„Jau netrukus. VMI apie jus žinos dar daugiau“ ()
Kai kurie specialistai tokiai naujovei žarsto pastabas.
© ASPhotohrapy (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/cash-register-printer-receipt-store-5610295/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jau netrukus visi verslininkai prekybos vietose privalės naudoti išmaniuosius kasos aparatus. Jų duomenys apie vykdomus mokėjimus iš karto keliaus į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI).
Išmaniuosius kasos aparatus naudojančiam verslui kasos pajamų apskaita tampa skaitmenizuota. Vietoje ranka pildomų ir saugomų popierinių kasos operacijų žurnalų, visi jų duomenys iš karto atsidurs atskiroje sistemoje.
Taip pat esą siekiama ne tik modernizuoti kasos aparatų naudojimo tvarką, mažinti administracinę naštą ir užkirsti kelią šešėlinei ekonomikai.
Tiesa, kai kurie specialistai tokiai naujovei žarsto pastabas. Jų vertinimų naujovė naudinga tik stambiesiems, bet ne smulkiesiems verslininkams.
Pirkėjų duomenų niekas nesužinos?
VMI Operatyvios kontrolės departamento vyresnioji patarėja Lauryna Grunulaitė priminė, kad sprendimą dėl termino, kada atsiranda pareiga teikti atsiskaitymų duomenis iš kasos aparatų į i.EKA, 2021 metais priėmė Seimas.
Taigi pareiga teikti kasos kvitų duomenis įstatyme buvo nustatyta etapais:
- nuo 2023 m. duomenis i.EKA teikia verslininkai, kurių pajamos 2021 m. viršijo 300 tūkst. eurų:
- nuo sausio 1 d. – naudojantys kompiuterinius kasos aparatus pvz. didieji prekybos centrai, degalinės, vaistinės ir pan.;
- nuo 2023 m. lapkričio 1 d. – teikia PVM mokėtojai, kurie naudoja kasos aparatus;
- nuo šių metų gegužės 1 d. teikia verslas, naudojantis senuosius kasos aparatus, kurių negalima įsigyti nuo 2019 m.;
- kitąmet, t.y. nuo 2025 m. gegužės 1 d., duomenis į i.EKA pradės teikti ir likusioji dalis verslininkų, kuriems jų veikloje yra būtina naudoti kasos aparatą.
|
Pasak L. Grunulaitės, verslas jau ir dabar išbando išmaniuosius kasos aparatus, o VMI gauna išrašomų kvitų duomenis. Tiesa, pašnekovė ramina – esą jokie pirkėjų duomenys nėra ir nebus renkami ar tvarkomi.
„Duomenis jau teikia daugiau nei 4,3 tūkst. mokesčių mokėtojų iš 18,7 tūkst. kasos aparatų. Perduodama ta informacija, kuri ir šiuo metu yra fiksuojama kvituose – kvito suma, pridėtinės vertės mokesčio tarifai ir suma. Duomenis jau teikia ir dalis tų verslininkų, kuriems tokios pareigos dar nėra, t.y., kurie duomenis turės pradėti teikti tik nuo kitų metų gegužės 1 d. Nelaukiant šio termino, duomenis jau teikia apie 1,9 tūkst. mokesčių mokėtojų iš 2,5 tūkst. kasos aparatų. Jokie pirkėjų duomenys nėra ir nebus renkami ir tvarkomi“, – kalbėjo L. Grunulaitė.
VMI atstovė atkreipė dėmesį, kad tam, jog kasos aparatai veiktų tinkamai ir perduotų duomenis mokesčių inspekcijai, kai kuriuos iš jų užtenka tik modifikuotui, pavyzdžiui, įdiegiant papildomas technines ir programines priemones.
„Taip pat galima įsigyti naują arba pasinaudoti virtualios fiskalizacijos paslauga, kuri leidžia i.EKA įsidiegti į išmaniuosius įrenginius, o jos dėka kasa gali būti tiek planšetinis kompiuteris, tiek mobilusis telefonas.
Toks kasos aparatas veikia ir kvitų duomenis perduoda tiesiogiai prisijungęs prie i.EKA. Pardavimas iškart registruojamas posistemyje, todėl šiuose įrenginiuose nereikia papildomai naudoti kitų duomenų saugumą užtikrinančių technologijų, o tai leidžia verslui sutaupyti“, – paaiškino L. Grunulaitė.
Kontrolę vykdys realiu laiku
Šiuo metu rinkoje, pasak VMI atstovės, galima rinktis iš daugiau kaip 30 skirtingų išmaniųjų kasos aparatų modelių.
Tiesa, L .Grunulaitė sako, kad subsidijos už tokių kasos aparatų įsirengimą nėra numatomos.
„Tačiau patirtos vienkartinės prisitaikymo ir vėlesnio palaikymo išlaidos ilgesniame laikotarpyje verslui atsipirks per sutaupytą laiką.
VMI skaičiavimais, sutaupytą laiką padauginus iš vidutinio darbo užmokesčio verslas kiekvienais metais patirs apie 68 mln. eurų mažesnę administracinę naštą“, – vylėsi VMI specialistė.
