Atsisakome per lėtai.

Šalies valdžios delsimo mažinti naftos degalų vartojimą kaina jau viršijo 558 mln. eurų ir toliau auga – vidutiniškai 8,4 euro per sekundę. Verslo atstovai, įmones vienijančios organizacijos ir mokslo įstaigos ragina Seimą nesustoti pusiaukelėje ir įstatymus, kurie būtini nustatant konkrečius naftos produktų vartojimo mažinimo tikslus, priimti nedelsiant.

Kiekviena darbo diena, per kurią nepriimami sprendimai mažinti naftos degalų vartojimą transporto sektoriuje, Lietuvos biudžetui tiesiogiai reiškia apie 1 mln. eurų praradimų, rodo Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) skaičiavimai.

Vyriausybė birželį priėmė nutarimą, kuriame pritarė LR Alternatyviųjų degalų įstatymo pakeitimo projektui, kuriame numatyta, kad iki 2030 m. naftos degalų suvartojimas kelių transporte turėtų sumažėti ne mažiau kaip 39 proc., palyginti su naftos degalų suvartojimu 2021 m. Projekto svarstymas persikėlė į Seimą, kurio pavasario sesija pratęsta iki liepos 18 d.

„Akivaizdu, kad valdžios atstovai pagaliau suprato, kaip svarbu yra mažinti naftos degalų vartojimą ir pirmuosius gyvybiškai svarbius žingsnius jau žengė, tačiau labai svarbu yra nesustoti pusiaukelėje ir nedelsti, nes kiekviena delsimo diena brangiai kainuoja, o investicijas planuojanti verslas laukia aiškumo.  Seimui pratęsus pavasario sesijos laiką verslas, visuomeninės organizacijos, mokslininkai ir neabejinga visuomenė tikisi, kad šis klausimas bus nedelsiant svarstomas ir būtini įstatymai priimti. Bet koks šio klausimo atidėliojimas mums visiems kainuos milijonus“, – sako Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento (LAIEK) Martyno Nagevičiaus.

Sprendimo laukia šimtai įmonių

Mažinti naftos vartojimą valdžią ragina į pilietinę iniciatyvą „41 proc. mažiau naftos“ susibūrusios įmonės ir organizacijos. Prie iniciatyvos prisijungė ir savo palaikymą naftos produktų vartojimo mažinimui išreiškė jau apie 250 šalies bendrovių, verslo, visuomeninių ir mokslo organizacijų.

LAIEK siūlė įstatymais nustatyti 41 proc. naftos degalų suvartojimo tikslą, tačiau svarstymui užtrukus 2030 metais bus galima pasiekti kiek mažesnį – 39 proc. naftos degalų sumažinimo rodiklį. 

„Verslui šis įstatymas ypač svarbus, mat jo priėmimas turi lemiamos įtakos įmonių ateities planams, investicijoms. Šiandien verslas lyg ir raginamas investuoti į tvarius sprendimus, atsinaujinančios energetikos projektus, tačiau nematant konkrečių valdžios įsipareigojimų jam tai daryti yra pernelyg rizikinga”, – sako M. Nagevičius.

Naftos atsisakome per lėtai

Naftos degalai sudaro 95 proc. visos Lietuvos transporto sektoriuje sunaudojamos energijos, tad atsinaujinančių energijos išteklių dalis šalies transporte vis dar vos viršija 5 proc. Pagal šį rodiklį mūsų šalis lenkia tik kelias ES valstybes.

Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva (RED III) įpareigoja ES šalis pasiekti 29 proc. Iš atsinaujinančių išteklių pagamintos energijos dalį transporte – žvelgiant į dabartinį progresą ir nesant konkretaus tikslo mažinti naftos degalų naudojimą, pasiekti direktyvos reikalavimus Lietuvai būtų ypač sunku. 

Vis dėlto Seimui priėmus šiuo metu svarstomą įstatymą šiuos tikslus pasiekti yra realu – tam reikia iškastinį kurą transporte keisti atsinaujinančiais energijos ištekliais – biometanu, pažangiaisiais biodegalais, elektra, o ateityje – sintetiniais degalais ar žaliuoju vandeniliu.

Lietuva savo Klimato kaitos darbotvarkėje yra įsipareigojusi sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių emisijas bent 30 proc., lyginant su 2005 m., tačiau  Lietuvos transporte sektoriuje šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos iki šiol tik augo.

Komentarai (2)