„Išeities nėra. Teks perorientuoti Lietuvos žemėlapį“ ()
Lietuva turi priimti sprendimą.
© Terminator216 (CC BY 4.0) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Vilnius,_Gedimino_bokštas,_vaizdas_nuo_Trijų_Kryžių_kalno.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Praėjusią savaitę pristatytas Lietuvos gynybinės galios tyrimas, kurį atliko Vašingtone įsikūręs „New generation warfare“ centras, kartu su Lietuvos karo ekspertais simuliavęs du karinio konflikto scenarijus – kas laukia, jei 2027 m. Rusija užpultų Lietuvą. Nustatyta, kad Rusijos puolimą Lietuva atlaikyti galėtų iš viso skirdama papildomus 10 mlrd. eurų.
Anot iniciatyvos „4 procentai“ valdybos narės, „Telia“ vadovės Giedrės Kaminskaitės-Salters, Lietuva neturi kitos išeities, kaip tik finansavimą krašto apsaugai didinti ir toliau.
|
„Tam, kad mes išsilaikytume, kol iniciatyvą perims NATO, mums reikia investuoti tuos 14,5 mlrd. eurų, norime mes to ar nenorime. 4 procentai buvo gera pradžia, išjudinome visuomenę, bet realiai mes turime eiti tiek, kiek reikia, kad mes išgyventume“, – tikino ji.
„Jeigu mes kalbame apie 5,5–6 proc. BVP, tai yra jau ženklūs pinigai. Bet tai reiškia, kad mes į tai turime pradėti žiūrėti kaip į vieną iš pramonės industrijos šakų, realiai perorientuoti visą mūsų Lietuvos (...) pramoninį žemėlapį“, – teigė G. Kaminskaitė-Salters.
Pasak jos, verslas šį skaičių pasiekti sutiktų didinant mokesčius – įvedant taršos, nekilnojamojo turto – ir skolinantis.
„Taip, yra Mastrichto kriterijai. Bet ar tu rinksiesi laikytis Mastrichto kriterijų, ar tu rinksiesi apsaugoti savo šalies nepriklausomybę. Kokiu būdu mes pasiskolinsime, čia jau Vyriausybė turi nuspręsti, bet šitam reikalui skolintis yra būtina“, – teigė G. Kaminskaitė-Salters.
.jpg)