Be to, kaip papildomą tokios sistemos naudą L. Grunulaitė įvardija galimybę vykdyti kontrolę realiu laiku, kuomet bus gaunami duomenys.
„Taip sumažinamos nesąžiningo verslo galimybės manipuliuoti duomenimis ir neapskaityti realių pajamų. Šie duomenys, kartu su kitais VMI turimais ir iš trečiųjų šalių gaunamais duomenimis, leis tiksliau nustatyti galimai rizikingus mokesčių mokėtojus. i.EKA pateikti duomenys yra ir bus naudojami nustatant vengiančius vykdyti mokestines pareigas (pavyzdžiui, registruotis PVM mokėtojais), deklaruoti visas gautas pajamas“, – paaiškino ji.
Buhalterių asociacijos atstovė: verslas buvo apgautas
Tačiau Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos vadovė Daiva Čibirienė sako, kad nors toks pakeitimas galbūt gali būti naudingas didesniems verslo atstovams, tačiau visi kiti, pasak jos, patirs papildomą naštą.
„VMI skaičiavimai yra klaidingi. Bet ar tai kam nors rūpi? Nėra jokių sankcijų dėl klaidingai parengtų projektų, kurie atnešė ženkliai didesnę naštą, nei kad buvo skaičiuojama, ir jų našta viršija naudą. <...> Jokios naudos mažam verslui iš šių pokyčių nėra. Yra tik papildomos išlaidos ir kliūtys vykdyti legaliai veiklą“, – svarstė pašnekovė.
D. Čibirienės manymu, VMI atstovai šiuo atveju spekuliuoja, sakydami, kad su verslu buvo susitarta ir jis sutiko.
„Verslas prieš 5 metus buvo paprasčiausiai apgautas: jam buvo pasakyta, kad bus puikus i.EKA projektas, kuris pagal atliktus skaičiavimus duos didesnę naudą nei žalą. O kai pasirodė pirmieji kasos aparatai ir tapo aiškios jų aptarnavimo priežiūros sąnaudos, nieko nebuvo galima pakeisti. ES lėšos gautos, o VMI sako, kad verslas privalėjo atspėti, kaip viskas bus ir kiek tai kainuos, nors tai padaryti nebuvo įmanoma“, – svarstė D. Čibirienė.
Pasak jos, praktikoje išmaniųjų kasos aparatų naudojimas administravimo prasme yra toks pats arba netgi patiriamos didesnės laiko sąnaudos, nors kasos aprato žurnalo sudaryti jau nereikia.
„Tačiau dėl vidinės kontrolės tokį žurnalą vis tiek reikia sudaryti tam, akd būtų galima sutikrinti suvestus pajamų duomenis“, – kalbėjo pašnekovė.
D. Čibirienė atkreipė dėmesį, kad nors VMI vėliau buvo paprašyta padaryti tam tikrus pakeitimus, kurie galėtų sumažinti kasos aparatų duomenų administravimo naštą, tačiau tai mokesčių inspekcija daryti esą atsisakė.
„Be patiriamos administravimo naštos atsirado ir dar brangesnis kasos aparatas su dar brangesniu aptarnavimu. O ką VMI atstovai turėjo galvoje apie naštos mažinimą, man yra mįslė. <...>
Mažam verslui tai perteklinė našta ir naudos tikrai neatneš. Priešingai – bus dar sunkiau vykdyti legalų verslą ir tokiu būdu bus skatinamas šešėlis, t.y. nerodyti iš viso gautų pajamų grynais pinigais. Juk visi tyrimai apie mokesčių vengimą rodo, kad kuo yra sudėtingiau vykdyti legalią veiklą, tuo didėja šešėlis, kurio susidarymo priežastis ne tik mokesčių vengimas, bet ir negebėjimas įveikti biurokratinius reikalavimus, kurie tampa per daug sudėtingi ar brangūs“, – kalbėjo D. Čibirienė.
Ragina nedelsti
VMI verslo atstovus ragina kreiptis į sertifikuotas kasos aparatų aptarnavimo įmones anksčiau, nelaukiant kitų metų gegužės.
„Ribojimo naudoti vieną ar kitą kasos tipą nėra, tačiau renkantis verta atkreipti dėmesį į esminius kasos aparatų tipų skirtumus, t. y. įsivertinti vykdomos veiklos pobūdį, klientų apimtis ir srautus bei galimas rizikas dėl interneto ryšio trikdžių“, – kalbėjo L. Grunulaitė.
VMI atstovė taip pat sako, kad įsirengti išmaniuosius kasos aparatus vėluojančioms įmonėms tam tikra atsakomybė bent jau kol kas nebus taikoma.
„Jei įmonės, dėdamos visas pastangas ir veikdamos sąžiningai nespėjo pasiruošti laiku, bet kreipėsi į sertifikuotą kasos aparatų aptarnavimo įmonę, sudarė sutartis dėl naujo tipo kasos aparato įrengimo ar jau turimo modernizavimo, numatydamos konkrečią darbų atlikimo datą, nebus taikoma“, – paaiškino VMI atstovė.
