„13,7 mlrd. eurų. Technologijų lyderė Europoje.“ „Dealroom“ apstulbę, ką padarė Lietuva ()

2024-11-08

Verslo atstovai yra įsitikinę, kad tai prisidėtų prie skaitmeninių technologijų sektoriaus plėtros.

Asociatyvi nuotr.
© recraft.ai (Free Tier Assets) | https://www.recraft.ai

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK), Asociacija INFOBALT, ir Asociacija „Unicorns Lithuania“ (Asociacijos) kreipėsi į kito Seimo parlamentines partijas, turinčias pakankamai mandatų suformuoti frakcijas, su siūlymu Seime steigti Skaitmeninių technologijų komitetą. Verslo atstovų nuomone, šiandien susiduriama su praktika, kai Seime pasigendama bendro požiūrio į tai, kaip turėtų būti reguliuojamos proveržio technologijos, elektroniniai ryšiai ar kitos su skaitmeninių paslaugų teikimu susijusios galimybės. Situaciją spręstų naujo komiteto steigimas.

„Mums akivaizdu, kad Informacinės visuomenės plėtros komiteto panaikinimas Seime buvo klaida. Proveržio technologijų, elektroninių ryšių reguliavimas ir dezinformacijos kardymas yra ypatingai svarbios europinės politikos darbotvarkės temos. Deja, Lietuvoje šie klausimai yra vis dar fragmentuoti, kartais net antraeiliai, o kompetencijos – išskaidytos. Specialaus komiteto atkūrimas Seime spręstų šias problemas ir pakeltų teisėkūros kokybę į aukštesnį lygį“, – teigia LVK prezidentas Andrius Romanovskis.

[11.11 rinkinukas] Bent 200€ pigiau nei Lietuvoje „OnePlus“ išmanieji telefonai, „Xiaomi“ kameros ir nešiojami PC (Video)

5025 4

11.11 rinkinukas

Kuponai

Labai ribotas kiekis

Greitas ir saugus pristatymas

1) „IMILAB EC6 Dual 2K“ - dvigubo 2K objektyvo išmanioji kamera, globali versija

2) „OnePlus 12“ - 16/24GB+512GB/1TB, globalios versijos išmanieji telefonai

3) „OnePlus Nord 4“ - 12/16+256/512GB, globalios versijos išmanieji telefonai

4) „Ninkear A15 Plus“ - globali versija, 15.6 colių, 32GB+1TB, Win 11 OS

Išsamiau

Asociacijos tikina, kad reguliavimo iššūkių aptariamoje srityje tik daugės – vis daugiau prekybos, viešojo ir kultūrinio gyvenimo vyksta skaitmeninėje erdvėje, vis daugiau BVP yra sukuriama naudojant skaitmeninius įrankius. Skaitmeninės technologijos susijusios ir su galimybėmis, ir su rizikomis, kurias suvaldyti yra visos visuomenės interesa, todėl Seime reikalingas sisteminis požiūris į skaitmeninių technologijų reglamentavimą.

„Dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo, duomenų ir kitų skaitmeninių technologijų sričių europinio reguliavimo įgyvendinimo ir perkėlimo į nacionalinę teisę apimtys, daugiau nei dvigubai nuo Skandinavijos šalių atsiliekantis Lietuvos produktyvumas, ir skaitmenizacijos teikiamos proveržio šioje srityje galimybės, yra tik kelios siūlomų pokyčių prielaidos. Ambicinga Lietuvos viešojo sektoriaus ir verslo vizija su aiškiais skaitmeninės ekonomikos savininkais įstatymų leidžiamojoje ir vykdomojoje valdžioje prisidėtų prie Lietuvos strateginių pokyčių, investicijų į aukštos pridėtinės vertės inovacijas, koordinuoto, tvaraus ir sistemingo Lietuvos, kaip aukštųjų technologijų ir inovacijų šalies, įvaizdžio formavimo tarptautiniu mastu, bei skaitmeninių technologijų eksporto, kuris Lietuvos eksporto struktūroje iki 2030 metų turi realaus potencialo išaugti kelis kartus“, – aiškina didžiausios Baltijos šalyse DigiTech asociacijos INFOBALT vadovas Simonas Černiauskas.

Verslo atstovai yra įsitikinę, kad specialaus komiteto steigimas prisidėtų prie skaitmeninių technologijų sektoriaus plėtros.

„Lietuva turi potencialą tapti lyderiaujančia technologijų šalimi Europoje dar šį dešimtmetį. „Dealroom“ analitikai skaičiuoja, kad, vertinant laikotarpį nuo 2018 m. iki 2023 m., bendra Lietuvos startuolių ekosistemos vertė spurtavo kitų Europos regionų atžvilgiu – augo daugiau nei 7 kartus, nuo 1,9 iki 13,7 mlrd. eurų. Dar 2022 m. pab. „Dealroom“ startuolių ekosistemą Lietuvoje vertino 9,5 mlrd. eurų. Tik per metus vertė didėjo per 4 mlrd. eurų – tai parodo labai aiškią perspektyvą. „Unicorns Lithuania“ kelia tikslą, kad visa informacijos ir ryšių technologijų (IRT) sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė 2030 m. sudarytų 20 proc. Lietuvos BVP – turime aiškiai sutarti dėl bendros vizijos, susitelkti ir kartu ieškoti veikiančių sprendimų aukšta pridėtine verte grįstai Lietuvos ateičiai užtikrinti, specialaus komiteto steigimas yra vienas jų“, – sako Gintarė Verbickaitė.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(15)

(2)

(13)

Komentarai ()