„ESO gyventojui atsiuntė 1 milijono € sąskaitą už 10 kW.“ Beprotiški įvykiai Lietuvoje (1)
Nauji vartotojai susiduria su neįveikiamomis finansinėmis kliūtimis.
© jarmoluk (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/electric-electricity-building-1080584/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Gaminantys vartotojai yra didžiausias iš saulės gaminamos elektros energijos šaltinis Lietuvoje, tačiau vis dažniau nauji vartotojai norėdami pradėti gaminti žalią elektrą susiduria su neįveikiamomis finansinėmis kliūtimis.
Nebestebina naujienos, kuomet Energijos skirstymo operatorius (ESO) už galimybę tapti gaminančiu vartotoju paprašo milijono eurų. Tai nutinka tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Metų pradžioje garsiai nuskambėjo atvejis, kuomet Smalininkų technologijų ir verslo mokykla gavo 1 milijono eurų sąskaitą už 30 kW galios saulės elektrinės prijungimą prie tinklo. Panašią situaciją patyrė ir Klaipėdos rajono gyventojas, kuris, norėdamas prijungti 10 kW galios saulės elektrinę, taip pat gavo milijoninę sąskaitą.
Situacijos, kai nurodomos neproporcingai didelės prijungimo prie tinklo kainos, nėra pavienės išimtys. ESO pateikiama statistika rodo, kad šių metų spalį daugiau nei 9 proc. vartotojų, norinčių prijungti prie tinklo gamybos įrenginius ir tapti gaminančiais vartotojais, susidūrė su reikalavimu finansuoti tinklo rekonstrukciją. Vidutinė tokios rekonstrukcijos kaina viršijo 20 tūkstančių eurų. Tokio dydžio našta vienam vartotojui beveik visada reiškia gamybos atsisakymą ir kelio tolesnei gaminančių vartotojų plėtrai tose vietovėse užkirtimą. Net jei norinčių gaminti energiją būtų itin daug, dabartinis reguliavimas reikalauja, kad už rekonstrukciją sumokėtų tas, kuris paskutinis paprašė prijungimo. Skamba absurdiškai, bet visi likusieji vėliau galėtų prisijungti nemokamai.
|
Vienas iš galimų sprendimų - nustatyti visiems naujiems gaminantiems vartotojams vienodą įmokos dydį už kiekvieną gamybos įrenginio galios kilovatą. Sukauptos lėšos būtų naudojamos tinklo rekonstrukcijoms ten, kur jų reikia. Toks sprendimas būtų panašus į šiemet įvestą ir jau pasiteisinusią schemą elektros įvedimui ar galios didinimui, kai kaina skaičiuojama pagal galios poreikį ir atstumą iki artimiausio prijungimo taško. Po šio pakeitimo situacija reikšmingai pasikeitė – niekas nebegauna milžiniškų sumų už transformatorių rekonstrukciją, kurių apskaičiavimas ir dydis ne vienam sukeldavo abejonių.
Tokie pokyčiai užtikrintų, kad gaminančių vartotojų plėtra nesulėtėtų ir per artimiausius kelerius metus būtų galima pasiekti vieną iš nacionalinės energetikos nepriklausomybės strategijos tikslų – 300 tūkst. gaminančių vartotojų. Šiuo metu, įskaitant nutolusius, jų jau daugiau nei 120 tūkst. ir pagamindami apie 80 proc. šalyje iš saulės gaunamos elektros energijos, ne tik patys apsirūpina, bet ir visiems kitiems sumažina elektros energijos kainas. Taip pat sutaupytas lėšas, priešingai nei užsienio energetikos vystytojai, gaminantys vartotojai daugiausiai išleidžia Lietuvoje, taip prisidėdami prie visos šalies ekonominės gerovės.
Energetikos ministerija, suprasdama gaminančių vartotojų svarbą, jau pateikė Seimui atitinkamus teisės aktų pakeitimus. Belieka klausimas - ar naujasis Seimas sudarys galimybę daugiau Lietuvos elektros energijos vartotojų tapti gaminančiais vartotojais?
Domantas Tracevičius, VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovas ir Vartotojų aljanso tarybos narys
