame su vikšru.“ Šarvuotas kumštis (4)
Lietuva antruoju pėstininkų kovos mašinų įsigijimų etapu pirks vikšrinių kovos mašinų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kaip Alytuje antradienį žurnalistams sakė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, praėjusią savaitę nuspręsta ir dėl antro pėstininkų kovos mašinų įsigijimo etapo.
„Judame su vikšru, nes kursime tankų batalioną“, – teigė jis.
Pasak ministro, jau anksčiau nuspręsta, kad tankų batalionas bus kuriamas etapais, suformuojant po kuopą.
Anot jo, 2027 metais į Lietuvą turėtų atvykti pirmieji tankai.
„Jeigu mums tinka sąlygos, jei tinka kaina, mes einame į Valstybės gynimo tarybą rudenį, pasitvirtiname ir tas etapavimas lieka kaip mūsų strategija įsigyjant tankų batalioną“, – kalbėjo ministras.
„Kadangi judi su tankais, (...) labai svarbu turėti vikšrines pėstininkų kovos mašinas. Pagal biudžeto galimybes – ar vieno bataliono, ar du batalionus“, – sakė L. Kasčiūnas.
Anot jo, dabar dėl vikšrinių kovos mašinų įsigijimo ministerija yra analizės ir derybų etape.
„Rudenį turėsime šioje vietoje daugiau informacijos, daugiau žinių“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Balandį jis pasiūlė persvarstyti antrąjį pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ įsigijimo etapą ir galvoti apie vikšrinių kovos mašinų pirkimą, kreipėsi dėl šio įsigijimo karinio patarimo.
Vikšrines kovos mašinas gamina ar prie jų gaminimo prisideda ir Lietuvoje artilerijos šovinių gamyklą ketinanti statyti „Rheinmetall“, ji yra ir „Boxer“ gaminančio konsorciumo ARTEC akcininkė.
Lietuva 2016 metais pasirašė sutartį dėl 88 kovos mašinų „Boxer“ įsigijimų.
Pagal Lietuvos kariuomenės reikalavimus modifikuotos kovos mašinos Lietuvoje vadinamos „Vilkais“.
Prieš dvejus metus Krašto apsaugos ministerija (KAM) paskelbė apie planus papildomai nupirkti dar daugiau kaip 120 „Boxer“ pėstininkų kovos mašinų.
Už papildomas Vyriausybės skirtas lėšas gynybai taip pat ketinama įsigyti vidutinio ir artimo nuotolio oro gynybos sistemų bei užbaigti pirmąjį pėstininkų kovos mašinų įsigijimų etapą.
„Papildomos vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos įsigijimas, dabar negaliu ir nenoriu pasakyti, nes vyksta derybos, kokios sistemos, bet iki rugsėjo mėnesio bus sprendimas, bus kontraktas“, – sakė L. Kasčiūnas.
Anksčiau ministras yra teigęs, kad tai galėtų būti NASAMS arba „Iris-T“ sistemos.
Šios sistemos baterija į Lietuvą turėtų būti atgabenta 2027–2028 metais.
Taip pat bus sumokėtas avansinis mokėjimas už artimojo nuotolio gynybos sistemą M-SHORAD.
Anot L. Kasčiūno, Vyriausybės skirtų pinigų užtenka užbaigti ir pirmąjį pėstininkų kovos mašinų etapą.
„Inžineriniai bokseriai, vadavietės, rezerviniai bokseriai ir tą projektą reikia užbaigti. Tie pinigai, kurie Vyriausybės skirti, leis tą užbaigti“, – sakė ministras.
Kontraktą dėl kovos mašinų ketinama pasirašyti iki spalio mėnesio.
Sutartys bus sudarytos šiemet padidinus krašto apsaugos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Praėjusią savaitę Vyriausybė gynybai šiemet papildomai skyrė 136 mln. eurų.
51 mln. eurų bus skirti išankstiniams mokėjimams už vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas, 45 mln. eurų – už mobilaus trumpo nuotolio oro gynybos sistemas bei 40 mln. eurų – už pėstininkų kovos mašinas.