„Lietuvoje iki 2026 metų pradžios.“ Apie tai jau skelbia visi. Grandiozinė žinia ()
Dėl konkrečių gamybos detalių tikimasi sutarti iki šių metų pabaigos.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vyriausybės atstovams pasirašius memorandumą su JAV gynybos technologijų milžine „Northrop Grumman International Trading“, Lietuvoje iki 2026 metų pradžios planuojama įrengti kelių dešimčių milijonų eurų vertės vidutinio kalibro 30 milimetrų (mm) šaudmenų gamybos liniją.
Amerikiečių ketinimus investuoti į Lietuvos gynybos pramonę įtvirtinantį dokumentą pirmadienį pasirašė premjerė Ingrida Šimonytė, finansų ministrė Gintarė Skaistė, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas ir „Northrop Grumman Corporation“ viceprezidentas Stephen O’Bryan.
Visgi ketinimų protokolas nėra galutinė įpareigojanti sutartis – pasak L. Kasčiūno, dėl konkrečių gamybos detalių tikimasi sutarti iki šių metų pabaigos, o šaudmenis gaminti pradėti per kiek daugiau nei pusantrų metų.
„Turime memorandumą, kaip tam tikrą ketinimų kryptį, bet tikslas yra iki šių metų pabaigos susitarti dėl visų detalių, pasirašyti sutartį“, – žurnalistams Vyriausybėje pirmadienį kalbėjo L. Kasčiūnas.
Ministro teigimu, 30 mm kalibro šaudmenų gamyba yra tik pirmasis žingsnis, Lietuvoje siekiant plėtoti „lanksčią“ šaudmenų gamybos liniją, grįstą naujausiomis technologijomis – tai reiškia, kad šaudmenis gaminti būtų galima sparčiau ir didesne apimtimi.
|
Anot bendrovės viceprezidento, šis „Northrop Grumman“ žingsnis sudaro galimybes bendradarbiavimą su Lietuva planuoti kelių dešimtmečių perspektyvoje.
„Iš „Northrop Grumman“ perspektyvos tai (memorandumo pasirašymas – ELTA) yra mūsų išskirtinio bendradarbiavimo ir įsipareigojimo pavyzdys. (...) Ši gamybos įmonė išplės mūsų pajėgumus ne tik Lietuvoje, bet ir mūsų gebėjimą kurti Lietuvoje darbo vietas, palaikyti NATO pajėgas vidutinio kalibro amunicijos srityje“, – kalbėjo S. O’Bryan
Savo ruožtu ministrė G. Skaistė akcentavo, kad gynybos pramonės stiprinimas turi išlikti strateginiu Europos Sąjungos (ES) pasirinkimu, kurį Lietuva puoselėja kartu su „svarbiausiais geopolitiniais partneriais“ – kitomis bendrijos valstybėmis narėmis ir JAV.
Giraitės gamykloje – naujos investicijos esamoje teritorijoje
Kaip pirmadienį LRT radijui sakė L. Kasčiūnas, naująją šaudmenų gamybos liniją planuojama integruoti į Kauno rajone veikiančią Giraitės ginkluotės gamyklą.
„Lietuva turi valstybės valdomą ginkluotės gamyklą – tai yra Giraitės ginkluotės gamykla, kuri gamina smulkaus kalibro šovinius. Keliame šiai įmonei naujus strateginius tikslus – plėsti gamybą, pritraukti investuotojų, plėsti gamybos asortimentą, didinti gamybos apimtis. Ir ateityje bus galima kalbėti apie platesnį Giraitės ginkluotės gamyklos vaidmenį bendrai valstybinėje gynybos pajėgumų stiprinimo struktūroje“, – žurnalistams pirmadienį pabrėžė ir G. Skaistė.
Jos teigimu, pasirašius memorandumą, tolimesni susitarimai dėl konkrečios investicijų vertės, finansinės naštos pasidalinimo tarp šalių bei naujų darbo vietų kūrimo yra diskusijų tarp Lietuvos ir „Northrop Grumman“ objektas.
„Pasirašytas memorandumas atveria galimybę kalbėtis apie konkrečius skaičius ir konkrečius įsipareigojimus iš kiekvienos pusės. Galėčiau pasakyti, kad investicijų dydis galėtų siekti keliasdešimt milijonų eurų, pasidalinimas kaštų tarp vienos ir kitos pusės yra jau susitarimo klausimas“, – paklausta apie galimą JAV investicijų vertę kalbėjo G. Skaistė.
„Tikrai būtų įdarbinami nauji darbuotojai, tai būtų naujos „plyno lauko“ investicijos, kurios prisidėtų prie naujų darbo vietų kūrimo ir grąžos generavimo. (...) Lietuva dalyvautų ne tik suteikdama teritoriją, bet ir turėtų tam tikrą grąžą iš šio investicinio projekto ir turėtų svarų žodį pasirenkant, kas ten konkrečiai bus (įrengiama – ELTA)“, – tikino ministrė.
Politikės teigimu, šiuo metu Giraitės gamyklos akcininkė yra Finansų ministerija, tačiau remiantis paplitusia praktika tikėtinas naujos įmonės steigimas konkrečiai šiam investiciniam projektui įgyvendinti.
„Giraitės gamykla lieka Giraitės gamykla, tai yra valstybinė įmonė. Bet, jeigu sutarta sukurti bendrą įmonę šitai gamybos linijai, šitai gamyklai gamykloje – taip, gali atsirasti iš esmės nauja įmonė, kurioje mes turėtume tam tikrą kontrolę“, – kalbėjo ir L. Kasčiūnas.
Vasarą Seimui priėmus didelių strateginių objektų vystymą šalyje palengvinančius teisės aktus, G. Skaistė tikina, kad naujųjų pakeitimų užtektų ir šio projekto vystymui.
Ministro L. Kasčiūno teigimu, „Northrop Grumman“ investicijos Lietuvoje mažintų šalies priklausomybę nuo tiekimo grandinių, o pagaminti šaudmenys galėtų būti naudojami lietuviškose pėstininkų kovos mašinose (vadinamuosiuose „Vilkuose“), taip pat tiekiami regioniniams partneriams bei Ukrainai.
Memorandumas numato Lietuvos vidaus gynybos pramonės pajėgumų stiprinimą, daugiausia dėmesio skiriant vidutinio kalibro šaudmenų kūrimui, gamybai ir tiekimui.
„Northrop Grumman“ yra pirmaujanti pasaulinė aviacijos ir gynybos technologijų bendrovė. Ji yra technologijų lyderė kuriant, testuojant ir gaminant 30 mm šaudmenų liniją.
