Ne gintaro rūmai. Ką surado Baltijos jūros dugne ()
Plastiko tarša – viena opiausių Baltijos jūros problemų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Baltijos jūros dugne toli gražu ne gintaro rūmai – narai ištraukė 70 kg sveriančius nuskendusius žvejybinius tinklus.
Plastiko tarša – viena opiausių Baltijos jūros problemų. Praėjusią savaitę į jūros gelmes nusileidusi narų komanda dugne nuo tinklų, keliančių mikroplastiko taršą, raizgalynės vadavo penkis nuskendusius laivus. Specialistai atviri – tokių darbų užteks dar dešimtmečiams, tačiau tobulėjančios technologijos, verslo palaikymas ir besiformuojanti bendruomenė iš esmės keičia Baltijos jūros veidą.
Iššūkių kupina ekspedicija
Nardymo entuziastus vienijančios „Nardymo akademijos“ atstovo Andriaus Albriko teigimu, liepos mėnesio pradžioje įvykęs nėrimas į Baltijos jūros dugną nepašykštėjo iššūkių, tačiau galutinis rezultatas atpirko net ir didžiausią vargą.
„Šį kartą per tris dienas turėjome galimybę apžiūrėti penkis Baltijos jūroje nuskendusius ir storu pamestų žvejybinių tinklų sluoksniu padengtus laivus. Nėrėme į 34 metrų gylį, iš viso šioje ekspedicijoje dalyvavo 7 patyrusių narų komanda“, – pasakoja A. Albrikas.
|
Pasak naro, šį kartą buvo išžvalgyti ne tik gilūs vandenys, bet ir Baltijos jūros sekluma. Tačiau nepaisant šio iššūkio, ekspedicijos metu pavyko ištraukti net 70 kg pamestų žvejybinių tinklų ir surinkti informacijos apie kitus Baltijos jūroje esančius paskendusius objektus.
„Susidūrėme su situacija, kai nuskendęs laivas yra apraizgytas tokiu storu žvejybinių tinklų sluoksniu, jog jį visiškai pašalinti gali neužtekti net ir kelių nėrimų. Šį kartą vieną iš tinklų kartu traukė net trys patyrę narai. Deja, tačiau kartu su mikroplastiko taršą didinančiais tinklais iškeliame ne brangakmenius ar lobių skrynias, o įstrigusius paukščius ir vandens gyvūnus“, – pasakoja A. Albrikas.
Jūros gelmėse reikalingas išskirtinis pasiruošimas
Ilgamečio naro teigimu, pasiruošimas tokiai ekspedicijai – kruopštus ir atsakingas procesas. Pirmiausia yra buriama patikima komanda, renkama informacija apie jūros dugne paskendusį objektą, kurį norima apžiūrėti ir pašalinti jį dengiančius tinklus.
Dažniausiai ekspedicija trunka kelias dienas. Pirmąją dieną komanda, kuri prie vandens telkinio susirenka iš visos Lietuvos, pasiskirsto atsakomybėmis. Paprastai jų yra nemažai – nėrimo metu reikia rūpintis tinkamu apšvietimu, visos komandos sauga, plūdurų užkabinimu ir filmavimu bei fotografavimu. Tuomet narų komanda neria gilyn pirminei objekto apžiūrai, kurios metu yra ruošiamasi tinklų iškėlimui.
Pamestų tinklų šalinimas – pavojinga procedūra, kelianti grėsmę pačių narų saugumui.
„Būnant jūros dugne matomumas yra praktiškai nulinis, o patys tinklai nuolat juda. Todėl narai, šalinantys tinklą, turi būti itin budrūs, nuolat stebėti tinklo judėjimo trajektoriją, nes gali būti situacijų, kai pats tinklą šalinantis naras į jį įsipainioja“, – pasakoja A. Albrikas.
Jūros dugno valymo darbai – su pagalba
Trečius metus iš eilės šalyje bendrovės „Neste“ inicijuojama akcija „Išvien dėl švaresnės Baltijos“ siekia šviesti visuomenę Baltijos jūros taršos problematika ir prisidėti prie situacijos gerinimo.
Akcijos metu, liepos ir rugpjūčio mėnesiais, nuo kiekvieno kliento apmokėjimo, atsiskaitant už degalus mobiliąja programėle, bendrovė skiria po 0,10 euro organizacijoms, užsiimančiomis Baltijos jūros ar jos pakrantės švarinimo darbais.
Praėjusiais metais surinkta 14 234 eurų suma, kuri šiemet buvo panaudota partnerių „Nardymo akademijos“ vykdomų tinklų traukimo iš jūros dugno darbams.
„Džiaugiamės matydami augantį lietuvių įsitraukimą sprendžiant visiems rūpimas aplinkosaugines problemas. Pernai akcijos metu pavyko surinkti beveik 40 proc. didesnę sumą nei 2022 metais. Šią vos per du mėnesius surinktą paramą skyrėme partnerių vykdomiems Baltijos jūros dugno valymo darbams. Tikime, kad taip prisidedame ne tik prie mylimos jūros floros ir faunos išsaugojimo, bet ir prie galimybės ateities kartoms džiaugtis švaresne Baltija“, – sako „Neste Lietuva“ vadovė Julija Matisonė.
Įmonės atstovės teigimu, į akciją įtraukiami ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos bei Estijos šalių gyventojai. Trijose Baltijos šalyse įmonė per visą akcijos organizavimo laikotarpį Baltijos jūros ir jos pakrančių švarinimui jau skyrė 73 439 eurų.
Tiki žmonių ir verslo akcijų simbiozės nauda
Pasak „Nardymo akademijos“ vadovo, nors Baltijos jūros švarinimo darbų užteks ištisiems dešimtmečiams, didėjantis visuomenės įsitraukimas ir verslo pagalba nuteikia teigiamai.
„Suprantame, kad žmonėms būnant krante jūros dugno problemas įžvelgti gali būti sudėtinga. Tačiau jaučiame vis didėjantį gyventojų susidomėjimą Baltijos jūros taršos problematika. Taip pat džiaugiamės ir verslo tiesiama pagalbos ranka – tokios ekspedicijos imlios ne tik žmogiškųjų resursų, laiko, bet ir finansine prasme. O ši vykstanti akcija itin prisideda prie švietėjiškos ir aplinką švarinančios misijos įgyvendinimo“, – sako A. Albrikas.
Naro teigimu, tokia verslo ir narų partnerystė – viena pirmųjų Lietuvoje, prisidedanti prie Baltijos jūros dugno ir visos povandeninės sistemos būklės gerinimo.