„Koks išradimas! Turėjo praeiti laiko, kol supratau…“ Ispaną apstulbino, ką pamatė Lietuvoje ()
KTU mokslininkas iš Ispanijos kartą ieškojęs žemėlapyje, šiandien moksleiviams padeda kurti Lietuvos ateities vizijas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ignacio Villalon Fornes atvyko į Lietuvą iš saulėtojo Madrido ir tapo svarbia KTU mokslininkų bendruomenės dalimi. Jis ne tik dėsto statybinių konstrukcijų projektavimą, bet ir aktyviai prisideda prie jaunimo ugdymo bei įtraukia moksleivius į inovatyvius projektus, kurie parodo, kokia mūsų šalis galėtų būti ateityje.
Jau 14 metų Lietuvoje gyvenantis ispanas sėkmingai baigė doktorantūros studijas Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakultete (KTU SAF), kur eksperimentavo su inovatyviu betonu, pakeisdamas cementą ekologiškesniu fosfogipsu.
Be mokslinės veiklos, Ignacio vietinius gyventojus žavi savo lietuvių kalbos įgūdžiais ir aktyviu dalyvavimu visuomenės gyvenime.
Nors KTU mokslininkas apie Lietuvą žinojo nedaug, šiandien ji jam tapo antraisiais namais. Pirmuosius metus jis skyrė intensyvioms lietuvių kalbos studijoms, kur drauge su kitais užsieniečiais perprato vieną sunkiausių kalbų: „Nors ir buvo nelengva, visi išmokome kalbėti lietuviškai.“
Ši patirtis atvėrė kelius į vietinę akademinę bendruomenę ir kultūrą, kuri, kaip pats teigia, žavi savo unikalumu.
Galima ir tylėti
Dar mokykloje Ignacio pradėjo dalyvauti katalikiškos organizacijos „Opus Dei“ veikloje. Vėliau, mokydamasis 12–oje klasėje, jis gavo pasiūlymą prisijungti prie panašios veiklos Lietuvoje.
|
„Ši mintis man labai patiko. Tiesa, prisipažinsiu, kai sulaukiau pasiūlymo, teko paieškoti žemėlapyje, kur yra ta Lietuva. Tačiau, neilgai svarstęs, atvykau į Vilnių. Ir tikrai nesigailiu!“ – pirmąja pažintimi su Lietuva dalijasi KTU mokslininkas.
Ignacio pastebi, kad tarp Lietuvos ir Ispanijos yra nemažai kultūrinių skirtumų, tačiau, kaip jis pats teigia, „žmonės visur yra žmonės“.
„Teko priprasti prie arbatos, nes Ispanijoje niekas jos negeria, nebent serga. Taip pat iš pradžių buvo keista, kad viešose vietose triukšmo lygis yra mažesnis nei Ispanijoje. Turėjo praeiti šiek tiek laiko, kol supratau, kad būnant su kitu žmogumi nebūtina kalbėti – galima ir tylėti. Koks išradimas!“ – šmaikštauja Ignacio.
Lietuvos architektūroje, lyginant su Ispanija, jis pastebėjo du ryškius skirtumus: medinius pastatus, tokius kaip namai ir bažnyčios, bei sovietinius daugiabučių rajonus.
KTU mokslininkas atskleidžia, kad savo darbe jis mato didelę vertę, mat dėstytojavimas jam atrodo ir prasmingas, ir įdomus: „Prasmingas, nes padedi jaunimui pasiruošti gyvenimui, o įdomus, nes prisilieti prie įvairių veiklų: paskaitų, mokslinių tyrimų, tokių renginių kaip DEC LT ar net futbolo rungtynių prieš studentų atstovybę“, – dėstytojo darbo privalumus įžvelgia jis.
Vizijos Kauno „Rail Baltica“ stočiai
Jau šeštus metus iš eilės KTU SAF organizuoja DEC LT (angl. Design. Engineer. Construct! Lithuania) projektą, kur 9–12 klasių moksleiviai teikia inovatyvias idėjas ir sprendimus Lietuvos ateičiai.
