„–56% kritimas.“ Sustabdytas SGD terminalas Klaipėdoje ()
2024 metų sausį – rugsėjį šalyje buvo suvartota 12,2 teravatvalandžių (TWh) dujų, kai pernai tuo pačiu metu dujų poreikis siekė 9,3 TWh.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ duomenimis, per tris šių metų ketvirčius trečdaliu arba 31 proc. didėjo Lietuvos dujų vartojimas. 2024 metų sausį – rugsėjį šalyje buvo suvartota 12,2 teravatvalandžių (TWh) dujų, kai pernai tuo pačiu metu dujų poreikis siekė 9,3 TWh. Dujų paklausa augo dėl kiek žemesnės metų pradžioje besilaikiusios oro temperatūros ir mažesnės dujų kainos rinkoje. Pastaroji priežastis lėmė didesnį dujų vartojimą elektros ir trąšų gamyboje.
Lietuvos dujų suvartojimo statistiką papildo ir vietoje pagamintos biodujos. Per minimą laikotarpį į Lietuvos dujų perdavimo sistemą buvo įleista apie 100 gigavatvalandžių (GWh) biometano, pagaminto iš žemės ūkyje susiformavusių atliekų. Tokiu kiekiu dujų galima būtų apšildyti apie 8000 namų ūkių.
|
„Lietuvoje pagamintų biodujų kiekis augina viduje sugeneruotos energijos rodiklius. Sudarydami verslui aiškias ir paprastas sąlygas prijungti biodujų gamybos įrenginius prie dujų perdavimo sistemos, didiname ir biometano tinkle kiekį. Tuo pačiu auga prekyba žaliųjų dujų kilmės garantijomis. Progresą biometano gamyboje ir perdavime matysime ir toliau. Šiomis dienomis vyksta jau trečiojo biodujų įleidimo taško, esančio šiaurės Lietuvoje prijungimo prie dujų perdavimo sistemos darbai, o artimiausiu metu planuojama prijungti dar kelis taškus“, – sako „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.
Per 2024 m. sausį – rugsėjį per Lietuvos dujų perdavimo sistemą iš viso buvo transportuota beveik 21 TWh dujų, neskaičiuojant tranzito į Karaliaučiaus sritį. Tai – 27 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kai į Lietuvą buvo patiekta 28,8 TWh dujų. Mažesnio dujų perdavimo priežastis – 2024 m. pradžioje iki balandžio mėnesio pabaigos neveikęs „Balticconector“ dujotiekis, jungiantis Estiją ir Suomiją. Dėl to dujų tiekimas į Suomiją buvo organizuojamas ne per Lietuvos dujų perdavimo sistemą, o dujas pristatant per Suomijoje esantį SGD terminalą. Be to, dėl vykusios patikros daugiau nei mėnesį neveikė SGD terminalas Klaipėdoje.
Tie patys infrastruktūros apribojimai turėjo įtakos ir gerokai mažesniems dujų srautams į Baltijos šalis ir Suomiją. Per tris šių metų ketvirčius dujotiekių jungtimi į Latviją dujų saugojimui Inčukalnio požeminėje saugykloje ir Baltijos šalių bei Suomijos poreikiams buvo perduota 7,3 TWh dujų. Tai – 56 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kai šia kryptimi buvo transportuota 16,6 TWh dujų.
Lietuvą ir Lenkiją jungiančiu GIPL dujotiekiu 2024 metų sausio – rugsėjo mėnesiais į Europą buvo transportuota 1,1 TWh dujų. Latvijos ir Estijos poreikiams bei dujų saugojimui Inčukalnio požeminėje dujų saugykloje buvo perduota 7,3 TWh dujų.
Per Klaipėdos SGD terminalą, pagrindinį dujų tiekimo šaltinį Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims, 2024 metų sausio – rugsėjo mėnesiais buvo patiekta 78 proc. (16,3 TWh) visų į sistemą transportuotų dujų. Srautas iš Latvijos sudarė 15 proc. (3,1 TWh), iš Lenkijos į Lietuvą – 7 proc. (1,5 TWh), o iš biodujų gamintojų į sistemą buvo įleista beveik 100 GWh biometano.
