„Kaip fantastiniame filme „Svetimas“.“ Gamtininkas skelbia, kas užpuolė Lietuvos kaštonus ()
Manau ne vienas gyventojas savo mieste kaštonuose yra pastebėjęs įkeltus trikampio formos objektus kurie primena lesyklėles, tačiau tai nėra lesyklėlės paukščiams tai yra feromonų gaudyklės, skirtos ne pamaitinti o sugauti mažą vabzdį Karšakandę. Sudomino? Tuomet skaitome toliau ir susipažinkime, kas ta Karšakandė.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Cameraria ohridalla – taip kaštoninė Karšakandė skamba mokslinėje literatūroje. Kilęs vabzdys iš Makedonijos ir pirmą kartą aprašytas 1985 metais ir yra priskiriamas keršųjų kandelių šeimai, viena iš drugių rūšių. Drąsiai galima teikti, kad nėra Europoje valstybės kurioje auga kaštonai ir kurioje šis vabalas nebūtų paplitęs.
Pranešimo autorių nuotr. (Asmeninis albumas)
Kuo šis vabzdys yra pavojingas?
Pradėkim nuo to, kad šios kandžių lervos minta kaštonų lapais, todėl medžių lapai ne tik praranda savo spalvą, bet ir gyvybingumą. Karšakandžių lervos kaip fantastiniame filme „Svetimas“ įsigraužia į kaštonų lapus ir pradeda maitintis jais iš vidaus. Taip sukeldami medžio lapų rudimą ir džiūvimą, dėl ko medžių lapai pradeda anksčiau laiko kristi, taip silpnindami medį, mažindami atsparumą ligoms, nekalbant apie dekoratyvinį medžio vaizdą.
|
Pranešimo autorių nuotr. (Asmeninis albumas)
Tai kaipgi su šia Karšakande yra kovojama?
Lietuvoje skraidančias Karšakandes galima pamatyti nuo balandžio pabaigos ir netgi iki spalio pradžios. Būtent šiuo laikotarpiu yra tinkamiausias laikas statyti feromonų gaudykles ir jas keisti naujomis kas 6 savaites.
Kaip pavyzdys Vilniuje nuo 2022 metų iki 2024 metų buvo ir yra pastatyta 5425 vienetai feromonų gaudyklių (žmonėms, mėgstantiems statistiką: 2022 m – 1671 vnt., 2023 m. – 1873 vnt., 2024 m. – 1881 vnt).
Pranešimo autorių nuotr. (Asmeninis albumas)
Feromoninio gaudyklių masalo principas yra labai paprastas. Kuomet vabzdžiai pradeda skraidyti, feromoninės gaudyklės privilioja vabzdžių patinėlius. Patekę patinėliai į gaudyklę niekaip negali ištrūkti, taip gamtoje likusios patelės lieka neapvaisintos ir taip mažinama jų populiacija.
Kitas mechaniškesnis kovos būdas atėjus rudeniui yra nukritusių lapų surinkimas ir sunaikinimas. Taip yra mažinamas Karšakandžių kiaušinėlių kiekis, sumažinant jų populiaciją kitais metais.
Brangiausias ir aplinkai kenksmingiausias būdas yra insekticidų naudojimas (lot. insectum – vabzdys + caedo – žudau), jie yra gaminami granulių, tablečių, miltelių, koncentruotų emulsijų pavidalu, tačiau jų naudojimas gali būti kenksmingas ir žmogui ar miesto gyvūnams, patekus į organizmą.
Tikiuosi ši trumpa informacija padėjo susidaryti vaizdą apie Karšakandės keliamą rimtą grėsmę kaštonams ir, kad bendrų pastangų dėka, pritaikius tinkamus kontrolės metodus, galime padėti išsaugoti šiuos medžius mūsų miesto kraštovaizdyje, apsaugant juos nuo šių mažų bet pavojingų vabzdžių.