Ignacio pasakoja, kad prieš šešerius metus KTU SAF dekanas Andrius Jurelionis susipažino su Jungtinės Karalystės (JK) organizacija „Class of Your Own“, kuri sukūrė ir išvystė DEC projektą savo šalyje ir už jos ribų.
Pagalvojus, kodėl šio projekto neįgyvendinus ir Lietuvoje, A. Jurelionis subūrė tarpdisciplininę fakulteto darbuotojų komandą ir pradėjo dirbti prie DEC LT projekto.
„Kiekvienų mokslo metų pradžioje pristatome naują projekto temą: viešbutis ponui Džeimsui Bondui apleistoje Londono metro stotyje, muzikos rūmai Kaune, ekologinio sąmoningumo edukacijos centras Kauno Piliamiestyje, SOS miestelis pabėgėliams Karmėlavoje ir Kauno „Rail Baltica“ geležinkelio stotis“, – sako Ignacio.
Gavę temą, moksleiviai dirba nuo rugsėjo iki gegužės, kai pristato galutinį produktą: „Ir tikrai, projektai nustebina!“ Tiesa, pagrindinis projekto kirtis – ne inžinerija ar architektūra, o komandinis darbas ir vaizduotė.
„Projekto pradžioje mes jiems pasakome, kad jie turi neribotą biudžetą (kad neribotų savo vaizduotės), tačiau sprendimai turi būti logiški ir pagrįsti. Iš to kyla labai įdomių projektų ir diskutuotinų sprendimų“, – pastebi KTU mokslininkas.
Pasak jo, įgyvendinus „Rail Baltica“ projektą, Kaunas taps svarbiu tarptautiniu transporto centru ir dabartinė stotis nebegalės aptarnauti didesnio keleivių srauto. Todėl moksleiviai aiškiai mato, kad jų užduotis nėra „teorinis“ ar „niekam neįdomus“ dalykas, bet realiai vykdomas tarptautinis projektas.
Stoties teritorijoje – poilsio miestelis
KTU mokslininkas pasakoja, kad šiųmetinės moksleivių idėjos buvo labai įdomios ir įvairios. Kai kurios komandos sutelkė dėmesį į keleivių perspektyvą, mat pirmas dalykas, kurį užsienietis keleivis pamatys atvykęs traukiniu į Lietuvą, yra stotis. Todėl stotis tampa tam tikrais vartais į Lietuvą, per kuriuos keleiviai gali susipažinti su pagrindiniais šalies akcentais ir įdomybėmis.
„Dvi komandos iš Vilniaus ir Alytaus pasiūlė peronų uždengimui naudoti lietuviškus gamtos motyvus – klevo ir ąžuolo lapų skliautus. Labai originalu!“ – moksleivių idėjomis stebisi jis.
Kitos komandos žiūrėjo į naują stotį kaip į galimą Kauno visuomeninį ir kultūros centrą. Pavyzdžiui, viena komanda pasiūlė stoties teritorijoje įrengti poilsio miestelį su SPA, baseinu, biblioteka ir kitomis paslaugomis.
Dideliam keleivių srautui aptarnauti moksleivių vaizduotė, pasak Ignacio, buvo beribė. Kai kurios komandos numatė kino sales, poilsio kambarius, skaityklas, parduotuves ir kavines.
Taip pat moksleiviai pasiūlė stotyje įrengti Lietuvos kultūros ir istorijos muziejų bei suprojektuoti atskirą pastatą, talpinantį Kauno „Žalgirio“ muziejų ir krepšinio salę.
