„Turi gerus vėzdus savo rankose.“ Stipriai vožė Lietuvai ()
„Čia yra tam tikras precedentas.“
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) bylą prieš Kiniją dėl jos taikomų prekybos ribojimų Lietuvai iškėlusi Europos Komisija (EK) kuria naują precedentą demokratinių ir autoritarinių valstybių prekybos santykiuose.
Ekonominius ribojimus Pekinas taikyti ėmė Lietuvai dar 2021 m. leidus Vilniuje atidaryti Taivaniečių atstovybę.
„Čia yra tam tikras precedentas – kiek galime leisti naudoti šalims, kurios yra įsipareigojusios leisti vykdyti prekybą, taikyti tokias nerašytines ir visokias kitokias ekonominės prievartos priemones“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė K. Budrys.
|
„Formuojame tam tikrą ir praktiką, kaip bus ateityje. Lietuvos interesas yra, kad toks elgesys nepasikartotų niekada ateityje, kad mes būtume apsaugoti – ir ne tik Lietuva, bet ir kitos mažos demokratijos, kitos atviros ekonomikos, kurios yra priklausomos nuo prekybos“, – tikino ministras.
Politiko teigimu, byla prieš Kiniją reikšminga tuo, kad padeda apginti taisyklėmis pagrįstą tarptautinės prekybos praktiką, neleisti įsivyrauti „laukinėms“ taisyklėms.
„Kitu atveju pabaigsime ties tuo, kad su autoritariniais režimais galės prekiauti tik tie, kurie turi gerus vėzdus savo rankose, t. y. stiprios ekonomikos, o demokratijos prekiaus tik su demokratijomis, nes bus skirtingi pasauliai, skirtingos taisyklės“, – akcentavo K. Budrys.
PPO bylos prieš Kiniją nagrinėjimą sustabdė 2024 m. sausį, gavusi Europos Sąjungos (ES) kreipimąsi. Kaip yra teigęs ir prezidentas Gitanas Nausėda, užsienio reikalų ministras laikosi nuomonės, kad byla turėtų būti tęsiama.
Kaip nurodo PPO, sustabdžius bylos nagrinėjimą daugiau nei 12 mėnesių, jis yra nutraukiamas, tad Lietuva apie bylos ateitį turėtų sužinoti dar šį sausį.
Kinija teigė, kad sprendimas pavadinti naująją atstovybę Lietuvoje „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės šalies atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai.
Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti ekonominio ir politinio spaudimo priemones, įspėjo užsienio įmones stabdyti bendradarbiavimą, jei šios naudos lietuviškos kilmės detales.
ES, reaguojant į Pekino spaudimą, 2022 m. vasarį kreipėsi į PPO dėl, Bendrijos teigimu, diskriminacinės Kinijos prekybos praktikos Lietuvos atžvilgiu.