Atskleidė, ką daryti, kad Trumpas ir jo komanda išgirstų ir suprastų Lietuvą ()
Reikia vadovautis jo keliamais kriterijais, o ne tais, kurie yra įprasti ar svarbiausi mums patiems, sako politologas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala savo „Facebook“ paskyroje atskleidė, ką daryti, kad Trumpas ir jo komanda išgirstų ir suprastų Lietuvą.
„Norime, kad Trumpas ir jo komanda mus, Lietuvą, išgirstų ir suprastų? Atliepkime jo keliamus kriterijus.
Loginė seka:
– Suprasti, kurie kriterijai svarbiausi mūsų svarbiausiam saugumo sąjungininkui;
– Išskirti, kurie kriterijai visiškai atitinka Lietuvos interesus;
– Koncentruotis į tų kriterijų realizavimo stiprinimą, o ne blaškymąsi ir jėgų švaistymą nereikalingiems dalykams.
Pirma, gynybos išlaidos. Trumpas jau kelis dešimtmečius kritikuoja, jo supratimu, sąjungininkus-veltėdžius. Nesigilinkime, kiek tai pagrįsta, tiesiog konstatuokime faktą.
|
Pastarosios kampanijos metu vėl kliuvo NATO Europos šalims. BET. Trumpas turbūt nė karto nepaminėjo, jog minimali išlaidų riba yra ta, kurią nustatė NATO – 2 proc. Kodėl? Galbūt todėl, kad jis nesistengia kalbėti preciziškai tiksliai. O gal todėl, kad ta riba gali keistis.
Lietuva, norėdama produktyviai pradėti pokalbį Vašingtone, turėtų pasakyti, jog gynybai santykinai išleidžiame daugiau nei JAV. JAV išlaidos, o ne dirbtinis 2 proc. konsensusas, yra atskaitos taškas.
Šiuo metu, deja, to padaryti negalime, nes JAV išleidžia apie 3.5 proc. BVP, mes – kiek daugiau nei 3 proc. NATO kontekste mūsų rodiklis labai geras. Tačiau amerikiečiams nuolat primindami mums kylančias egzistencines grėsmes, o tuo pačiu neturėdami šio argumento, įtikiname ne visus (kalbu iš asmeninės pokalbių Vašingtone patirties). Egzistencinės grėsmės reikalauja ypatingų sprendimų.
Ir priminsiu, jog NATO 2024 m. santykinai daugiausiai gynybai skiria Lenkija ir Estija, kurios lenkia JAV. Lenkija apskritai kitąmet priartės prie įspūdingų 5 proc. BVP ir kelia tikslą turėti pajėgumus vieniems patiems atlaikyti potencialią Rusijos ataką. Neatsitiktinai.
Antra, esu iš kelių šaltinių girdėjęs, kad Trumpas kadaise savo ambasadorei Jungtinėse Tautose Nikki Haley (vėliau politinei oponentei) nurodė dėti pliusus ir minusus prie pasaulio valstybių. Koks to kriterijus? Ar šalys JT įvairiais klausimais balsuoja su JAV, ar ne. Logiškas kriterijus? Gilus kriterijus? O koks skirtumas, jei tai pastebi Trumpo aplinka.
Pagal šį rodiklį Lietuva praktiškai niekada nesikerta su JAV. Tačiau nesame ir tobuli, nes neretai – pvz., dėl Izraelio – balansuodami su kitomis Europos šalimis, susilaikome, kai JAV balsuoja už ar prieš. Bideno administracija pliusų-minusų greičiausiai nedalijo, bet tą matėme ir pirmosios Trumpo kadencijos metu.
Jei Trumpui tai taip svarbu, jei JAV yra kertinis mūsų partneris ir jei klausimo esmė neprieštarauja Lietuvos strateginiams ir nacionalinio saugumo interesams, nematau priežasčių nestoti į vieną gretą.
Tad su santykyje su Trumpu reikia vadovautis jo keliamais kriterijais, o ne tais, kurie yra įprasti ar svarbiausi mums patiems. Dažniausiai tai reikš, kad sudėtingiausia fazė yra bandymas į tarptautinius santykius pažvelgti kūrybiškai, o ne vadovaujantis šablonais. Ir praktinis kriterijų įgyvendinimas nebūtinai bus brangus ar komplikuotas.
Papildyta. Kol kriterijus, kuris gali turėti pozityvų efektą Vašingtone, atliepia mūsų interesą, tol jokios priešpriešos nematau. Pvz., Trumpui patiktų pasitraukimas iš klimato kaitos susitarimų, bet tai, mano supratimu, visiškai neatliepia Lietuvos interesų. Todėl neturėtų būti daroma.
Juk gynybos biudžetą didiname, tikiuosi, ne dėl Trumpo, o dėl savęs. Tiesiog nepakanka džiaugtis, kad išpildėm 2 proc. kriterijų, nes ambicingesnis tikslas padidina mūsų pačių pajėgumus ir (bonus) gerina pozicijas galingiausio sąjungininko atžvilgiu.
Tas pats ir JT. Jei balsavimas už ar prieš neprieštarauja Lietuvos interesams, kodėl prioritetizuoti abstraktų balansavimą susilaikant, o ne balsuoti kartu su kertiniu saugumo sąjungininku, kuris gali tai įvertinti? Jei tuo metu tam sąjungininkui tai aktualu, mes galim siekti tų pačių tikslų ir versdamiesi per galvą daryti tai, ko JAV nevertins (pvz., dirbtinai ir brangiai siekti didesnio atskirų prekių ar bendro importo iš JAV, nors tai amerikiečiams dėl absoliučių dydžių menkumo nerūpės). Ir tokiu atveju kaštai būtų daug didesni, nei chirurgiškai tikslus veikimas“, – rašo Kojala.