„Iš tiesų, kalbant apie Lietuvą, pirmas žodis, kuris kyla mintyse – krepšinis, – sako Ignacio. – Moksleiviai netgi sugalvojo įrengti Hario Poterio tematikos vaikų žaidimų kambarį. Kas žino, galbūt ten kas nors atras ir 9¾ peroną, nuo kurio galės keliauti į Hogvartsą?“
Dalis komandų pasinaudojo 3D spausdintuvais maketų kūrimui ir virtualios realybės (VR) akiniais modelių pristatymui. Pasak KTU mokslininko, matyti, kad moksleiviai žengia koja kojon su šiuolaikinėmis technologijomis.
Pagrindiniai DEC LT projekto rėmėjai „Bentley Systems“ suteikia licenciją naudotis 3D projektavimo ir vizualizavimo programine įranga, leidžiančia moksleiviams dirbti su profesionaliais įrankiais ir pažinti inžinieriaus bei architekto profesiją.
„Alytaus komanda sukūrė įspūdingo detalumo stoties 3D modelį. Kai kurios komandos pristatė profesionalius projekto vaizdo įrašus, kuriuose netrūko humoro. Ypač įsimintinas buvo kauniečių vaizdo įrašas, kuriame jie pristatė pastatą, pasivaikščiodami po savo sukurtą 3D modelį“, – sako Ignacio.
Pristatymuose – psivaikščiojimas VR akiniais
KTU mokslininkas teigia, kad bendradarbiavimas su įmonėmis ir institucijomis yra esminė projekto dalis. Moksleiviai kasmet pristato savo darbus ekspertams, kurie teikia patarimus ir pastabas, padedančias tobulinti projektus.
Šiemet konsultacijas teikė „Lietuvos geležinkeliai“, „Rail Baltica“, „Inhus“, „YIT Lietuva“, „Kauno tiltai“, „Staticus“ inžinieriai, „Bentley Systems“ specialistai bei architektūros studentai ir dėstytojai.
Projekto pabaigoje ekspertai įvertina visų komandų darbus ir išrenka septynias nominacijas: už geriausią idėją, geriausią išplanavimą, geriausią 3D modelį, geriausius konstrukcinius ir inžinerinius sprendimus, geriausią pristatymą, geriausius tvarumo sprendimus ir geriausius socialinius sprendimus. Taip pat skiriamas prizas už geriausią maketą.
Be to, yra ypatinga nominacija „Tautos balsas“, kurią laimi komanda, surinkusi daugiausia balsų iš visų dalyvių ir mokytojų finalinio renginio metu. Šiemet ją pelnė KTU Inžinerijos licėjaus komanda „VIP“, kuri buvo įvertinta už įdomų pristatymą (moksleiviai sukūrė kambarį, kuriame galima pasivaikščioti su VR akiniais), arkinę architektūrą, augaliją ir Kauno „Žalgirio“ muziejų.
Ignacio džiugina tai, kad projekte dalyvauja ne tik Kauno, bet ir visos Lietuvos gimnazijos – tai praturtina tiek DEC LT projektą, tiek pačius moksleivius. Pavyzdžiui, prieš keletą metų klaipėdiečiai sukūrė ekologinio sąmoningumo edukacijos centrą, kurio architektūrinė forma priminė Baltijos jūrą, o šiais metais kauniečiai įtraukė „Žalgirio“ komandos motyvus.
„Projekto poveikis nėra vien lokalus, „kaunietiškas“ – jis apima visą Lietuvą. Šio projekto tikslas – ugdyti ateities kartą taip, kad ji galėtų prisidėti prie Lietuvos pažangos. Tai pasiekiama skatinant išradingus sprendimus, komandinio darbo įgūdžius, loginį mąstymą ir jautrumą socialinėms bei ekologinėms problemoms“, – dalijasi Ignacio.
Savo ateitį planuojantis Lietuvoje, KTU mokslininkas Ignacio siekia tęsti šį projektą: „Labiausiai vertinu kruasanus, kuriais vaišinami moksleiviai projektų pristatymo metu (juokauju). Tačiau, kalbant rimtai, matau didelę vertę galimybėje prisidėti prie moksleivių vertybių ugdymo, net jei tai tik labai smulkus indėlis.“
